Geros naujienos dujininkams.
Jei kubo kaina buvo 2,09, o iš kubo galima išgauti teorinius 9 kWh energijos arba praktines - 8 kWh, tai 1 kWh kaina buvo apie 0,26 Lt.
Pagal naujas siūlomas kainas (1,82 Lt) 1 kWh kaina turėtų būti apie 0,23 Lt. Taigi dujos vėl galės sudaryti rimtą konkurenciją šilumos siurbliams. O kur dar SGD terminalas ir Stokholmo arbitražas.
Tik pasyviame name, kaip ir bet kuriame aukštesniam nei A klasės name, dujos, kaip ir elektra traktuojamos kaip neatsinaujinantis energijos šaltinis. Tokiu atveju reikia ant stogo montuoti saulės kolektorius. O toks dalykas didina šilumos sistemos kainą.
Dar viena žinia dujininkams. Žinau, kad šią savaitę turi patvirtinti ir pigesnį dujų pajungimo mokestį. Mano atveju vietoje 3700 Lt dėl mažesnės kainos ir šiek tiek sumažintų metrų, kaina turėtų kristi iki 2800-2900 Lt.
Del duju ivado
Pirmasis vakaru Lietuvoje bandau pramusti duju ivada i nama ne per siena su sklende is isores o po pamatu kaip tai padare raituzas
http://raituzonamas....das-i-nama.html
labai jau konservatyvus klerkai cia, perdarineju sistema jau antra karta...
Beje galiu pasidziaugti jog temperaturai nukritus iki 0 nakti, visdar turiu +15 +16 laipsniu vidui karta i viena arba dvi dienas pakuriant burzuike..
Pirmasis vakaru Lietuvoje bandau pramusti duju ivada i nama ne per siena su sklende is isores o po pamatu kaip tai padare raituzas
http://raituzonamas....das-i-nama.html
labai jau konservatyvus klerkai cia, perdarineju sistema jau antra karta...
Beje galiu pasidziaugti jog temperaturai nukritus iki 0 nakti, visdar turiu +15 +16 laipsniu vidui karta i viena arba dvi dienas pakuriant burzuike..
QUOTE(*** @ 2013 11 25, 21:30)
karta i viena arba dvi dienas pakuriant burzuike..
Tai aš tuomet visame antrame aukšte turiu ~20C kartais pakurdamas elektrinį vėjelį
QUOTE(mintas @ 2013 11 26, 10:12)
Tai aš tuomet visame antrame aukšte turiu ~20C kartais pakurdamas elektrinį vėjelį
Ir kiek gi tavo vejelis prisuka?
QUOTE(*** @ 2013 11 26, 11:32)
Sunku pasakyti, nes ~1kW lempų pastoviai šildė lauko orą. Už visą elektra spalį sumokėjau netoli 200 Lt, tai primečiau, kad namo šildymui išėjo ~100 Lt.
QUOTE(Vilienė @ 2013 11 19, 12:17)
2. Ar nebandėt skaičiuoti galių atitikimo?
Turite 300m (x2 su antru aukštu) plastikinio vamzdžio d20, kurio šiluminis laidumas kažkur 0,4... tie 600m turės perduoti 10kW galią - koks bus delta t paduodamo ir grįžtamo? Debitas gal būt irgi reguliuojamas - bent jau 2-3 greičiai pasukant ranka rankenėlę ant cirkuliacinio. PVZ imam vidurinį cirkuliacinio greitį, pagal tai gauname debitą, su debitu ir vandens savita šiluma ir galia(10kW) suskaičiuojame atitinkamą delta t (t tiekiamo - t grįžtamo). Turint delta t, pagal vamzdelių paviršiaus plotą ir šiluminį laidumą, betono šiluminę talpą galima suskaičiuoti laiką, per kurį betonas bus pilnai "užkrautas", iki tarkim +24C.
Žinodamas jūsų "užsidegimą" ir požiūrį į PN - manau, kad su 10kW turėsite min 2 kartus per didelę galią...Kiek orentuojatės savo namui kW nuostolių? 3kW? O siurblys 10kW, kai pvz šiandien užtektų tik 1,5kW.
Sutinku su jūsų pastebėjimais. Aš kaip ir Mintas neturėjau pasirinkimo perkant ŠS ir neteigiu, kad jis pats tinkamiausias. Iš kitos pusės pasigilinus ir pabendravus su šaldymo sistemų meistrais galima ir įlituoti mažesnį kompresorių su išsiplėtimo vožtuvu vien tik dėl įdomumo. Pasirinkimas itin didelis ir kainos normalios: http://www.saltukas....amp;kat_id=1004
QUOTE(BangaS @ 2013 11 26, 21:16)
Sutinku su jūsų pastebėjimais. Aš kaip ir Mintas neturėjau pasirinkimo perkant ŠS ir neteigiu, kad jis pats tinkamiausias. Iš kitos pusės pasigilinus ir pabendravus su šaldymo sistemų meistrais galima ir įlituoti mažesnį kompresorių su išsiplėtimo vožtuvu vien tik dėl įdomumo. Pasirinkimas itin didelis ir kainos normalios: http://www.saltukas....amp;kat_id=1004
Gerbiu jūsų pasirinkimą ir jei man kas būtų šs pasiulęs už cirkuliacinių kainą ko gero būčiau pasielgęs analogiškai.
