pvz lesto spinta buvo kaimyno kitoi gatves pusei o man vede ~1km QUOTE(korida @ 2013 12 11, 13:55)
Taip taip reikejo ir rasyt o tai megsta skypu agentai burt "komunikacijos ant ribos" kol nepasidomi salygom pvz lesto spinta buvo kaimyno kitoi gatves pusei o man vede ~1km
pvz lesto spinta buvo kaimyno kitoi gatves pusei o man vede ~1km QUOTE(korida @ 2013 12 11, 14:00)
4.igilinti vitrina ,alia laipteli padaryti
Yra dvi vitrinos viena varstoma kita ne, jei darau laipteli, ant kitos virtrinos lango tektu uzlipti.
QUOTE(Orginalus @ 2013 12 11, 16:04)
Yra dvi vitrinos viena varstoma kita ne, jei darau laipteli, ant kitos virtrinos lango tektu uzlipti.
Cia varstoma o ne stumdoma
? Tai gal tada pigiau ja pasikaisti ir susideti eps80 ir virsutini sluoksni eps100 ?Papildyta:
QUOTE(*** @ 2013 12 11, 16:03)
Taip taip reikejo ir rasyt o tai megsta skypu agentai burt "komunikacijos ant ribos" kol nepasidomi salygom pvz lesto spinta buvo kaimyno kitoi gatves pusei o man vede ~1km
pvz lesto spinta buvo kaimyno kitoi gatves pusei o man vede ~1km niekada nepirkciau sklypo be komunikaciju ,elektros ,esfaltuoto kelio ...
QUOTE(Orginalus @ 2013 12 11, 12:59)
As taip pat galvojau, kad imanoma deti, tiesiog suabejojau, kai sukontaktavau su Balex metal, is ju gavau toki atsakyma: "Plokščių grindims neprekiaujame, ateityje žadame pradėti, bet šiuo metu galiu pasiūlyt tik luboms.
Skirtumas grindinių toks, kad jos kietesnės, tvirtesnės, pakolkas pas mus jų nėra tai smulkiau negaliu pasakyt"
As galvoju padaryti taip:
- 60mm juodgrindes
- 30mm neps80
- 100mm PIR
- folija su "kvadratukais"
-grindinio sildymo vamzdeliai
- 60mm betonas su fibra
tik jei toki "sumustini" darau, kokiam sluoksnyje vedzioti vandentekio vamzdi.
Skirtumas grindinių toks, kad jos kietesnės, tvirtesnės, pakolkas pas mus jų nėra tai smulkiau negaliu pasakyt"
As galvoju padaryti taip:
- 60mm juodgrindes
- 30mm neps80
- 100mm PIR
- folija su "kvadratukais"
-grindinio sildymo vamzdeliai
- 60mm betonas su fibra
tik jei toki "sumustini" darau, kokiam sluoksnyje vedzioti vandentekio vamzdi.
PIR yra daug kietesnis nei EPS100, to grindims užtenka.
XPS tokios pat varžos kaip ir Neoporas, todėl kam dėti Neoporą kaip sluoksnį apsaugantį nuo drėgmės? Geriau iškart dėti XPS, kuris atstumia vandenį, nepagailint keliasdešimt papildomų litų.
Reikia patikimai suklijuoti foliją, kad nesikauptų kondensatas ant šaltų juodgrindžių.
Iš esmės tiesiai ant PIR būtų galima klijuoti parketlentes jeigu ne grindinio šildymo vamzdeliai.
Galima pagalvoti apie aliuminio skardos 0,5mm (19Lt/m2) panaudojimą šilumai paskirstyti visame plote. Gal dar pavyktų suploninti kažkiek 60mm betoną
QUOTE(korida @ 2013 12 11, 10:02)
Nori pasakyti, kad su gręžtiniais pamatais negali būti pasyvus ar A+ ar A++ klasės namas? Aš manau, kad tai visiška nesąmonė ir pabandysiu paaiškinti.
Mano namas pagal PHPP atitinka pasyvaus namo standartą, nes jo energijos poreikis apie 15,3 kWh. Sertifikuojant namą tiek PN institute, tiek pagal Lietuviškus standartus A+ ar A++ klasei gauti, BŪTINA suskaičiuoti šilumos tiltelius, t.y. Psi reikšmes.
