Bet, kiek suprantu. pas pati nebus jokiu stogo (skliautu) atbrailu, t.y. fasadas beveik lygiai su kampine cerpe.
Ar tai gerai (del grozio nesiginciju), nes sienos lyjant paastoviai bus shlapios...
QUOTE(DEU @ 2013 12 10, 09:55)
Bet vistik pasirinkau ne oras - vanduo, bet vanduo - vanduo.
Kiek žinau (gal ir klystu), bet šiai sistemai eksploatuoti Lietuvoje reikalingas atitinkamų institucijų leidimas? Pavyko gauti?
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2013 12 10, 10:40)
Bet, kiek suprantu. pas pati nebus jokiu stogo (skliautu) atbrailu, t.y. fasadas beveik lygiai su kampine cerpe.
Ar tai gerai (del grozio nesiginciju), nes sienos lyjant paastoviai bus shlapios...
Ar tai gerai (del grozio nesiginciju), nes sienos lyjant paastoviai bus shlapios...
Taip, jokių stogo atbrailų nebus. Dabar tik čerpės yra iškištos 35-37 cm daugiau, nes ant fasado dėsiu 35 cm neoporo. Apšiltinus fasadą, sienos susilygins su kraštinėmis čerpėmis.
O kaip žinia grožis reikalauja aukų. Nors kita vertus, mano laikini čerpių atsikišimai yra tik 35-37 cm, bet sienos - visiškai sausos. Gal tie 35-37 cm ir gelbėja, nors pas mus, iš praktikos dažniausiai lyja ir sninga iš pietų arba pietvakarių. Toje pusėje bus net 1,20 m stogelis.
QUOTE(DEU @ 2013 12 10, 09:55)
Mažesnio kaip 5 - 6 kW galingumo šilumos siurblio nelabai nusipirksi, arba jis nebus pigesnis. Tokio galingumo siurblys, turėtų pilnai patenkinti tiek šildymo, tiek vandens ruošimo poreikius.
Pas mane taip pat panašus šildymo poreikis. Bet vistik pasirinkau ne oras - vanduo, bet vanduo - vanduo. Pastaroji sistema gaunasi kokia 20 - 30 procentų brangesnė, bet yra 25 procentais efektyvesnė. Per kokia 10 metų gaunasi daugiau mažiau tas pat. Tačiau geoterminis stabiliau veikia prie žemos temperatūros, kelia mažiau triukšmo, nereikia ant sienos kabinti išorinio bloko, gręžinį galima panaudoti pigiam vėsinimui vasarą. Pagrindinis minusas didesnė pradinė investicija. Tikiuosi už kokius 25 - 26 t pavyks įsirengti.
Elektrinį teną oro pašildymui turi praktiškai visi rekuperatoriai. Dėl to sukti galvos nereikia.
Pas mane taip pat panašus šildymo poreikis. Bet vistik pasirinkau ne oras - vanduo, bet vanduo - vanduo. Pastaroji sistema gaunasi kokia 20 - 30 procentų brangesnė, bet yra 25 procentais efektyvesnė. Per kokia 10 metų gaunasi daugiau mažiau tas pat. Tačiau geoterminis stabiliau veikia prie žemos temperatūros, kelia mažiau triukšmo, nereikia ant sienos kabinti išorinio bloko, gręžinį galima panaudoti pigiam vėsinimui vasarą. Pagrindinis minusas didesnė pradinė investicija. Tikiuosi už kokius 25 - 26 t pavyks įsirengti.
Elektrinį teną oro pašildymui turi praktiškai visi rekuperatoriai. Dėl to sukti galvos nereikia.
Tai va kad siai dienai tu papildomu 10000lt ir gaila investuot... Gal po 10 metu ir geoterminis juokingai kainuos - tada ir isirengsim. O dabar ta papildoma suma teks isleisti brangesnem elektos sanaudom.
