Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 21 tema

Na truputi keista, kad tik dabar sutikai fasadininkus, kurie girdeje apie pjausttykle. (mes su kaimynu tokia darome, pavasario darbams), kadangi panasu klijuosim patys, su pagalbinio pagalba).
Nemanau, kad nuo irankiu kazkaip ypatingai priklauso kokybe, taciau teks naudoti ir pjaustyti Nestandartini EPS.
Ir fasadciku kaina didooka, tokiems nereiketu ir priziuretojo turbut (atitikamai gera darbu sutarti pasirasius). Atlektu n kartu taisyt broka

QUOTE(cibulis @ 2013 12 14, 17:04)
Už šilumos tiltelių skaičiavimą žmogus nori apie 6000 Lt, o jūs taip greitai primetate, kokį rezultatą aš pasieksiu. Neatrodo absurdiška?

Jei man siūlė namą sertifikuoti kaip pasyvų net ir žinodami faktą, kad pamatai - gręžtiniai, greičiausiai ne viskas taip blogai, kaip atrodo ant smūgio sumetus kelis skaičius.

Susiradau mano namo skaičiavimus. Gana preliminariais skaičiavimais, jei pamatai ne plokšti, o gręžtiniai namo šilumos poreikis padidėja 1,5 kWh/m2 (arba 206 kWh visam namui).

Aš manau, kad šiuos papildomai patiriamus energijos nuostolius galiu kompensuoti:

1. PHPP skaičiavimuose naudota, kad langų sumontavimo tiltelis Ψ=0.02 W/mK. Langų montuotojai teigia, kad sukuriamas taškinis tiltelis tik 0,000875  W/mK.
2. Stiklo paketo reikšmė naudota - Ψ=0.035W/mK. Greičiausia, kad aš savo languose naudosiu Swisspacer U. Jų Ψ=0.030 W/mK.
3. PHPP skaičiavimuose naudota, kad sienos apšiltinimas neoporu, kurio U - 0,032. Pasirodo, kad tokia reikšmė yra NEPS-70. NEPS-100 reikšmė - 0,031.
4. Skaičiavimuose naudotos Alytaus keramikos plytos. Jų U 0,46. Sienos išmūrytos iš Lode plytų. Jų U 0,255.
5. Durų U reikšmė naudotas 0,8, Tilas deklaruoja - 0,58. Čia aišku aklinų durų U, bet manau, kad mano durų U bus apie 0,7.
6. PHPP skaičiavimuose daryta prielaida, kad namo stoge mediena sudaro 10 proc. ploto. Dėl OSB gegnių šis skaičius bus mažesnis.

Mano išankstiniais spėjimais visos šios smulkmenos tikrai padės sutaupyti apie 1,5-2 kWh energijos. Tačiau aš nemėgstu spėlioti, todėl sausio mėnesį žadame dar kartą visą namą perleisti per PHPP. O svarbiausia - reikėtų suskaičiuoti šilumos tiltelius. Tuomet būtų galima tiksliai pasakyti, kokia reikšmė išeis.

O dėl A++ namo. Reikalavimuose yra ne tik atitvarų U, bet ir energijos suvartojimas šildymui, vėdinimui ir apšvietimui (rodiklis C1). Taip pat yra šilumos tiltelių skaičiavimas. Aš manau, kad statinį vertins kaip visumą. Todėl gali būti, kad šilumos tiltelių skaičiavimo reikšmė išeis teigiama, o ne neigiama ir panaikins polių įtaką. Nors, tiesa, kas ten žino kaip bus.
Papildyta:

1. Nelabai supratau, ką nuo ko atskirti. Gal galima detaliau?
2. Mano grindyse numatytas 40 cm apšiltinimo storis.
Papildyta:

Aš ten ne apie darbininkus sakiau. Mano mintis buvo kitokia: jei dėsi apšiltinimo storius, kaip suskaičiuota su PHPP, pasieksi reikiamą sandarumą, tai namas ir turėtų vartoti tiek energijos, kiek suskaičiuotą. Šią reikšmę gali pakeisti tik gyventojų elgsena.