Mano atveju reikia suskaičiuoti šiuos šilumos tiltelius:
● Lango perimetras ties krastu
● Lango perimetras ties sąrama
● Lango perimetras ties palange
● Sienos ir stogo sandūra (gegnės statmenai sienos plokštumai)
● Sienos ir stogo sandūra (gegnės lygiagrečiai sienos plokštumai)
● Stogo šlaito ir nešildomos palėpės perdangos
● Sienos ir grindų sandūra
● Išoriniai sienų kampai
● Vitrininio lango perimetras ties sandūra su grindimis
● Mansardos stogo sandūra su stogo šlaitu
● Stogo šlaito ir mansardos sienos sandūra, žemiau langų
● Stogo šlaito ir mansardos sienos sandūra, mansardos šonuose.
Štai čia detaliau. Pasiūlymas ruoštas anksčiau nei turėjau konstruktyvą, todėl gali būti, kad reikėtų įtraukti ir pamatų šilumos tiltelių skaičiavimą.
Perskaičiavus šilumos tiltelius, jie gali būti tiek teigiami, tiek neigiami, t.y. gali tiek pabloginti 15,3 kWh reikšmę, tiek pagerinti. Be šių skaičiavimų A ir aukštesnės klasės namas tiek ir pasyvus namas Vokietijoje negali būti sertifikuotas. Šie skaičiavimai labai brangūs - beveik 6000 Lt. Man paskaičiuotų su labai didele nuolaida arba visiškai nemokomai, bet tik tuo atveju, jei namą sertifikuočiau kaip pasyvų PN institute. Tačiau tai man jau ir be šilumos tiltelių kainuotų apie 15 000 Lt.
Sausio mėnesį žadu perskaičiuoti namą su PHPP pagal faktą, t.y. pagal jau išmūrytas, turimas reikšmes. Nes, pvz., pasikeitė vitrininių langų matmenys. Jie pagal projektą ir skaičiuojant su PHPP turėjo būti 2,44 m aukščio, bet išmūryti 2,40 m aukščio (dėl plytos žingsnio 10 cm). Vitrinos plotis projekte - 4,62 m, o realiai išėjo 4,66 m, nors žemesnė. Pats namas 3 cm per ilgąją kraštinę prailgėjo. Taip pat įvertinsime ir plytas, nes skaičiavimai daryti su Alytaus keramika (jų šilumos laidumas 0,46 W/mk), o realiai išmūryta su Lode. Dar pagal faktą perskaičiuosime ir langus bei lauko duris. Noriu įvertinti nrG ir GNP stiklus. Pirmi šaltesnis, bet praleidžia daugiau šviesos, o antri šiltesni, bet praleidžia mažiau šviesos. Pažaisime su langais ir pasaulio šalimis, nors tendencijos kaip ir aiškios: į pietus - daugiau praleidžiantys saulę, į šiaurės-rytus šiltesni, nes saulės reikšmė ne itin svarbi. Dar vertinsime ir duris, kurių šiai dienai turiu numatęs tris: Tilo - su 0,58 (kaina - 5100 Lt), lenkų - su 0,71 (kaina 5100 Lt) ir Vikkingo su 0,81 reikšmė (garantija - 25 metai, kaina - apie 6000 Lt).
Buvau šiandieną nuvažiavęs abiejų durų gyvai pažiūrėti. Lenkiškų pjūvis. Jų varčios storis - 90 mm. Iš abiejų pusių jūrinė faniera (po 7 mm), viduje - 7,5 cm neoporo. Vikkingų varčios storis 60 mm, užpildas apie 40 mm poliuretano putos, apdaila - stiklo pluoštas. 25 metų garantija - įkvepiantis dalykas.
Tikiuosi supratai, kad vien plokšti pamatai ir dujos/ar nedujos tikrai nėra esminis dalykas.
Beje, su PHPP įvertinsime ir tą faktą, jei daryčiau dujas ir reikėtų papildomo lango katilinėje, kurio nėra. Situacija aišku pablogėtų, bet įdomu - kiek.
O esminis dalykas visgi lieka šilumos tilteliai. Tik juos suskaičiavus galima pasakyti, pasyvus namas ar ne. Vien plokšti pamatai, dujų nedarymas ir pan. marketininginiai triukai.
P.S. Dar prisiminiau, kad mano atveju, skaičiuojant su PHPP, buvo priimta prielaida, kad stogo mediena sudaro apie 10 proc. stogo ploto. Kadangi mano gegenės OSB dvitėjos sijos tikėtina, kad situacija stipriai pagerėjusi. Šiek tiek reikalą gali pagadinti tik trys itin masyvios kliujuoto medžio sijos. Tik viena, tikėtina atsidurs virš apšiltinimo sluoksnio (virš stygų). Bet ir su šitoms sijoms medienos plotas tikrai bus mažesnis nei 10 proc. Štai kokios mano gegnės, ir čia.