Papildyta:
QUOTE(saaba @ 2013 12 10, 08:24)
Abi durys su įdėjimu 7,2k. Bet dar dedant papildomai primokėjom už garui nepralaidžią juostelę. Ji plati, tai brangoka, nepamenu kiek tiksliai. Bet nelengvos: vienas duris keturiese statė, o kitas kur aukščiau- šešiese. Visa laimė, kad tuo metu dirbo šiltintojai- buvo kam pagelbėt.
Kazkaip labai protinga kaina uz dvejas pacias storiausias duris... Labai grazus dizainas. Ir as norejau to su remu tokio stiklo ale pagailo papildomu pinigeliu... Labai grazu.
QUOTE(cibulis @ 2013 12 10, 10:51)
Kiek žinau (gal ir klystu), bet šiai sistemai eksploatuoti Lietuvoje reikalingas atitinkamų institucijų leidimas? Pavyko gauti?
Šilumos siurbliai grubiai skirstomi į oras vanduo ir vanduo vanduo. Norint būti labai tiksliam tikriausia reikėtų sakyti glikolis iš gręžinio/vanduo.
QUOTE(DEU @ 2013 12 10, 11:21)
Šilumos siurbliai grubiai skirstomi į oras vanduo ir vanduo vanduo. Norint būti labai tiksliam tikriausia reikėtų sakyti glikolis iš gręžinio/vanduo.
Mano žiniomis (nesu ekspertas), bet šilumos siurbliai skirstomi taip: oras-vanduo, gruntas-vanduo, vanduo-vanduo. Pirmas žodis - aplinka, iš kurios paimama energija, antras - į kokį šildymo šaltinį atiduodama.
Kiek suprantu imsi iš vandens. Tai bus gręžinys (gręžinio vanduo) ar šalia namo esantis vandens telkinys (ežeras, tvekinys, marios).
Vanduo-vanduo sistemų NVK didžiausias, tačiau mano žiniomis, tokio siurblio eksploatacijai reikalingas atitinkamų institucijų leidimas.
QUOTE(cibulis @ 2013 12 10, 17:34)
Mano žiniomis (nesu ekspertas), bet šilumos siurbliai skirstomi taip: oras-vanduo, gruntas-vanduo, vanduo-vanduo. Pirmas žodis - aplinka, iš kurios paimama energija, antras - į kokį šildymo šaltinį atiduodama.
Kiek suprantu imsi iš vandens. Tai bus gręžinys (gręžinio vanduo) ar šalia namo esantis vandens telkinys (ežeras, tvekinys, marios).
Vanduo-vanduo sistemų NVK didžiausias, tačiau mano žiniomis, tokio siurblio eksploatacijai reikalingas atitinkamų institucijų leidimas.
Kiek suprantu imsi iš vandens. Tai bus gręžinys (gręžinio vanduo) ar šalia namo esantis vandens telkinys (ežeras, tvekinys, marios).
Vanduo-vanduo sistemų NVK didžiausias, tačiau mano žiniomis, tokio siurblio eksploatacijai reikalingas atitinkamų institucijų leidimas.
Kokiu instituciju leidimas? vandens paemimo? isleidimo ar dar kokiu? as tokiu tikrai nezinau ir nesu girdejes kad tokiu reiketu. Na yra reikalingi leidimai subjektams kurie eksploatuoja daugiau nei 10 m3 metru vandens per para bet cia pramones imonems ir t.t o iki 10 kubu gali siurbt per diena ir niekam tia neidomu
Šiandieną buvau susitikęs su vienais fasadų šiltintojais. Jie įdomią mintį pametėjo - skirtingų plokštumų apšiltinimo sluoksnius užleisti vieną ant kito. Pavyzdžiui, rostverko apačios ir polių sijono susikirtimo vietoje, darant rostverko vertikalų apšiltinimą, tą sujungimo mazgą perdengti. Pabandžiau nupiešti, nors gal ir ne visai vaizdžiai išėjo.
