Pasyvus namas - 21 tema

#49
QUOTE
Labai neteisingas matavimo būdas. Prašau tokio būdo nereklamuoti energiškai efektyvių namų temoje.

Pagrindinė tokio skaičiavimo problema, kad į skaičiavimus neįtraukiamas galimas sutaupymas diegiant pigesnę šildymo sistemą, ar išvis jos atsisakant ir šildymo funkcijas perduodant standartiniai (tik) vėdinimo sistemai.

labai teisingas skaiciavimas - pasyviu namu tema tai ne tik PLIUSAI, tai ir MINUSAI. isleidi kronsteinams 700-1000 lt daugiau, uztat per metus sutaupai 50 lt lotuliukas.gif afigienas biznis.
pasyvistai va vis svaigsta apie "pritekeejimus", "nutekejimus" - o ziurekit sitaji... jei as du katinus laikau name, tai kadangi ju normali kuno temperatura 38.5 tai jinai gerai spinduliuoja siluma, tai cia pritekejimas ane lotuliukas.gif kiek reikia katinu i nama kad sitaji nereiketu stiklo pluosto super kronsteinu? lotuliukas.gif
arba suni, dideli.... ar jis atsvertu "nuostolius per metalius kronsteinus"? cool.gif

Atsakyti
#50
QUOTE(cibulis @ 2013 09 19, 16:57)
Čia pasyvių namų tema, kur priemonės (pinigai) pateisina tikslą (PN). Žinoma, aš nesakau, kad reikia be proto švaistytis pinigais, bet mes kalbame apie energetiškai efektyvų namą, o ne kelis papildomus pagalius į krosnį. Žodžiu, šventvagystės ir tamstos lūpų sklinda.
Papildyta:

1. Čia jau mane gąsdinate. Atsieit, jei rankomis išlinko, tai nuo vitrinos svorio išlinks dar labiau. O kur dar koks žmogus, - užlips ant rėmo apačioje ir langas išgrius. Kažkaip žiauriai skamba.

2. O jei duoda garantijas, tai gal viskas gerai?

Gal jūs, kolega, tiesiog per daug atsargus: klinkerio plytelės atšoks nuo 30-35 cm NEPS, ant stiklo pluošto kronšteinų sumontuoti vitrininiai langai pradžioje sulinks, o po to dar ir išgriūti gali. Kažkaip baisu.

Tai kokį montavimo būdą siūlote, jei ne stiklo pluošto kronšteinai? Gal ką nors geresnio esate matę?


manai sventvagyste vietoj 2500 isleisti 350 litu? lotuliukas.gif tuo labiau kad pas mane saltis eis tik per kelias apatines ploksteles smile.gif Vienu zodziu maniau,nanau ir manysiu kad stiklo pluosto kronsteinai yra pinigu taskymas,kol jie neatpigs dvigubai. Esme tame kad reali kaina yra dvigubai mazesne.man sake is pradziu kad kronsteinas kainuos apie 6 litai plius PVM bet kai panorau pats detis langus nes firma perdaug uzsiprase,kronsteinai pabrango dvigubai.. Gal ir megsti kai vidury dienos tau maunamos kelnes,bet as ne. mirksiukas.gif Viskam turi buti logika ir proto ribos.
Atsakyti
#51
QUOTE(Loreciukaz @ 2013 09 20, 08:46)
labai teisingas skaiciavimas - pasyviu namu tema tai ne tik PLIUSAI, tai ir MINUSAI. isleidi kronsteinams 700-1000 lt daugiau, uztat per metus sutaupai 50 lt  lotuliukas.gif  afigienas biznis.