QUOTE(cibulis @ 2013 12 11, 19:15)
Nori pasakyti, kad su gręžtiniais pamatais negali būti pasyvus ar A+ ar A++ klasės namas? Aš manau, kad tai visiška nesąmonė ir pabandysiu paaiškinti.
Mano namas pagal PHPP atitinka pasyvaus namo standartą, nes jo energijos poreikis apie 15,3 kWh. Sertifikuojant namą tiek PN institute, tiek pagal Lietuviškus standartus A+ ar A++ klasei gauti, BŪTINA suskaičiuoti šilumos tiltelius, t.y. Psi reikšmes.
Mano atveju reikia suskaičiuoti šiuos šilumos tiltelius:
● Lango perimetras ties krastu
● Lango perimetras ties sąrama
● Lango perimetras ties palange
● Sienos ir stogo sandūra (gegnės statmenai sienos plokštumai)
● Sienos ir stogo sandūra (gegnės lygiagrečiai sienos plokštumai)
● Stogo šlaito ir nešildomos palėpės perdangos
● Sienos ir grindų sandūra
● Išoriniai sienų kampai
● Vitrininio lango perimetras ties sandūra su grindimis
● Mansardos stogo sandūra su stogo šlaitu
● Stogo šlaito ir mansardos sienos sandūra, žemiau langų
● Stogo šlaito ir mansardos sienos sandūra, mansardos šonuose.
Štai čia detaliau. Pasiūlymas ruoštas anksčiau nei turėjau konstruktyvą, todėl gali būti, kad reikėtų įtraukti ir pamatų šilumos tiltelių skaičiavimą.
Perskaičiavus šilumos tiltelius, jie gali būti tiek teigiami, tiek neigiami, t.y. gali tiek pabloginti 15,3 kWh reikšmę, tiek pagerinti. Be šių skaičiavimų A ir aukštesnės klasės namas tiek ir pasyvus namas Vokietijoje negali būti sertifikuotas. Šie skaičiavimai labai brangūs - beveik 6000 Lt. Man paskaičiuotų su labai didele nuolaida arba visiškai nemokomai, bet tik tuo atveju, jei namą sertifikuočiau kaip pasyvų PN institute. Tačiau tai man jau ir be šilumos tiltelių kainuotų apie 15 000 Lt.
Sausio mėnesį žadu perskaičiuoti namą su PHPP pagal faktą, t.y. pagal jau išmūrytas, turimas reikšmes. Nes, pvz., pasikeitė vitrininių langų matmenys. Jie pagal projektą ir skaičiuojant su PHPP turėjo būti 2,44 m aukščio, bet išmūryti 2,40 m aukščio (dėl plytos žingsnio 10 cm). Vitrinos plotis projekte - 4,62 m, o realiai išėjo 4,66 m, nors žemesnė. Pats namas 3 cm per ilgąją kraštinę prailgėjo. Taip pat įvertinsime ir plytas, nes skaičiavimai daryti su Alytaus keramika (jų šilumos laidumas 0,46 W/mk), o realiai išmūryta su Lode. Dar pagal faktą perskaičiuosime ir langus bei lauko duris. Noriu įvertinti nrG ir GNP stiklus. Pirmi šaltesnis, bet praleidžia daugiau šviesos, o antri šiltesni, bet praleidžia mažiau šviesos. Pažaisime su langais ir pasaulio šalimis, nors tendencijos kaip ir aiškios: į pietus - daugiau praleidžiantys saulę, į šiaurės-rytus šiltesni, nes saulės reikšmė ne itin svarbi. Dar vertinsime ir duris, kurių šiai dienai turiu numatęs tris: Tilo - su 0,58 (kaina - 5100 Lt), lenkų - su 0,71 (kaina 5100 Lt) ir Vikkingo su 0,81 reikšmė (garantija - 25 metai, kaina - apie 6000 Lt).
Buvau šiandieną nuvažiavęs abiejų durų gyvai pažiūrėti. Lenkiškų pjūvis. Jų varčios storis - 90 mm. Iš abiejų pusių jūrinė faniera (po 7 mm), viduje - 7,5 cm neoporo. Vikkingų varčios storis 60 mm, užpildas apie 40 mm poliuretano putos, apdaila - stiklo pluoštas. 25 metų garantija - įkvepiantis dalykas.