Lygiai tą patį padaryti ir rostverko bei sienos sujungimo vietoje.
Jie dar pametėjo idėją, kad rostverko šonus (namo išorėje) šiltinti neoporu arba geoporu, bet ne XPS. Atsieit prie XPS blogai kimba apdaila. Neoporą ir geoporą, kuris bus žemiau grunto lygio, apdėti hidroizoliacija. O rostverko dalį, kuri bus virš žemės atvira aplinkos poveikiui tiesiog nuarmuoti, nugruntuoti ir apdailinti, kaip sieną. Kadangi ši vieta bus arti žemės, kur daug vandens (lietaus ir pan.) man atrodo, kad gali pradėti trupėti ta apdaila, o neoporas prigers drėgmės. Geoporas dar nieko, bet neoporas - ne arti žemės esančiam paviršiui ar aš klystu?
Lygiai tą patį padaryti ir rostverko bei sienos sujungimo vietoje.
Jie dar pametėjo idėją, kad rostverko šonus (namo išorėje) šiltinti neoporu arba geoporu, bet ne XPS. Atsieit prie XPS blogai kimba apdaila. Neoporą ir geoporą, kuris bus žemiau grunto lygio, apdėti hidroizoliacija. O rostverko dalį, kuri bus virš žemės atvira aplinkos poveikiui tiesiog nuarmuoti, nugruntuoti ir apdailinti, kaip sieną. Kadangi ši vieta bus arti žemės, kur daug vandens (lietaus ir pan.) man atrodo, kad gali pradėti trupėti ta apdaila, o neoporas prigers drėgmės. Geoporas dar nieko, bet neoporas - ne arti žemės esančiam paviršiui ar aš klystu?
QUOTE(cibulis @ 2013 12 10, 18:19)
Šiandieną buvau susitikęs su vienais fasadų šiltintojais. Jie įdomią mintį pametėjo - skirtingų plokštumų apšiltinimo sluoksnius užleisti vieną ant kito. Pavyzdžiui, rostverko apačios ir polių sijono susikirtimo vietoje, darant rostverko vertikalų apšiltinimą, tą sujungimo mazgą perdengti. Pabandžiau nupiešti, nors gal ir ne visai vaizdžiai išėjo.
Lygiai tą patį padaryti ir rostverko bei sienos sujungimo vietoje.
Jie dar pametėjo idėją, kad rostverko šonus (namo išorėje) šiltinti neoporu arba geoporu, bet ne XPS. Atsieit prie XPS blogai kimba apdaila. Neoporą ir geoporą, kuris bus žemiau grunto lygio, apdėti hidroizoliacija. O rostverko dalį, kuri bus virš žemės atvira aplinkos poveikiui tiesiog nuarmuoti, nugruntuoti ir apdailinti, kaip sieną. Kadangi ši vieta bus arti žemės, kur daug vandens (lietaus ir pan.) man atrodo, kad gali pradėti trupėti ta apdaila, o neoporas prigers drėgmės. Geoporas dar nieko, bet neoporas - ne arti žemės esančiam paviršiui ar aš klystu?
Lygiai tą patį padaryti ir rostverko bei sienos sujungimo vietoje.
Jie dar pametėjo idėją, kad rostverko šonus (namo išorėje) šiltinti neoporu arba geoporu, bet ne XPS. Atsieit prie XPS blogai kimba apdaila. Neoporą ir geoporą, kuris bus žemiau grunto lygio, apdėti hidroizoliacija. O rostverko dalį, kuri bus virš žemės atvira aplinkos poveikiui tiesiog nuarmuoti, nugruntuoti ir apdailinti, kaip sieną. Kadangi ši vieta bus arti žemės, kur daug vandens (lietaus ir pan.) man atrodo, kad gali pradėti trupėti ta apdaila, o neoporas prigers drėgmės. Geoporas dar nieko, bet neoporas - ne arti žemės esančiam paviršiui ar aš klystu?
cokolio apdaial padaryk is geros skardos bus amzina
QUOTE(mantesas @ 2013 12 10, 18:24)
cokolio apdaial padaryk is geros skardos bus amzina
Kaip tu ją pasiūlysi tvirtinti be šalčio tiltelių? Nevykęs bajeris.