Situacija ta, kad ant šiltų langų (kurie jei skaičiuoti tik langus atsipirktų po 30 metų) išleidi apie 5000 Lt, ant rekuperacinės vėdinimo sistemos išleidi dar kelis tūkstančius daugiau, nei kainuotų natūralaus vėdinimo kaminėlių mūrijimas bei visokių sklendžių į langus dėjimas (kas žiūrint iš ekonominės pusės irgi atsipirks negreitai), bei putplastis namo apšiltinimui kainuos kokius 7000 Lt brangiau ir toks putplasčio atsipirkimas apskaičiuojamas vėl kokiai 30 metų. Bet sudėjus visus šiuos dalykus į vieną bendrą visumą, gaunam, kad atsisakom 12 kW geoterminio šildymo, koks būtų parenkamas analogiškam standartiniam namui ir naudojamės tiktai vien rekuperatoriuje sumontuotu tenu. Tada gaunamas panašus (išskyrus gaivesnį orą priverstinės ventiliacijos atveju) komforto lygis bet išleidžiama net mažesnė pinigų suma ir atsipirkimas gali būti skaičiuojamas net pirmai eksploatacijos dienai.
Atsakyti
#52
QUOTE(mintas @ 2013 09 20, 09:00)
, gaunam, kad atsisakom 12 kW geoterminio šildymo, koks būtų parenkamas analogiškam standartiniam namui ir naudojamės tiktai vien rekuperatoriuje sumontuotu tenu.



Tai tik teorija. Pokolkas as matau visuose namuose neapseita be papildomos silumos sistemos. Kazkas viostiek,kazkiek investuoja ir negyvena vien su rekuperatoriaus tenu apsizenijes.
Atsakyti
#53
QUOTE(mintas @ 2013 09 20, 07:40)
Na pas mane ne pasyvus, taip, kad į tą kategoriją nepapuolu, bet pas mane gaunasi 2 skirtingų medžiagų apšiltinimo sluoksniai. Pirmas sluoksnis pas mane mažiau laidus garams. Jei abu sluoksniai EPS, tai pagal U-wert`ą atsiranda problemų su kondensatu.
Papildyta:
Labai neteisingas matavimo būdas. Prašau tokio būdo nereklamuoti energiškai efektyvių namų temoje.

Pagrindinė tokio skaičiavimo problema, kad į skaičiavimus neįtraukiamas galimas sutaupymas diegiant pigesnę šildymo sistemą, ar išvis jos atsisakant ir šildymo funkcijas perduodant standartiniai (tik) vėdinimo sistemai.
Papildyta:
Su šiuo skaičiumi nenorėčiau sutikti. ~20K reikėtų imti jei kronšteinai nepaslėpti apšiltinimo sluoksnyje. Abejoju, kad kas nors statydamas šiltą namą kronšteinų neslėps apšiltinime, tad kronšteinams tenkantis temperatūrų skirtumas bus ženkliai mažesnis nei 20K. Dabar iš akies bandau spėti, kad temperatūrų skirtumas nesieks nė 10K, o bus kažkas apie 6K.

tas 10K vs 20K galioja ir metaliniams kronsteinams, taigi nuostoliai 2x sumazeja abiem atvejais, tuo paciu sumazeja ir ir stikloplastiko kronsteinu teikiama nauda pries metalinius ir atitinkamai isaugs atsipirkimo laikas nuo pris tai skaiciuoto. Vien zu dar blogiau nei buvo smile.gif
I kazin ar krosteinu pasirinkimas itakos sildymo sistemos pasirinkima. Per mazi dydziai,
Atsakyti
#54
QUOTE(madwifi @ 2013 09 20, 10:27)
I kazin ar krosteinu pasirinkimas itakos sildymo sistemos pasirinkima. Per mazi dydziai,

Langai, tarpai aplink langų rėmus ir langų montavimas - yra opiausia pasyvaus namo vieta. Minėtas vietas reikia išspręsti kuo geriau, priešingu atveju didžioji namo statybos dalis gali nueiti šuniu ant uodegos.

Todėl šalčio tiltus iki minimumo mažinantys stiklo pluošto laikikliai yra net labai sveikintinas pasirinkimas. Ne veltui net PN institutas tiek daug dėmesio skiria langams.

