cibuli polio skersmeni maziausiai 5 cm gali padidint nes nera nei vieno grazto greziancio idealiaitiksliai. jei grasto skersmuo 30 tai polio bent jau virsutineje dalyje bus netoli 40 cm. nebent polius betonavo i vamzdi 30 cm tai tada jo toks pavirsiaus plotas ir liesis jei ne i vamzdi tai skaiciuojant drasiai didink nepasiriksi ir poliaus pastovia temperatura imk 6 laipsnius. tike dazniausiai buna grunte
QUOTE(mantesas @ 2013 12 12, 23:20)
cibuli polio skersmeni maziausiai 5 cm gali padidint nes nera nei vieno grazto greziancio idealiaitiksliai. jei grasto skersmuo 30 tai polio bent jau virsutineje dalyje bus netoli 40 cm. nebent polius betonavo i vamzdi 30 cm tai tada jo toks pavirsiaus plotas ir liesis jei ne i vamzdi tai skaiciuojant drasiai didink nepasiriksi ir poliaus pastovia temperatura imk 6 laipsnius. tike dazniausiai buna grunte
Man polius darė CFA metodu, t.y. kai išgręžia skyle ir neištraukę grąžtą per grąžto vidurį į žemę iš karto tiekia betoną. Todėl greičiausiai jų skermuo ir padidėjęs. Rytoj galėsiu pasakyti pagal faktą. Jei nepamiršiu, gyvai pamatuosiu, nes lauko sandėlio ir stoginės poliai - vis dar atviri.
O dėl temperatūros - tai nesupratau. Realiai poliai turėtų peršalinėti. Mano atveju iki 1 metro gylio visi poliai turi 10 cm XPS izoliaciją. Realiai tiek gruntas labai retai peršala. Gal būt dėl to, polių temperatūra bus didesnė.
QUOTE(cibulis @ 2013 12 13, 00:06)
... Nuo grindų ploto tai sudaro 1,89 proc...<{POST_SNAPBACK}>
Vadinasi del poliu itakos grindu U=0,1, plius tie 0,085. Grubiai varza apie 5. Tuo grindu varzos / laidumo skaiciavimus praktiskai galima baigti. Del sijonelio, rostverko apjuosimo nuostoliai mazes, bet grindu varza lieka apie 5.
Kaip PN tai turetu buti siaubas. Bet asmeniskai as tame nieko baisaus nematau. Apjuosus sijoneliu, tiketina, kad istisus metus po namu grunto temperatura laikysis apie 8 - 10. Jei uz visu sienu nuolat butu apie 10, manau ir R2 pakaktu, kad vidiniai pritekejimai kompensuotu silumos nuostolius.
QUOTE(Vilienė @ 2013 12 12, 11:06)
Neabejoju, ėmė vakar Cibulis. Ir ...
Žiuriu čia Cibulis, savo kategoriškais teiginiais sugeba ne mane vieną užvesti
.
QUOTE(Milao @ 2013 12 12, 23:44)
Vadinasi del poliu itakos grindu U=0,1, plius tie 0,085. Grubiai varza apie 5. Tuo grindu varzos / laidumo skaiciavimus praktiskai galima baigti. Del sijonelio, rostverko apjuosimo nuostoliai mazes, bet grindu varza lieka apie 5.
Kaip PN tai turetu buti siaubas. Bet asmeniskai as tame nieko baisaus nematau. Apjuosus sijoneliu, tiketina, kad istisus metus po namu grunto temperatura laikysis apie 8 - 10. Jei uz visu sienu nuolat butu apie 10, manau ir R2 pakaktu, kad vidiniai pritekejimai kompensuotu silumos nuostolius.
Kaip PN tai turetu buti siaubas. Bet asmeniskai as tame nieko baisaus nematau. Apjuosus sijoneliu, tiketina, kad istisus metus po namu grunto temperatura laikysis apie 8 - 10. Jei uz visu sienu nuolat butu apie 10, manau ir R2 pakaktu, kad vidiniai pritekejimai kompensuotu silumos nuostolius.
Jei taip tiksliai butu skaiciaves Ensteinas, gyvenime nebutu sukures reletyvumo teorijos.