Teisingai sako. Geoporas lyginant su xps gali buti kokio nori storio kaip ir eps. Nuarmuosi, uzdesi geo membrana ir pamirsti vandeni... Beto geoporo kaina 250lt/m3
QUOTE(cibulis @ 2013 12 10, 18:19)
Jie dar pametėjo idėją, kad rostverko šonus (namo išorėje) šiltinti neoporu arba geoporu, bet ne XPS. Atsieit prie XPS blogai kimba apdaila.
Vis dar renkuosi šildymo sistemą. Variantai: dujos, šilumos siurbliai: oras-vanduo arba gruntas-vanduo.
Dujos mano atveju kainuotų apie 15 000 Lt. Čia įvertinus visu atvedimus, papildomo lango padarymą, kurio dabar nėra, per sieną išvedamą kaminą, katilą, boilerį. Katilas Junkers, visi pribumbasai irgi. Dujos be saulės šiltam namui netinka, nes nors ir turėsi A+ ar A++ klasę, bet kadangi nebus atsinaujinančio energijos šaltinio, tai geriausiu atveju gausiu B klasę.
Dujos su saulę - apie 25 000 Lt. Čia skaičiuoju su Wolf katilu, kuris dydžio kaip šaldytuvas, jame ir katilas ir akumuliacinė saulės kolektoriams, ant stogo būtų apie 5 kvadratai plokščių saulės kolektorių (aktyvus plotas apie 4 kv.).
Privalumai: garantuota šiluma ir prie -35 ar -40, nebrangi techninė priežiūra, pigus katilo pakeitimas, iš esmės be problemų tarnauja 12-15 metų. Dujų trūkumai: kamino skylė sienoje - 13 cm, papildoma skylė sienoje arba grindyse dujų atvedimui, papildomas langas šiauriniame fasade, psicholiginis, politinis niunsas (pinigai gaspromui).
Oras-vanduo šilumos siurbliai mano atveju apie 20 000 Lt. Realiai kainas siūlo nuo 14 000 iki 20 000 Lt, bet tie kur už 14 000 Lt, tai be boilerio.
Trūkumas - realiai nedirba nuo -15 arba COPas lygus 1, lauko blokas triukšmauja, užima vietos, mažas metinis COPas - apie 2,9. Privalumai: įvadas į namą sukuria daug mažesnį nei dujos šalčio tiltą (įvado skersmuo iki 7 cm, jis pilnaviduris).
Šilumos siurblys gruntas-vanduo. Šiuo atveju būtų vertikalus lauko kolektorius, 90 m gręžinys, kompresorius ON-OFF. Kaina apie 25 000 Lt.
Privalumai: didelis COP, metinis apie 3,9, mažas šalčio tiltas dėl įvado. Trūkumai: brangus, ON-Offinis.
Dar suskaičiavau ir kiekvienos sistemos 1 kWh kaina. Metodika: imam metinį šilumos ir karšto vandens gamybos poreikį (6000 kWh), pridedam 1/15 sistemos įrengimo kainos ir viską padalinam iš metinės energijos poreikio reikšmės.
Pvz., dujos: 1568 Lt (energijos poreikis) + 1000 Lt sistema / padalinam iš 6000. Išeina 0,43 Lt.
Dujų atveju skaičiavau, kad iš 1 kūbo išeina 8 kWh šilumos ir 9 kWh šilumos. Dujų 1 kWh kaina be saulės sistemos - 0,41 Lt.
Gruntinio šilumos siurblio 1 kWh kaina - 0,43 Lt. Orinio - apie 0,44 Lt, dujų ir saulės - 0,49 Lt.