O darbų kokybė - būtina. Netgi labai aukšta, superinė. Be jos nepavyks pasiekti gero sandarumo, prastai atrodys ir termovizinė nuotrauka. Jei pameni, tai tuos broko pridariusius darbininkus išvijau, o rangovas ištaisė broką. Konstrukcinę mano namo priežiūra vykdė net du žmonės: tavo rekomenduotas  prižiūrėtojas, aš dar papildomai nuotraukas siunčiau namo konstruktyvą dariusiai konstruktoriai. Ji turėjo keletą pastabų, kurias ištaisėme. Taigi iš konstrukcinės pusės esu ramus.

Dabar artėja namo apšiltinimo etapas. Šiam dalykui aš irgi žadu samdyti atskirą žmogų, kuris sugaudytų visus niuansus, papildomai prižiūrėtų darbų kokybę. Žadu daryti sandarumo testą termovizinę nuotrauką. Nesenai su vienas apšiltintojais kalbėjausi apie darbus. Jie brangūs (už 1 kv. metrą mano sienos apšiltinimą 35 cm neoporu, su atitinkamomis smeigėmis ir tinku nori apie 200 Lt), bet tikrai supranta savo darbą. Man pametėjo keletą tikrai vertingų idėjų, putplastį pjaustys ne pjuklu, o specialia pjaustykle. Kai pasakiau, kad darysiu sandarumo testą ir termovizinę nuotrauką, net kelis kartus perklausė, pasidomėjo, suprato, kad teks taisyti broką, jei toks bus. Nemanau, kad visi meistrai - chaltūrščikai. Yra dar normalių.

Atsakyti
QUOTE(arkava @ 2013 12 14, 18:40)
Na truputi keista, kad tik dabar sutikai fasadininkus, kurie girdeje apie pjausttykle. (mes su kaimynu tokia darome, pavasario darbams), kadangi panasu klijuosim patys, su pagalbinio pagalba).
Nemanau, kad nuo irankiu kazkaip ypatingai priklauso kokybe, taciau teks naudoti ir pjaustyti Nestandartini EPS.
Ir fasadciku kaina didooka, tokiems nereiketu ir priziuretojo turbut (atitikamai gera darbu sutarti pasirasius). Atlektu n kartu taisyt broka

Kaip tik dabar jis skambino. Skaičiuoja sąmatą, kelis klausimus uždavė. Taip pat gerą mintį pametėjo: sako prieš darant grindis reikia nutinkuoti pamato ir sienos susikirtimo vietą. Mano atveju iš esmės pirmą plytų eilę. Vėliau ta vieta gali būti nesandari, nes pasislėps po grindų betonu. Aišku dar iš viršaus galima sandarinti su sandarinimo juostomis.

Dar sakė, kad kuo ilgiau džiūsta tinkas (kalbėjom apie kalkinį), tuo jis būna kietesnis, mažiau skilinėja. Todėl geriau tinkuoti vidų sudėjus langus ir duris.
Atsakyti
Nesamone.

Pradziai klijuoji 2cm eps 50 aplink visas sienas, ant jo nusileis tinkas, i ji remsis grindys kaip i kompensacine. Ant eps'o uzdedi normaliai koses, bus tikrai sandaru...

user posted image

QUOTE(cibulis @ 2013 12 14, 18:59)
Kaip tik dabar jis skambino. Skaičiuoja sąmatą, kelis klausimus uždavė. Taip pat gerą mintį pametėjo: sako prieš darant grindis reikia nutinkuoti pamato ir sienos  susikirtimo vietą. Mano atveju iš esmės pirmą plytų eilę. Vėliau ta vieta gali būti nesandari, nes pasislėps po grindų betonu. Aišku dar iš viršaus galima sandarinti su sandarinimo juostomis.

