Pasyvus namas - 21 tema

#373
Jai kalba eitu apie 10-15cm putplasti tai gal ir gali pasitiket ta atmusta ranka, bet kai paziurejau kai specas pjove 30cm tai sakau gal nebegadink medziagu 3-5cm i sona..
Vienas lapas gaunas ~30lt tai cia kaip pinigus plesyt..

Jai as buciau zinojes kad teks paciam nemazai dirbti prie polistirolo, gal buciau isigijes uz pora t litu, kaiptik buvo siule, poto galima ja parduot...

Beje, apie vatą arba neoporą. Šiuo atveju konstruktoriai sako, kad medis su putplasčiu nedraugauja, prie medžio geriau tinka vata.
Pas tave to medzio tai lasas liesis, o osb tai visiskai taspac.. Aisku prie jos puta klijuosi ne kose.

QUOTE(cibulis @ 2013 12 09, 11:09)
O tai darbo kokybė tarp specialios pjaustyklės ir pjūklo - labai ženklus? Su pjaustyklę galima labai tiksliai ir įvairiai išpjauti? Ar kaip?

Tą lentą su žieve statybininkai numušė nuo sienos, bet neištraukė. Turėjo atvažiuoti galiukų pataisyti (lentas visas likusias nuimti, mūro virves kiekviename kampe nuimti, šiek tiek tarpas tarp plytų užtepti), bet nepasirodė.

O kas čia dėl langų negerai? Į HEBo vidų priklijuosiu neoporo, o ant jo dar užsidės 35 cm neoporo, kurio 4 cm užleisiu ant lango rėmo. Visas metalas paskęs putplastyje, o stiklo pluošto laikikliai manau prie metalo itin gerai tvirtinami.

Beje,  apie vatą arba neoporą. Šiuo atveju konstruktoriai sako, kad medis su putplasčiu nedraugauja, prie medžio geriau tinka vata. Štai apie ką aš. Man tiesiog tokia mintis kilo - gal tas vietas, kur medis, dėti vata, o kitur putplasčiu.
Papildyta:

Gražios durys. Iš ko padaryta jų apdaila?

Atsakyti
#374
QUOTE(cibulis @ 2013 12 09, 15:03)
Konstruktyve apšiltinimo mazgų nėra. Ten suskaičiuotos iš esmės apkrovos. Detalūs apšiltinimo mazgų brėžiniai pas atestuotus PHPP žmonės su konstruktyvu kainuoja nuo 5000 Lt. Nemanau, kad kelis mazgai verti tokių pinigų. Užklausiu vieno kaimyno, kuriam būtent taip turėjo daryti apšiltinimo mazgus. Gal jis turės ir pasidalins.

na supratau, nedarei visgi to pilno konstruktyvo.
Atsakyti
#375
QUOTE(kristinka_2010 @ 2013 12 09, 13:20)
Taip jus teisus, mano langai is isores yra uzleisti polistirolu, ir is vidaus bus uzleista, tai to siluminio tiltelio gal tik puse ivertint?? kazin ar yra kazkoks koeficientas kuris ivertintu toki siltinimo buda?

Rekuperatorius irgi numatytas, bet nezinau informacijos kaip ji ivertinti...

Oi radau STR nauja su visais koeficientais, reikes is naujo viska perziuret...


Ilginiams tilteliams skaičiuoti paimta Y gerokai per didelė.
Paimkim pvz. 3x1 langą su 0,7 u. Nuostoliai per tokį 3 m2 langą esant laipsnio deltai, 2,1 w. Jo perimetras 8 m, tai jei Y imsime 0,45, gausime nuostolius 3,6 w vien per siūles, kas neatrodo labai logiška.
Galima tokio lango ilginius tiltelius paversti į plotą. Jei tarpai tarp langų ir sienos 15 mm, tai viso ilginio tiltelio plotas (0,015*8) 0,12 m2. Plotas gaunasi 25 kartus mažesnis nei viso 3 m2 lango.

PHPP pateikiamos ilginio šilumos tiltelių apie langus reikšmės mažesnės dešimtimis kartų. Pvz paprastai sumontuoto plastikinio rėmo į neapšiltintą mūra Y 0,088, o plastikinio rėmo paskandinto šiltinimo sluoksnyje Y- 0,002, tai yra beveik nulinis.
Kai reikšmė nežinoma, PHPP programa siūlo skaičiavimams naudoti 0,04 reikšmę. Galima spėti, kad tai atitinka vidutinius nuostolius per rėmo montavimo siūles.