Dėl dujų ir saulės yra toks dalykas, kad jei saulė padengs nemažai karšto vandens ruošimo, tai gali būti, kad bus suvartojama iki 500 kūbų per metus. Tokiu atveju dujų kūbas kainuotų ne 1,87 Lt, o 2,63 Lt.
Iki sausio vidurio turiu apsispręsti dėl dujų. Jei taip, kitai žiemai jau bus dujos. Be to, atvedimas atpigo nuo 3700 iki 2985 Lt. Oras-vanduo atrodo iš esmės kaip šildymas elektra, gruntas gerai, bet čia vietinės gamybos šilumos siurblys, jis ON-OFFinis ir t.t. Žodžiu, pasimetęs.
Papildyta:
Kainos skirtumas tarp geoporo ir XPS man išėjo apie 650 Lt. Gana nedidelis, nors tai, kad geoporas gali būti bet kokio storio - privalumas.
Dujos mano atveju kainuotų apie 15 000 Lt. Čia įvertinus visu atvedimus, papildomo lango padarymą, kurio dabar nėra, per sieną išvedamą kaminą, katilą, boilerį. Katilas Junkers, visi pribumbasai irgi. Dujos be saulės šiltam namui netinka, nes nors ir turėsi A+ ar A++ klasę, bet kadangi nebus atsinaujinančio energijos šaltinio, tai geriausiu atveju gausiu B klasę.
Dujos su saulę - apie 25 000 Lt. Čia skaičiuoju su Wolf katilu, kuris dydžio kaip šaldytuvas, jame ir katilas ir akumuliacinė saulės kolektoriams, ant stogo būtų apie 5 kvadratai plokščių saulės kolektorių (aktyvus plotas apie 4 kv.).
Privalumai: garantuota šiluma ir prie -35 ar -40, nebrangi techninė priežiūra, pigus katilo pakeitimas, iš esmės be problemų tarnauja 12-15 metų. Dujų trūkumai: kamino skylė sienoje - 13 cm, papildoma skylė sienoje arba grindyse dujų atvedimui, papildomas langas šiauriniame fasade, psicholiginis, politinis niunsas (pinigai gaspromui).
Oras-vanduo šilumos siurbliai mano atveju apie 20 000 Lt. Realiai kainas siūlo nuo 14 000 iki 20 000 Lt, bet tie kur už 14 000 Lt, tai be boilerio.
Trūkumas - realiai nedirba nuo -15 arba COPas lygus 1, lauko blokas triukšmauja, užima vietos, mažas metinis COPas - apie 2,9. Privalumai: įvadas į namą sukuria daug mažesnį nei dujos šalčio tiltą (įvado skersmuo iki 7 cm, jis pilnaviduris).
Šilumos siurblys gruntas-vanduo. Šiuo atveju būtų vertikalus lauko kolektorius, 90 m gręžinys, kompresorius ON-OFF. Kaina apie 25 000 Lt.
Privalumai: didelis COP, metinis apie 3,9, mažas šalčio tiltas dėl įvado. Trūkumai: brangus, ON-Offinis.
Dar suskaičiavau ir kiekvienos sistemos 1 kWh kaina. Metodika: imam metinį šilumos ir karšto vandens gamybos poreikį (6000 kWh), pridedam 1/15 sistemos įrengimo kainos ir viską padalinam iš metinės energijos poreikio reikšmės.
Pvz., dujos: 1568 Lt (energijos poreikis) + 1000 Lt sistema / padalinam iš 6000. Išeina 0,43 Lt.
Dujų atveju skaičiavau, kad iš 1 kūbo išeina 8 kWh šilumos ir 9 kWh šilumos. Dujų 1 kWh kaina be saulės sistemos - 0,41 Lt.
Gruntinio šilumos siurblio 1 kWh kaina - 0,43 Lt. Orinio - apie 0,44 Lt, dujų ir saulės - 0,49 Lt.