QUOTE(cibulis @ 2013 12 13, 07:30)
Jei taip tiksliai butu skaiciaves Ensteinas, gyvenime nebutu sukures reletyvumo teorijos.
neatsiemenu kiek ten tavo rostverkas igilintas. Siaip polius niekada neturetu persalti nes jo didzioji dalis yra grunte kur pastovi keliu laipsniu siluma yra tarkim polis prasideda nuo 0.8 m gylio nuo zemes tai jis gaus nulines temperaturos tik labai gudzia ziema ir tai trumpam laikui ir tai tik polio pats virsus kuris nuo apatines polio dalies bus sildomas taip pat del betono laidumo. Tai manau polius niekada enturi minusines temperaturos ypac tavo atveju kai tu tiek polistirolo uzkases po zeme. nepyk bet manau kad tokie polistirolo kiekiai po zeme bus puiki silta vieta veistis peliukams ir kitokiems gyvunams, nebent viska padengsi metaliniu tinklu kad nepralystu. Armavimas sitos bedos niekaip neispres
QUOTE(Milao @ 2013 12 12, 23:37)
Ne, negali. Gelzbetonio lembda 2. 40cm U=5. Tarkim jei 100 m2 namas stovi ant 20 vnt 50cm diametro poliu, tai poliai sudaro 4% grindu ploto. Taigi jau vien poliu dedamoji i bendra U bus 0,2. Naudok nors ir supertermovakuumperlitopora po grindim, kurio lembda 0,00000001, grindu laidumas netaps mazesnis uz 0,2. I 0,1 tilptum, nebent polius suploninus 10 kartu iki kokiu 15 cm. Cibuli, kiek pas jumi kokio storio poliu ir koks pamato plotas?
Pas mane 21 vnt 30 cm diametro polių. Gaunasi, kad polių bendras plotas 1,4844 m2. Kadangi polių viršus apšiltintas 20cm aukštyje, paėmus betono varžą ... viską kažkada aš jau skaičiavau, jei kam įdomu žvilgtelėkit.
QUOTE(cibulis @ 2013 12 12, 15:02)
Nesuntinku. Jei viską padarysi, kaip suskaičiuota su PHPP (apšiltinimų storiai, šilti, teisingai sumontuoti langai ir durys, deramas rekuperatorius, reikiamas sandarumas), tai namas ir vartos tiek energijos, kiek suskaičiuotą.
Jau kartą rašiau, kaip apšiltinimo sluoksnį sudėjo pamatus betonavę darbininkai. Pasikartosiu.
pas mane rostverkas apšiltintas dviem 10cm storio putplasčiais. Bendras apšiltinimo storis 20 cm.
Atvažiuoju ir žiūriu, kad viršutinis sluoksnis sudėtas pakankamai lygiai, bet po juo esantis sluoksnis kažkoks nelygus. Pakeliu ant viršaus uždėtą lapą, o ten putplasčio gabalų pritrupinta, į tarpą tarp tų gabalų, vos ne kumštį įkišti gali. Aš klausiu, kas čia per nesamonė? Man atsako, "ko nerviniesi, vis tiek šiltą namą turėsi". Nuo tada, visus apšiltinimo darbus stengiuosi atlikti pats. Ir tada, putplastis buvo antrą kartą perdėtas.
Su tokia darbo kultūra, tai kad pagal projektą priklauso 20 cm, ir tiek kaip ir buvo dedama, tai dar nereiškia, kad iš tikrųjų tiek ir sudėta.
Beje, atsimenu ir pats turėjai problemų su pamatų apšiltinimu, bet vis tiek teigi, kad darbininkai neturi įtakos projekto įgyvendinime?
QUOTE(cibulis @ 2013 12 13, 07:30)
Jei taip tiksliai butu skaiciaves Ensteinas, gyvenime nebutu sukures reletyvumo teorijos.
Ironiška, bet iš Enšteino reliatyvumo teorijos pradžioje taip pat daug kas juokėsi ir nesuprato.
Kaip bebūtų liūdna paskaičiavęs gavau labai panašų skaičių - u apie 0,19 arba R kiek daugiau nei 5. Atsižvelgus į nurodytas sąlygas.
Kaip tai žiauriai beskambėtų, namas su tokiu grindų šilumos perdavimo koeficientu galėtų pretenduoti į B energetinio naudingumo klasę. Žinoma jokios čia tragedijos nėra, bet kaip suprantu paties tikslas kur kas ambicingesnis. Todėl patarčiau kol dar yra galimybės sutelkti dėmesį į būtent šios vietos tobulinimą.