Rotorinio rekuperatoriaus realus naudingumo kažkur apie 75 procentus. Taigi nuotolius dėl vėdinimo reikėtų paprasčiausia padalinti iš 4.
Atsakyti
#376
QUOTE(DEU @ 2013 12 09, 16:12)
Ilginiams tilteliams skaičiuoti paimta Y gerokai per didelė.
Paimkim pvz. 3x1 langą su 0,7 u. Nuostoliai per tokį 3 m2 langą esant laipsnio deltai, 2,1 w. Jo perimetras 8 m, tai jei Y imsime 0,45, gausime nuostolius 3,6 w vien per siūles, kas neatrodo labai logiška.
Galima tokio lango ilginius tiltelius paversti į plotą. Jei tarpai tarp langų ir sienos 15 mm, tai viso ilginio tiltelio plotas (0,015*8)  0,12 m2. Plotas gaunasi 25 kartus mažesnis nei viso 3 m2 lango.

PHPP pateikiamos ilginio šilumos tiltelių apie langus reikšmės mažesnės dešimtimis kartų. Pvz paprastai sumontuoto plastikinio rėmo į neapšiltintą mūra Y 0,088, o plastikinio rėmo paskandinto šiltinimo sluoksnyje Y-  0,002, tai yra beveik nulinis.
Kai reikšmė nežinoma, PHPP programa siūlo skaičiavimams naudoti 0,04 reikšmę. Galima spėti, kad tai atitinka vidutinius nuostolius per rėmo montbavimo siūles.

Rotorinio rekuperatoriaus realus naudingumo kažkur apie 75 procentus. Taigi nuotolius dėl vėdinimo reikėtų paprasčiausia padalinti iš 4.

Aciu bandysiu dar karta paskaiciuoti...
Atsakyti
#377
QUOTE(cibulis @ 2013 12 09, 11:09)
Gražios durys. Iš ko padaryta jų apdaila?


Dažytos. Na mums irgi jos gražios, tik esam nusiteikę, kad kai baigsis statybos, reikės perdažyti, nes neišsaugosim. Vadybininkas sakė, kad nebus jokių problemų su perdažymu. Norėjom įdėti jas prieš šiltinant fasadą, kad užsileisti neoporą ant staktos.
Dar keletas foto, kurių nepavyko padaryti vakaro tamsoje (tik čia iš kitos pusės durys, bet jos identiškos išskyrus rankenų spalva):
user posted image

user posted image

user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo saaba: 09 gruodžio 2013 - 22:00
#378
QUOTE(kristinka_2010 @ 2013 12 09, 16:57)
Aciu bandysiu dar karta paskaiciuoti...


Na kagi perskaiciavau - atrodo sildymui reikia 3,5kW.

Kiek reiketu prideti karsto vandens paruosimui?

Regis turbut reikia prieiti isvados - oras/vanduo ir kraustytis skaityti aeroterminio sildymo foruma.

Klausimas: ar verta galvoti apie rekuperatoriu kuris pasildytu ora, sita funkcija ijungti kai SS bus per pasisldyti namo? Ta prasme kai lauke didelis minusas..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kristinka_2010: 09 gruodžio 2013 - 23:17
#379
QUOTE(cibulis @ 2013 12 07, 21:53)
Grynai iš šono neturiu, bet čia kažkas panašaus. Buvau šiandieną nuvažiavęs pažiūrėti ar daug pripustė. Langų skylių žiemai neužkaliau celofanu, bet pripusto tik per du antro aukšto langus. Visur kitur - super.


Cibuli, labai gražias čerpės pasirinkote. Kokios firmos lietaus nuvedimo sistema?
Papildyta:
[quote=cibulis,2013 12 08, 11:36]


O čia galima pamatyti kaip namas vartos saulę. Nuotrauką dariau spalį, antroje dienos pusėje, kažkur apie 15-16 val.

Tik kam tas langelis laiptinėje šiaurėje? Aš panašaus atsisakiau nors ir siūlė architektė.
Atsakyti
#380
QUOTE(saaba @ 2013 12 09, 21:53)
Dažytos. Na mums irgi jos gražios, tik esam nusiteikę, kad kai baigsis statybos, reikės perdažyti, nes neišsaugosim. Vadybininkas sakė, kad nebus jokių problemų su perdažymu. Norėjom įdėti jas prieš šiltinant fasadą, kad užsileisti neoporą ant staktos.
Dar keletas foto, kurių nepavyko padaryti vakaro tamsoje (tik čia iš kitos pusės durys, bet jos identiškos išskyrus rankenų spalva):
user posted image

user posted image

user posted image



Ir kiek šitas grožis kainavo? Kiek metų garantija?
Atsakyti
#381
QUOTE(kristinka_2010 @ 2013 12 10, 00:13)
Na kagi perskaiciavau - atrodo sildymui reikia 3,5kW.

Kiek reiketu prideti karsto vandens paruosimui?

Regis turbut reikia prieiti isvados - oras/vanduo ir kraustytis skaityti aeroterminio sildymo foruma.