Aš nieko prieš atsisakyti stiklo pluošto laikiklių, jei būtų kažkas geriau arba net geriau ir pigiau. Gal kas turite kokių nors pasiūlymų, minčių ar esate kažką kažkur matę?
Atsakyti
#55
QUOTE(biesas66 @ 2013 09 20, 09:06)
Tai tik teorija. Pokolkas as matau visuose namuose neapseita be papildomos silumos sistemos.  Kazkas viostiek,kazkiek investuoja ir negyvena vien su rekuperatoriaus tenu apsizenijes.


Dabar, kai jau įrenginėju pirmąjį savo namą, antrąjį projektuočiau be papildomos šildymo sistemos.
Atsakyti
#56
QUOTE(mintas @ 2013 09 22, 21:13)
Dabar, kai jau įrenginėju pirmąjį savo namą, antrąjį projektuočiau be papildomos šildymo sistemos.


ir kokie butu pagrindiniai naujojo projekto (be papildomo sildymo) aspektai?
PP?.. kitoks stogas?.. etc.?..
Atsakyti
#57
Patarles byloja jog tik 3 gautus tinkamas smile.gif

QUOTE(mintas @ 2013 09 22, 21:13)
Dabar, kai jau įrenginėju pirmąjį savo namą, antrąjį projektuočiau be papildomos šildymo sistemos.

Atsakyti
#58
QUOTE(*** @ 2013 09 23, 10:09)
Patarles byloja jog tik 3 gautus tinkamas smile.gif



Man pirmas (nuosavas) bus toks kokio noriu,arba geresnis. smile.gif Tris stato tik diletantai muhahahaha devil.gif
Atsakyti
#59
QUOTE(biesas66 @ 2013 09 23, 20:30)
Man pirmas (nuosavas) bus toks kokio noriu,arba geresnis.  smile.gif  Tris stato tik diletantai muhahahaha  devil.gif


Tai kad pirmasis nuosavas, toli gražu ne pirmas ir ne trečias tavo rankomis pastatytas namas wink.gif
Atsakyti
#60
QUOTE(==== @ 2013 09 23, 08:03)
ir kokie butu pagrindiniai naujojo projekto (be papildomo sildymo) aspektai?
PP?.. kitoks stogas?.. etc.?..


Pamatus greičiausiai jau plokščiuosius daryčiau, nors projekto labai nekaitaliočiau, bet grindinio šildymo neįrenginėčiau, kas jau šiam momentui man būtų leidę sutaupyti ~4000 Lt. Gal ir žemės šilumokaičio taip nebūčiau pariebinęs, kad dabar neapsimoka geoterminio nedaryti. Be to, jei viso šito nebūčiau daręs, vis tik apšiltinimo sluoksnį bent 5 cm būčiau pastorinęs iki 35 cm ar gal net 40 cm. Žiūrėčiau, kad parametrai atitiktų A++ namo reikalavimus, taip, kad ir grindų apšiltinimo sluoksnį būčiau turėjęs pastorinti. Dėl stogo šiluminės varžos pradėjau abejoti, kai čia buvo prabilta apie PUR šiluminės varžos prastėjimą. Po tokių patobulinimų, tikrai per akis turėtų užtekti rekuperatoriaus galingumų ir bendroj sumoj statybos tik atpigtų.

Dėl stogo, nežinau. Tikrai nemanau, kad plokščias stogas - pigiausia, bet šlaitinis irgi ne ką pigiau kainuoja. Gal vis tik pasilikčiau plokščiąjį, kitą kart žinočiau, kaip jį daryti, mažiau rūpesčių. Jei šlaitinį reiktų daryti, tai man viskas nauja būtų, be to, kai prisiklausau apie problemas su medine stogo dalimi, apie žmonių fobijas dėl putplasčio kišimo tarp gegnių, tai su medžiu jokio noro prasidėti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 23 rugsėjo 2013 - 22:30