QUOTE(DEU @ 2013 12 13, 19:39)
Kaip bebūtų liūdna paskaičiavęs gavau labai panašų skaičių - u apie 0,19 arba R kiek daugiau nei 5. Atsižvelgus į nurodytas sąlygas.
Kaip tai žiauriai beskambėtų, namas su tokiu grindų šilumos perdavimo koeficientu galėtų pretenduoti į B energetinio naudingumo klasę. Žinoma jokios čia tragedijos nėra, bet kaip suprantu paties tikslas kur kas ambicingesnis. Todėl patarčiau kol dar yra galimybės sutelkti dėmesį į būtent šios vietos tobulinimą.
Kaip tai žiauriai beskambėtų, namas su tokiu grindų šilumos perdavimo koeficientu galėtų pretenduoti į B energetinio naudingumo klasę. Žinoma jokios čia tragedijos nėra, bet kaip suprantu paties tikslas kur kas ambicingesnis. Todėl patarčiau kol dar yra galimybės sutelkti dėmesį į būtent šios vietos tobulinimą.
Aš irgi norėjau pabrėžti, kad jau vien dėl polių įtakos sunkiam mūriniam namui nebeįmanoma pasiekti A++ reikalaujamo šilumos izoliavimo grindyse nepriklausomai kaip būtų apšiltintos grindys.
Jeigu grindys dar neišlietos ir planuojama įdiegti grindinį šildymą tai siūlyčiau palikti bent 10 cm tarpą PIR'ui tarp šaltų sienų ir šiltos grindų plokštės kiekviename kambaryje taip užtikrinant kad įšilusios grindys nekontaktuos su poliais.
Tokiu atveju dar galima įžiūrėti logikos naudoti 35cm EPS po grindinis.
Jeigu grindų betonas perimetru bus atskirtas nuo sienų tik 1cm kompensacine juosta kaip įprasta tai virš 30cm šiltalo po grindimis dėti jau nelogiška.
QUOTE(DEU @ 2013 12 13, 19:39)
Kaip bebūtų liūdna paskaičiavęs gavau labai panašų skaičių - u apie 0,19 arba R kiek daugiau nei 5. Atsižvelgus į nurodytas sąlygas.
Kaip tai žiauriai beskambėtų, namas su tokiu grindų šilumos perdavimo koeficientu galėtų pretenduoti į B energetinio naudingumo klasę. Žinoma jokios čia tragedijos nėra, bet kaip suprantu paties tikslas kur kas ambicingesnis. Todėl patarčiau kol dar yra galimybės sutelkti dėmesį į būtent šios vietos tobulinimą.
Kaip tai žiauriai beskambėtų, namas su tokiu grindų šilumos perdavimo koeficientu galėtų pretenduoti į B energetinio naudingumo klasę. Žinoma jokios čia tragedijos nėra, bet kaip suprantu paties tikslas kur kas ambicingesnis. Todėl patarčiau kol dar yra galimybės sutelkti dėmesį į būtent šios vietos tobulinimą.
Už šilumos tiltelių skaičiavimą žmogus nori apie 6000 Lt, o jūs taip greitai primetate, kokį rezultatą aš pasieksiu. Neatrodo absurdiška?
Jei man siūlė namą sertifikuoti kaip pasyvų net ir žinodami faktą, kad pamatai - gręžtiniai, greičiausiai ne viskas taip blogai, kaip atrodo ant smūgio sumetus kelis skaičius.
Susiradau mano namo skaičiavimus. Gana preliminariais skaičiavimais, jei pamatai ne plokšti, o gręžtiniai namo šilumos poreikis padidėja 1,5 kWh/m2 (arba 206 kWh visam namui).
Aš manau, kad šiuos papildomai patiriamus energijos nuostolius galiu kompensuoti:
1. PHPP skaičiavimuose naudota, kad langų sumontavimo tiltelis Ψ=0.02 W/mK. Langų montuotojai teigia, kad sukuriamas taškinis tiltelis tik 0,000875 W/mK.
2. Stiklo paketo reikšmė naudota - Ψ=0.035W/mK. Greičiausia, kad aš savo languose naudosiu Swisspacer U. Jų Ψ=0.030 W/mK.
3. PHPP skaičiavimuose naudota, kad sienos apšiltinimas neoporu, kurio U - 0,032. Pasirodo, kad tokia reikšmė yra NEPS-70. NEPS-100 reikšmė - 0,031.