Tikiuosi supratai, kad vien plokšti pamatai ir dujos/ar nedujos tikrai nėra esminis dalykas.
Beje, su PHPP įvertinsime ir tą faktą, jei daryčiau dujas ir reikėtų papildomo lango katilinėje, kurio nėra. Situacija aišku pablogėtų, bet įdomu - kiek.
O esminis dalykas visgi lieka šilumos tilteliai. Tik juos suskaičiavus galima pasakyti, pasyvus namas ar ne. Vien plokšti pamatai, dujų nedarymas ir pan. marketininginiai triukai tikrai nereiškia, kad turi pasyvų namą.
P.S. Dar prisiminiau, kad mano atveju, skaičiuojant su PHPP, buvo priimta prielaida, kad stogo mediena sudaro apie 10 proc. stogo ploto. Kadangi mano gegenės OSB dvitėjos sijos tikėtina, kad situacija stipriai pagerėjusi. Šiek tiek reikalą gali pagadinti tik trys itin masyvios kliujuoto medžio sijos. Tik viena, tikėtina atsidurs virš apšiltinimo sluoksnio (virš stygų). Bet ir su šitoms sijoms medienos plotas tikrai bus mažesnis nei 10 proc. Štai kokios mano gegnės, ir čia.
Mano namas pagal PHPP atitinka pasyvaus namo standartą, nes jo energijos poreikis apie 15,3 kWh. Sertifikuojant namą tiek PN institute, tiek pagal Lietuviškus standartus A+ ar A++ klasei gauti, BŪTINA suskaičiuoti šilumos tiltelius, t.y. Psi reikšmes.
Mano atveju reikia suskaičiuoti šiuos šilumos tiltelius:
● Lango perimetras ties krastu
● Lango perimetras ties sąrama
● Lango perimetras ties palange
● Sienos ir stogo sandūra (gegnės statmenai sienos plokštumai)
● Sienos ir stogo sandūra (gegnės lygiagrečiai sienos plokštumai)
● Stogo šlaito ir nešildomos palėpės perdangos
● Sienos ir grindų sandūra
● Išoriniai sienų kampai
● Vitrininio lango perimetras ties sandūra su grindimis
● Mansardos stogo sandūra su stogo šlaitu
● Stogo šlaito ir mansardos sienos sandūra, žemiau langų
● Stogo šlaito ir mansardos sienos sandūra, mansardos šonuose.
Štai čia detaliau. Pasiūlymas ruoštas anksčiau nei turėjau konstruktyvą, todėl gali būti, kad reikėtų įtraukti ir pamatų šilumos tiltelių skaičiavimą.
Perskaičiavus šilumos tiltelius, jie gali būti tiek teigiami, tiek neigiami, t.y. gali tiek pabloginti 15,3 kWh reikšmę, tiek pagerinti. Be šių skaičiavimų A ir aukštesnės klasės namas tiek ir pasyvus namas Vokietijoje negali būti sertifikuotas. Šie skaičiavimai labai brangūs - beveik 6000 Lt. Man paskaičiuotų su labai didele nuolaida arba visiškai nemokomai, bet tik tuo atveju, jei namą sertifikuočiau kaip pasyvų PN institute. Tačiau tai man jau ir be šilumos tiltelių kainuotų apie 15 000 Lt.
Sausio mėnesį žadu perskaičiuoti namą su PHPP pagal faktą, t.y. pagal jau išmūrytas, turimas reikšmes. Nes, pvz., pasikeitė vitrininių langų matmenys. Jie pagal projektą ir skaičiuojant su PHPP turėjo būti 2,44 m aukščio, bet išmūryti 2,40 m aukščio (dėl plytos žingsnio 10 cm). Vitrinos plotis projekte - 4,62 m, o realiai išėjo 4,66 m, nors žemesnė. Pats namas 3 cm per ilgąją kraštinę prailgėjo. Taip pat įvertinsime ir plytas, nes skaičiavimai daryti su Alytaus keramika (jų šilumos laidumas 0,46 W/mk), o realiai išmūryta su Lode. Dar pagal faktą perskaičiuosime ir langus bei lauko duris. Noriu įvertinti nrG ir GNP stiklus. Pirmi šaltesnis, bet praleidžia daugiau šviesos, o antri šiltesni, bet praleidžia mažiau šviesos. Pažaisime su langais ir pasaulio šalimis, nors tendencijos kaip ir aiškios: į pietus - daugiau praleidžiantys saulę, į šiaurės-rytus šiltesni, nes saulės reikšmė ne itin svarbi. Dar vertinsime ir duris, kurių šiai dienai turiu numatęs tris: Tilo - su 0,58 (kaina - 5100 Lt), lenkų - su 0,71 (kaina 5100 Lt) ir Vikkingo su 0,81 reikšmė (garantija - 25 metai, kaina - apie 6000 Lt).