Dar sakė, kad kuo ilgiau džiūsta tinkas (kalbėjom apie kalkinį), tuo jis būna kietesnis, mažiau skilinėja. Todėl geriau tinkuoti vidų sudėjus langus ir duris.

Atsakyti
QUOTE(*** @ 2013 12 14, 19:22)
Nesamone.

Pradziai klijuoji 2cm eps 50 aplink visas sienas, ant jo nusileis tinkas, i ji remsis grindys kaip i kompensacine. Ant eps'o uzdedi normaliai koses, bus tikrai sandaru...

user posted image

Neatsidaro tavo paveiksliukas.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2013 12 14, 18:04)
Už šilumos tiltelių skaičiavimą žmogus nori apie 6000 Lt, o jūs taip greitai primetate, kokį rezultatą aš pasieksiu.

chacha. tai kas idiotas?
P.S. kazkodel netikiu kad sumokejai.
PP.SS mane pradeda nervint tie pastovus phpp skaiciavimu perskaiciavimu kainos prikaisiojimai. Modelis aprasytas jau per pirma skaiciavima, didieji pinigai paimti, ko dar reikia? pataisyt smulkmenas modelyje ir per 5 sekundes perskaiciuot. reikia but visisku idiotu, kad linkset nutaisius supratinga maumo veida ir supistam komputerastui moket didiziulius pinigus uz pyzdintu softu atliktus skaiciavimus. amen.
PPP.SSS. negeriu sunkinso granto, tik viensalyklius.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 14 gruodžio 2013 - 20:37
JO.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 14 gruodžio 2013 - 20:56
QUOTE(cibulis @ 2013 12 14, 20:55)

Vo, viska supratai, matau smile.gif
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2013 12 14, 18:04)
Už šilumos tiltelių skaičiavimą žmogus nori apie 6000 Lt, o jūs taip greitai primetate, kokį rezultatą aš pasieksiu. Neatrodo absurdiška?



Na tai akivaizdu, kad absurdas. Tai juk visą projektą už 10 t. padarė, negi pačiam abejonių nekyla. Pats vis vardiji šilumos tiltelių reikšmes, tai negi sunku susiskaičiuoti kiek metrų tų tiltelių ir atlikti keletą aritmetikos veiksmų.

Matau nelabai man sekasi aiškiai mintis reikšti. Na pabandysiu dar kartą paaiškinti ką noriu pasakyti.
Pasyvaus namo institutas viską suveda į sunaudojamus kWh. Varžos ir litai antrame plane.
Lietuviškas standartas (A+) viską suveda į varžas. Litai ir kWh antrame plane.
Jei sertifikatai dzin ir nori tik ekonomiško namo, viskas susiveda į litus.
Pasyvaus namo sertifikatą gauti jau vėlu. Lietuvišką gauti privaloma, tai čia gal verta kiek pasistengti. Bet svarbiausia jei teisingai suprantu tai turėti labai taupų namą. Tai čia ir reikėtų nukreipti didžiausias pastangas.
Susidaro įspūdis, kad dabar pas patį viskas vyksta atvirkščiai didžiausios pastangos pasiekti 15 kWh/m2 arba artimą reikšmę nelabai skaitantis su išlaidomis ir nekreipiant dėmesio į Lietuviško standarto reikalavimus. Tai ar nesigaus, kad galiausia išleisi apvalią sumelę visokiems skaičiavimams, perskaičiavimams, bandymams, testams ir pan. Paaiškės, kad ta suma prilygsta 15 metų šildymosi išlaidoms, o pagal privalomą Lietuvišką energetinio sertifikavimo standartą namas atrodo labai kukliai.
Pasiekti tuo 15 kWh/m2 Lietuvos sąlygomis pakankamai sunku ir aišku brangu. Daug paprasčiau pasiekti 40 kWh/m2 pasistatyti geoterminį ir turėti realius 10 kWh/m2. Gal tai ir nevisai atitinka pasyvaus namo koncepciją, bet labai atitinka paprasto energetiškai efektyvaus Lietuviško namo koncepciją.
Toks kelias logiškas ir racionalus, jį pasirinko dauguma čia besilankančių.

Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2013 12 14, 18:39)
O ką dar galiu patobulinti? Aš neįsivaizduoju. Nebent dar padaryti papildomą horizontalų sijoną. Turit kokių nors patarimų?

Sunku kažką patarti nematant projekto. Pritarčiau Bangai, kad vienas iš variantų tarp grindų ir pamato įterpti kokia 10 cm polistirolo, kad nebūtų tiesioginio kontakto. Blogiausiu atveju gal dar galima storinti polistirolo sluoksnį.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo DEU: 14 gruodžio 2013 - 23:44
QUOTE(madwifi @ 2013 12 14, 21:28)

PPP.SSS. negeriu sunkinso granto, tik viensalyklius.

Čia braziukai toki pradėjo siūlyt? Hm, kuo skirias nuo tradicinių "tėviškės skonių"?
Atsakyti
QUOTE(*** @ 2013 12 14, 20:22)
Nesamone.

Pradziai klijuoji 2cm eps 50 aplink visas sienas, ant jo nusileis tinkas, i ji remsis grindys kaip i kompensacine. Ant eps'o uzdedi normaliai koses, bus tikrai sandaru...

user posted image


gal galit pakartoti vaizda? nesimato... g.gif
ir tuo paciu - polistirolo juostos virsusnturi sutapti su stezkes virsumi. ar islysti daugiau?
Atsakyti
Tai jei silta stezke (sildomu grindu) liesis su siena - sildys ja. Turetu nesiliest, ar bent lygi but

QUOTE(Loreciukaz @ 2013 12 15, 07:48)
gal galit pakartoti vaizda? nesimato... g.gif
ir tuo paciu - polistirolo juostos virsusnturi sutapti su stezkes virsumi. ar islysti daugiau?

Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2013 12 14, 23:42)
1. Na tai akivaizdu, kad absurdas. Tai juk visą projektą už 10 t. padarė, negi pačiam abejonių nekyla. Pats vis vardiji šilumos tiltelių reikšmes, tai negi sunku susiskaičiuoti kiek metrų tų tiltelių ir atlikti keletą aritmetikos veiksmų.

2. Pasyvaus namo sertifikatą gauti jau vėlu.

3. Lietuvišką gauti privaloma, tai čia gal verta kiek pasistengti. Bet svarbiausia jei teisingai suprantu tai turėti labai taupų namą. Tai čia ir reikėtų nukreipti didžiausias pastangas.

4. Susidaro įspūdis, kad dabar pas patį viskas vyksta atvirkščiai didžiausios pastangos pasiekti 15 kWh/m2 arba artimą reikšmę nelabai skaitantis su išlaidomis ir nekreipiant dėmesio į Lietuviško standarto reikalavimus.

5. Tai ar nesigaus, kad galiausia išleisi apvalią sumelę visokiems skaičiavimams, perskaičiavimams, bandymams, testams ir pan. Paaiškės, kad ta suma prilygsta 15 metų šildymosi išlaidoms, o pagal privalomą Lietuvišką energetinio sertifikavimo standartą namas atrodo labai kukliai.

1. Man 10 000 Lt kainavo visas projektas (nuo topo nuotraukos iki grunto tyrimų). PHPP skaičiavimai kainavo tikrai nebrangiai. Papildomą perskaičiavimą man padarys nemokamai. Manau, kad tikrai verta pagal faktą perskaičiuoti namą, nes iš esmės ten reikia pakeisti vos kelis skaičius. Kartu patikrinsime stiklo paketus (GNP prieš nrG) ir dar kelis niuansus. O šilumos tiltelių skaičiavimas nėra toks primityvus, kaip gali atrodyti. Štai pagal lietuvišką standartą VII. MĖNESINIŲ ŠILUMOS NUOSTOLIŲ PER PASTATO ATITVARAS, KURIOS RIBOJASI SU GRUNTU, SKAIČIAVIMAS. Reikia žiūrėti wordinio priedo 2 dalį. Konkrečiai nuo 12 iki 27 psl. Formulių ten daugybė, daugybė papildomų reikšmių, parametrų ir t.t. Pabandykite, kas nors pagal šias formules suskaičiuoti.