Bandau oponuoti teiginiams apie labai retą šs pasileidinėjimą. Net bandžiau pakišti metodiką kaip paskaičiuoti tuos pasleidimus
QUOTE(Vilienė @ 2013 11 26, 22:03)
Bandau oponuoti teiginiams apie labai retą šs pasileidinėjimą.
Pasileidinėjimų dažnumą lemia programa. Kuo ji protingesnė ir kuo tiksliau palaikys temperatūrą, tuo pasileidimų dažnis kils. Kuo automatiką daryti ar/ir užprogramuoti "paprasčiau", tuo įsijungimų skaičių galima mažinti.
QUOTE(mintas @ 2013 11 27, 09:22)
Pasileidinėjimų dažnumą lemia programa. Kuo ji protingesnė ir kuo tiksliau palaikys temperatūrą, tuo pasileidimų dažnis kils. Kuo automatiką daryti ar/ir užprogramuoti "paprasčiau", tuo įsijungimų skaičių galima mažinti.
Tai būtų šventa šventa tiesa inverterinio ŠS atveju. Deja, bet on/off programa baigiasi tuo, kad pasiekė temperatūrą - išsijungė, delta t pasiekė užduotą lygį - įsijungė. Juk nepaliksi delta t 5-6C ? Ypač - kai už lango ~0C ir namo poreikis kokie juokingi 1200-1500W
QUOTE(Vilienė @ 2013 11 27, 09:50)
Tai būtų šventa šventa tiesa inverterinio ŠS atveju. Deja, bet on/off programa baigiasi tuo, kad pasiekė temperatūrą - išsijungė, delta t pasiekė užduotą lygį - įsijungė. Juk nepaliksi delta t 5-6C ? Ypač - kai už lango ~0C ir namo poreikis kokie juokingi 1200-1500W
Mano supratimu, kazka panasaus ir reiketu daryti, tik automatikos reguliavima nustatyti ne pagal patalpu temperatura, o pagal termofikato, tuomet galima nustatyti didesni temperaturu isijungimo/issiungimo diapozona. Temperatura reiketu nustatyti bandymu metodu, isjungimui nustatant uzkelta. Cirkuliacinis dirbdamas dar kuri laika numus ta temperatura patalpu temperatura uzkeldamas ne stipriai. Isijungimo temperatura reiketu nustatyti artma zemiausiai iki kurios leidziama nukristi patalpu temperaturai. Grindu cirkuliacinis turetu dirbti pastoviai.
Jei dar imanoma nustatyti kreives atsizvelgiant i lauko temperatura, tai is vis super.
Kai silumos poreikis nedidelis, del termoakumuliaciniu patalpu savybiu, temperatura greitai kristi neturetu, kas turetu leisti SS isijungineti ne daznai.
Džiugios naujos ir elektros vartotojams, t.y. ir šilumos siurblių naudotojams. Nors elektros pigimas, skaičiuojant procentais, daug mažesnis.
QUOTE(cibulis @ 2013 11 25, 18:08)
Geros naujienos dujininkams.
Jei kubo kaina buvo 2,09, o iš kubo galima išgauti teorinius 9 kWh energijos arba praktines - 8 kWh, tai 1 kWh kaina buvo apie 0,26 Lt.
Pagal naujas siūlomas kainas (1,82 Lt) 1 kWh kaina turėtų būti apie 0,23 Lt. Taigi dujos vėl galės sudaryti rimtą konkurenciją šilumos siurbliams. O kur dar SGD terminalas ir Stokholmo arbitražas.
Tik pasyviame name, kaip ir bet kuriame aukštesniam nei A klasės name, dujos, kaip ir elektra traktuojamos kaip neatsinaujinantis energijos šaltinis. Tokiu atveju reikia ant stogo montuoti saulės kolektorius. O toks dalykas didina šilumos sistemos kainą.
Dar viena žinia dujininkams. Žinau, kad šią savaitę turi patvirtinti ir pigesnį dujų pajungimo mokestį. Mano atveju vietoje 3700 Lt dėl mažesnės kainos ir šiek tiek sumažintų metrų, kaina turėtų kristi iki 2800-2900 Lt.
Jei kubo kaina buvo 2,09, o iš kubo galima išgauti teorinius 9 kWh energijos arba praktines - 8 kWh, tai 1 kWh kaina buvo apie 0,26 Lt.
Pagal naujas siūlomas kainas (1,82 Lt) 1 kWh kaina turėtų būti apie 0,23 Lt. Taigi dujos vėl galės sudaryti rimtą konkurenciją šilumos siurbliams. O kur dar SGD terminalas ir Stokholmo arbitražas.
Tik pasyviame name, kaip ir bet kuriame aukštesniam nei A klasės name, dujos, kaip ir elektra traktuojamos kaip neatsinaujinantis energijos šaltinis. Tokiu atveju reikia ant stogo montuoti saulės kolektorius. O toks dalykas didina šilumos sistemos kainą.
Dar viena žinia dujininkams. Žinau, kad šią savaitę turi patvirtinti ir pigesnį dujų pajungimo mokestį. Mano atveju vietoje 3700 Lt dėl mažesnės kainos ir šiek tiek sumažintų metrų, kaina turėtų kristi iki 2800-2900 Lt.
Vistiek dujininkam sildymas 2,5 karto brangiau gaunasi