Dėl dujų ir saulės yra toks dalykas, kad jei saulė padengs nemažai karšto vandens ruošimo, tai gali būti, kad bus suvartojama iki 500 kūbų per metus. Tokiu atveju dujų kūbas kainuotų ne 1,87 Lt, o 2,63 Lt.
Iki sausio vidurio turiu apsispręsti dėl dujų. Jei taip, kitai žiemai jau bus dujos. Be to, atvedimas atpigo nuo 3700 iki 2985 Lt. Oras-vanduo atrodo iš esmės kaip šildymas elektra, gruntas gerai, bet čia vietinės gamybos šilumos siurblys, jis ON-OFFinis ir t.t. Žodžiu, pasimetęs.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2013 12 10, 18:50)
Teisingai sako. Geoporas lyginant su xps gali buti kokio nori storio kaip ir eps. Nuarmuosi, uzdesi geo membrana ir pamirsti vandeni... Beto geoporo kaina 250lt/m3
Kainos skirtumas tarp geoporo ir XPS man išėjo apie 650 Lt. Gana nedidelis, nors tai, kad geoporas gali būti bet kokio storio - privalumas.
QUOTE(cibulis @ 2013 12 10, 19:19)
Šiandieną buvau susitikęs su vienais fasadų šiltintojais. Jie įdomią mintį pametėjo - skirtingų plokštumų apšiltinimo sluoksnius užleisti vieną ant kito. Pavyzdžiui, rostverko apačios ir polių sijono susikirtimo vietoje, darant rostverko vertikalų apšiltinimą, tą sujungimo mazgą perdengti. Pabandžiau nupiešti, nors gal ir ne visai vaizdžiai išėjo.
Lygiai tą patį padaryti ir rostverko bei sienos sujungimo vietoje.
Jie dar pametėjo idėją, kad rostverko šonus (namo išorėje) šiltinti neoporu arba geoporu, bet ne XPS. Atsieit prie XPS blogai kimba apdaila. Neoporą ir geoporą, kuris bus žemiau grunto lygio, apdėti hidroizoliacija. O rostverko dalį, kuri bus virš žemės atvira aplinkos poveikiui tiesiog nuarmuoti, nugruntuoti ir apdailinti, kaip sieną. Kadangi ši vieta bus arti žemės, kur daug vandens (lietaus ir pan.) man atrodo, kad gali pradėti trupėti ta apdaila, o neoporas prigers drėgmės. Geoporas dar nieko, bet neoporas - ne arti žemės esančiam paviršiui ar aš klystu?
Lygiai tą patį padaryti ir rostverko bei sienos sujungimo vietoje.
Jie dar pametėjo idėją, kad rostverko šonus (namo išorėje) šiltinti neoporu arba geoporu, bet ne XPS. Atsieit prie XPS blogai kimba apdaila. Neoporą ir geoporą, kuris bus žemiau grunto lygio, apdėti hidroizoliacija. O rostverko dalį, kuri bus virš žemės atvira aplinkos poveikiui tiesiog nuarmuoti, nugruntuoti ir apdailinti, kaip sieną. Kadangi ši vieta bus arti žemės, kur daug vandens (lietaus ir pan.) man atrodo, kad gali pradėti trupėti ta apdaila, o neoporas prigers drėgmės. Geoporas dar nieko, bet neoporas - ne arti žemės esančiam paviršiui ar aš klystu?
vo.. pas mus taip pat padaryta
mes naudojom EPS butent del auksciau paminetu priezasciu - visiskai nelaiko apdaila uzdeta ant XPS ir geoporo. o apsaugai nuo dregmes naudojom "kori" kuri su nuolydziu nuvedem i isore. na niekaip ten neuzlips dregme iki to polistirolo...
pamato-sienos sujungima panasiai isprendem, tik ne "zemyn" kaip pas jus, o "aukstyn". rezultatas - virs zemes iskilusi ir matoma pamato dalis apsisiltino 19 cm EPS 100, esanti po zeme - 10 cm.