2. Nevėlu. Reikia tik papildomų minimum 15 000 Lt.

3. Taip, lietuvišką gauti privalumų, bet kodėl visi Lietuvoje sertifikuoti pasyvūs namai išspaudė tik A+ klasę. Nemanau, kad A++ klasė labai primityviai susiveda vien į atitvarų U reikšmes. Namą reikia vertinti kompleksiškai. PHPP būtent tai daro. Lietuviški standartai tai irgi daro, tačiau tam yra galybė formulių (mano nurodytą dukumentą sudaro net 120 wordinių failų, iš viso namuo sertifikavimui yra skirtinga 10 wordinių failų). Mano žiniomis kažkas kuria lietuviška PHPP atitikmenį, kuris ir žais su tomis formulėmis vienu metu, nes jei viską mechaniškai darytų architektai, tai projektai kainuotų baisiai brangiai.

4. Tikrai nesiekiu žūt būt 15 kWh. Tik ten, kur ekonomiškai pagrįsta. Pvz., apšiltinimo storiai bus tokie, kaip suskaičiuota su PHPP. Dabar žadu pažaisti su TGI ir Swisspacer U rėmeliais. Įdomu pažiūrėti kaip skirsis namo energijos sąnaudos dėl tokių dalykų. Vėliau reikia įvertinti kainas ir priimti finansiškai naudingiausia vidurkį.

5. Mano namo visi parametrai kol kas tikrai atitinka A++ klasės reikalavimus. Neaiškumas tik dėl grindų, pamatų. Įdomu, kaip lietuviškas standartas vertintų namą, kurio visi reikalavimai atitinka A++ klasę, o panatai, pvz., B ar A klasę. Galbūt tuomet vertinamas C1 rodiklis ar dar kiti niuansai. Mano supratimu tiek PHPP, tiek lietuviški standartai namą vertina kaip visumą. Vienas atskiras rodiklis turi įtakos, bet greičiausiai jis nėra lemiamas.

P.S. O svarbiausia: man tikrai dzin ar namas bus pasyvus, ar A, ar A+, ar A++ klasės. Man svarbu, kiek jis kainuos pastatyti ir kiek jis vartos energijos, ar bus pigu jį išlaikyti. Namas mano nedidelis, be garažo, techininių įmantrybių, todėl manau, kad nebus labai brangus pastatyti. Tikiuosi, kad ir šildymas ir kiti eksploataciniai dalykai nebus brangūs.

Beje, lietuviškas standartas sertifikatą irgi išduoda ribotam terminui. Net bus privalu nurodyti, kiek CO2 išmeta į aplinką.
Papildyta:
Kuris namas gali vartoti mažiau energijos:

1. Mano su gręžtiniais, bet gerai apšiltintais pamatais, be kamino, ar šalia prišlieto garažo.
2. S.Klezio su plokšte, bet su kaminu ir šalia prišlietu garažu, vieno, o ne dviejų aukštu.

Aš manau, kad abu namai vartos labai panašų kiekį energijos. Mano atveju gręžtiniai pamatai - silpna vieta, bet aš manau, kad iš jos išspaudžia maksimumą. Realiai galėjau daryti plokštę, bet dėl žemės darbų, ji man būtų išbrangus labiau nei gręžtiniai. Arba reikėjo sienas mūryti iš akytbetinio (ar daryti skydinį, karkasinį namą) ir nuostoliai per pamatus būtų neaktualūs. Bet aš norėjau ne tik šilto, bet dar ir tvirto namo,
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 15 gruodžio 2013 - 10:55