Klausimas: ar verta galvoti apie rekuperatoriu kuris pasildytu ora, sita funkcija ijungti kai SS bus per pasisldyti namo? Ta prasme kai lauke didelis minusas..

3,5kW atrodo daug realiau!
Kiek inama norma šilto vandens žmogui? 60l? 40l? Turite delta t, svori - nesunku paskaičiuoti reikiama galią. Manau 1,5-2kW.

Atsakyti
#382
QUOTE(BangaS @ 2013 12 09, 23:42)
Ir kiek šitas grožis kainavo? Kiek metų garantija?

Abi durys su įdėjimu 7,2k. Bet dar dedant papildomai primokėjom už garui nepralaidžią juostelę. Ji plati, tai brangoka, nepamenu kiek tiksliai. Bet nelengvos: vienas duris keturiese statė, o kitas kur aukščiau- šešiese. Visa laimė, kad tuo metu dirbo šiltintojai- buvo kam pagelbėt.
Atsakyti
#383
QUOTE(kristinka_2010 @ 2013 12 09, 23:13)
Na kagi perskaiciavau - atrodo sildymui reikia 3,5kW.

Kiek reiketu prideti karsto vandens paruosimui?

Regis turbut reikia prieiti isvados - oras/vanduo ir kraustytis skaityti aeroterminio sildymo foruma.

Klausimas: ar verta galvoti apie rekuperatoriu kuris pasildytu ora, sita funkcija ijungti kai SS bus per pasisldyti namo? Ta prasme kai lauke didelis minusas..


Mažesnio kaip 5 - 6 kW galingumo šilumos siurblio nelabai nusipirksi, arba jis nebus pigesnis. Tokio galingumo siurblys, turėtų pilnai patenkinti tiek šildymo, tiek vandens ruošimo poreikius.

Pas mane taip pat panašus šildymo poreikis. Bet vistik pasirinkau ne oras - vanduo, bet vanduo - vanduo. Pastaroji sistema gaunasi kokia 20 - 30 procentų brangesnė, bet yra 25 procentais efektyvesnė. Per kokia 10 metų gaunasi daugiau mažiau tas pat. Tačiau geoterminis stabiliau veikia prie žemos temperatūros, kelia mažiau triukšmo, nereikia ant sienos kabinti išorinio bloko, gręžinį galima panaudoti pigiam vėsinimui vasarą. Pagrindinis minusas didesnė pradinė investicija. Tikiuosi už kokius 25 - 26 t pavyks įsirengti.

Elektrinį teną oro pašildymui turi praktiškai visi rekuperatoriai. Dėl to sukti galvos nereikia.
Atsakyti
#384
QUOTE(BangaS @ 2013 12 09, 23:27)
Kokios firmos lietaus nuvedimo sistema?

Su lietaus nuvedimo sistema buvo įdomi istorija. Jau turėjau čerpes ir rinkausi lietaus nuvedimo sistemą: tarp Flamingo ir Rukki. Stogdengiai atvežė abiejų sistemų laikiklius su kokia reikia spalva. Pridėjau prie čerpių. Lyg ir labiau dera Flamingo. Nufotografavau ir nusiunčiu architektui paklausti, kokią spalvą geriau rinktis, nes idealiai prie čerpių neįmanom priderinti (lietaus sistema pagal RAL paletę, o Monier pagal NCS).

Architekto atsakymas: jūs renkatės apvalią lietaus sistemą, nors suprojektuota ir geriau tiktų kvadratinė. Va tada ir prasidėjo. Pasirodo, kvadratinių nėra. Buvau nužiūrėjęs tokią pačią, kaip pas Vilių - kvadratinė, bet tos per vidurį einančios kvarbatokos netiko.

Žodžiu, teko daryti pagal individualų užsakymą. Iš karto ir spalvą parinkom, kurią suderinau su langų spalva, kad nebūtų vėliau vargo dėl spalvų derinimo. O lietaus nuvedimo sistemą lankstė šita firma. Laikiklius padarė labai gražius, loviai irgi gražūs, tik lovių sujungimas galėjo būti preciziškesnis.

Beje, mano lietaus sistema įdomi dar tuo, kad priekiniame fasade nesimatys alkūnių. Jos bus paslėptos pietinio stogelio šaltoje dalyje. Jei būtų gamyklinė sistema, tai dėl didelio alkūnės kampo nebūtų išėję, jos paslėpti, bet kadangi daro individualiai, tai pagausim reikiamą kampą ir alkūnės nesimatys. Matysis tik loviai ir latakai. Šiaurinė pusė bus visai be alkūnių. Toks fasadas atrodys daug švariau, gražiau.

Tiesa, kaina už gamyklinę išėjo tik 200 ar 300 Lt didesnė.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 10 gruodžio 2013 - 10:35