Buvau šiandieną nuvažiavęs abiejų durų gyvai pažiūrėti. Lenkiškų pjūvis. Jų varčios storis - 90 mm. Iš abiejų pusių jūrinė faniera (po 7 mm), viduje - 7,5 cm neoporo. Vikkingų varčios storis 60 mm, užpildas apie 40 mm poliuretano putos, apdaila - stiklo pluoštas. 25 metų garantija - įkvepiantis dalykas.
Tikiuosi supratai, kad vien plokšti pamatai ir dujos/ar nedujos tikrai nėra esminis dalykas.
Beje, su PHPP įvertinsime ir tą faktą, jei daryčiau dujas ir reikėtų papildomo lango katilinėje, kurio nėra. Situacija aišku pablogėtų, bet įdomu - kiek.
O esminis dalykas visgi lieka šilumos tilteliai. Tik juos suskaičiavus galima pasakyti, pasyvus namas ar ne. Vien plokšti pamatai, dujų nedarymas ir pan. marketininginiai triukai tikrai nereiškia, kad turi pasyvų namą.
P.S. Dar prisiminiau, kad mano atveju, skaičiuojant su PHPP, buvo priimta prielaida, kad stogo mediena sudaro apie 10 proc. stogo ploto. Kadangi mano gegenės OSB dvitėjos sijos tikėtina, kad situacija stipriai pagerėjusi. Šiek tiek reikalą gali pagadinti tik trys itin masyvios kliujuoto medžio sijos. Tik viena, tikėtina atsidurs virš apšiltinimo sluoksnio (virš stygų). Bet ir su šitoms sijoms medienos plotas tikrai bus mažesnis nei 10 proc. Štai kokios mano gegnės, ir čia.
Paties atveju esminis dalykas yra poliai. Nežinau kokio storio numatytas grindų šiltinimas, tačiau su jais net ir A+ gali būti nelengva pasiekti.
QUOTE(DEU @ 2013 12 11, 19:25)
Paties atveju esminis dalykas yra poliai. Nežinau kokio storio numatytas grindų šiltinimas, tačiau su jais net ir A+ gali būti nelengva pasiekti.
Mano poliai turi sijoną. Vėliau visi tarpai užsandarinti poliuretano klijais. Ties kiekvienu poliu papildomai priklijuota 2 cm papildoma XPS plokštė. Štai toks galutinis variantas. Žodžiu, aplink visą šiltą namo perimetrą iki 1 metro gylio vetikaliai yra užkastos 10 cm storio XPS ploštės, t.y. poliai yra izoluoti iki 1 metro gylio. Realiai tai šilumos tiltelio nesumažina iki 0, bet gali būti, kad polių šilumos tiltelį gali panaikinti kiti šilumos tilteliai, kurie yra pliusiniai, pvz., mano supratimų geriausių langų montuotojų geriausi langai su Swisspacer Ultimate termorėliais, itin geros duris ir pan.
Be to, konstruktyvinius polius, kurių diametras buvo 50 cm, o gylis - 3 metrai, pakeičiau į 30 cm diametro ir 5 m gylio polius.
Kokios nuomonės apie tokius stiklo paketus?
QUOTE(korida @ 2013 12 11, 22:08)
Gaudai kiekviena salcio tiltuka o poliai jau dzin ir uz sildyma su dujom apie 2.5 karto brangiau moketi neesminis dalykas 
ir uz sildyma su dujom apie 2.5 karto brangiau moketi neesminis dalykas Vis tiek esmės nesupratai. Aš gaudau kiekvieną šalčio tiltą, bet man namas pirmiausia turi stovėti ir ilgai, o ne 20-30 metų troba. Man iki Vilniaus centro - 8 km (turiu galvoje Gedimino pilį arba Konstitucijos pr.). Reikia statyti itin patvarų namą, nes mano atveju vien vieta yra prabanga. Anūkai padėkos, kad namas iš plytų ir kelios kartos galės gyventi. Žinau, kad ne visiems viskas tinka, bet dovanotam arkliui į dantis nežiūri.