4. Skaičiavimuose naudotos Alytaus keramikos plytos. Jų U 0,46. Sienos išmūrytos iš Lode plytų. Jų U 0,255.
5. Durų U reikšmė naudotas 0,8, Tilas deklaruoja - 0,58. Čia aišku aklinų durų U, bet manau, kad mano durų U bus apie 0,7.
6. PHPP skaičiavimuose daryta prielaida, kad namo stoge mediena sudaro 10 proc. ploto. Dėl OSB gegnių šis skaičius bus mažesnis.
Mano išankstiniais spėjimais visos šios smulkmenos tikrai padės sutaupyti apie 1,5-2 kWh energijos. Tačiau aš nemėgstu spėlioti, todėl sausio mėnesį žadame dar kartą visą namą perleisti per PHPP. O svarbiausia - reikėtų suskaičiuoti šilumos tiltelius. Tuomet būtų galima tiksliai pasakyti, kokia reikšmė išeis.
O dėl A++ namo. Reikalavimuose yra ne tik atitvarų U, bet ir energijos suvartojimas šildymui, vėdinimui ir apšvietimui (rodiklis C1). Taip pat yra šilumos tiltelių skaičiavimas. Aš manau, kad statinį vertins kaip visumą. Todėl gali būti, kad šilumos tiltelių skaičiavimo reikšmė išeis teigiama, o ne neigiama ir panaikins polių įtaką. Nors, tiesa, kas ten žino kaip bus.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2013 12 14, 16:44)
1. Jeigu grindys dar neišlietos ir planuojama įdiegti grindinį šildymą tai siūlyčiau palikti bent 10 cm tarpą PIR'ui tarp šaltų sienų ir šiltos grindų plokštės kiekviename kambaryje taip užtikrinant kad įšilusios grindys nekontaktuos su poliais.
2. Tokiu atveju dar galima įžiūrėti logikos naudoti 35cm EPS po grindinis.
2. Tokiu atveju dar galima įžiūrėti logikos naudoti 35cm EPS po grindinis.
1. Nelabai supratau, ką nuo ko atskirti. Gal galima detaliau?
2. Mano grindyse numatytas 40 cm apšiltinimo storis.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2013 12 13, 09:38)
bet vis tiek teigi, kad darbininkai neturi įtakos projekto įgyvendinime?
Aš ten ne apie darbininkus sakiau. Mano mintis buvo kitokia: jei dėsi apšiltinimo storius, kaip suskaičiuota su PHPP, pasieksi reikiamą sandarumą, tai namas ir turėtų vartoti tiek energijos, kiek suskaičiuotą. Šią reikšmę gali pakeisti tik gyventojų elgsena.
O darbų kokybė - būtina. Netgi labai aukšta, superinė. Be jos nepavyks pasiekti gero sandarumo, prastai atrodys ir termovizinė nuotrauka. Jei pameni, tai tuos broko pridariusius darbininkus išvijau, o rangovas ištaisė broką. Konstrukcinę mano namo priežiūra vykdė net du žmonės: tavo rekomenduotas prižiūrėtojas, aš dar papildomai nuotraukas siunčiau namo konstruktyvą dariusiai konstruktoriai. Ji turėjo keletą pastabų, kurias ištaisėme. Taigi iš konstrukcinės pusės esu ramus.
Dabar artėja namo apšiltinimo etapas. Šiam dalykui aš irgi žadu samdyti atskirą žmogų, kuris sugaudytų visus niuansus, papildomai prižiūrėtų darbų kokybę. Žadu daryti sandarumo testą termovizinę nuotrauką. Nesenai su vienas apšiltintojais kalbėjausi apie darbus. Jie brangūs (už 1 kv. metrą mano sienos apšiltinimą 35 cm neoporu, su atitinkamomis smeigėmis ir tinku nori apie 200 Lt), bet tikrai supranta savo darbą. Man pametėjo keletą tikrai vertingų idėjų, putplastį pjaustys ne pjuklu, o specialia pjaustykle. Kai pasakiau, kad darysiu sandarumo testą ir termovizinę nuotrauką, net kelis kartus perklausė, pasidomėjo, suprato, kad teks taisyti broką, jei toks bus. Nemanau, kad visi meistrai - chaltūrščikai. Yra dar normalių.