Dėl polių irgi nesupratai. Įvertinus visus šilumos tiltelius, poliai gali būti pliuse, t.y. jų nuostoliai bus visiškai neįdomūs. Svarbu tik bendra šilumos tiltelių visuma.
O jei jau tiesiai šviesiai: Vilniaus namas suvartoja apie 500-600 Lt už elektrą (lyg ir visą). Gražus skaičius, bet... Jo namo plotas - 160 kv. jei padaugintumėme iš 15 kWh, tai išeitų 2400 kWh. Šių metų el tarifų vidurkis su el. virykle yra 0,46 Lt. Vadinasi, toks namas turėtų vartoti elektros vien šildymui už 1104 Lt. Vadinasi per mėnesį turėtų būti iki 200 Lt. Realybė visiškai kita...
Atsakymai - du: gyvenimo būdas ir projektas. Dėl gyvenimo būdo: gal per aukšta temperatūra palaikoma, gal vaikai ar ir suaugę per dažnai varsto duris ir t.t.
O dėl projekto: plokštė, EPS blokeliai sienoms, PIR plokštės - neišgelbėjo. Mano supratimu (jis nėra 100 proc. teisingas), blogas pats projektas, per mažai name pagauta saulės, sienų apšiltinimas turėjo būti apie 35 cm, langai Veka Alphaline 90 - per prasti, sandarumas nežinomas (prastas) ir t.t.
Todėl net ir plokštė ir dujų nebuvimas neišgelbėjo ir nepadėjo pasiekti pasyvaus namo. PN arba A+ ir A++ namas - tai kompleksinis sprendimas.
Mano atveju šilumos tiltelių skaičiavimas turi racijos, nes galima įvertinti, kur bus didžiausiai nuostoliai ir juos optimizuoti. Tai padėtų sutaupyti. Gal yra norinčių prisidėti? Šilumos tiltelių skaičiavimas nieko nekainuos, bet mano namą sertifikuosime kaip PN, Tikrins vokiečiai ir ne vienas, kabinėsis. Apie 6000 Lt šilumos tiltelių skaičiavimas sutaupysime.
QUOTE(cibulis @ 2013 12 11, 19:47)
Mano poliai turi sijoną. Vėliau visi tarpai užsandarinti poliuretano klijais. Ties kiekvienu poliu papildomai priklijuota 2 cm papildoma XPS plokštė. Štai toks galutinis variantas. Žodžiu, aplink visą šiltą namo perimetrą iki 1 metro gylio vetikaliai yra užkastos 10 cm storio XPS ploštės, t.y. poliai yra izoluoti iki 1 metro gylio. Realiai tai šilumos tiltelio nesumažina iki 0, bet gali būti, kad polių šilumos tiltelį gali panaikinti kiti šilumos tilteliai, kurie yra pliusiniai, pvz., mano supratimų geriausių langų montuotojų geriausi langai su Swisspacer Ultimate termorėliais, itin geros duris ir pan.
Be to, konstruktyvinius polius, kurių diametras buvo 50 cm, o gylis - 3 metrai, pakeičiau į 30 cm diametro ir 5 m gylio polius.
Be to, konstruktyvinius polius, kurių diametras buvo 50 cm, o gylis - 3 metrai, pakeičiau į 30 cm diametro ir 5 m gylio polius.
Bėda ta, kad teorija ir praktika šiuo atveju nevisai sutampa. Sijonas eliminuoja išorinius pamato šilumos nuostolius, ir užtikrina didesnę grunto temperatūrą po namu, kas tikrai yra gėris. Bet reglamentas reikalauja, kad šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu turėtų tam tikrą šiluminę varžą, nepriklausomai kokios temperatūros gruntas yra po ta atitvara. Poliai tą varžą gerokai blogina.
QUOTE(DEU @ 2013 12 11, 22:36)
Bėda ta, kad teorija ir praktika šiuo atveju nevisai sutampa. Sijonas eliminuoja išorinius pamato šilumos nuostolius, ir užtikrina didesnę grunto temperatūrą po namu, kas tikrai yra gėris. Bet reglamentas reikalauja, kad šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu turėtų tam tikrą šiluminę varžą, nepriklausomai kokios temperatūros gruntas yra po ta atitvara. Poliai tą varžą gerokai blogina.
Teorija. Pagyvensim, pažiūrėsim. Bet realiai vis tiek nesupratai: per polius gali švilpti vėjai, jei nuostolius kompensuoja kitos atitvaros, sandarumas, šilumogrąža.
