QUOTE(Vilienė @ 2013 11 17, 16:58)
Tai vadinamieji vidiniai pritekėjimai. Be orkaičių (turime tris) dar labai padeda skalbinių džiovyklė - net yra noras jos išmetimą jungti į vėdinimo sistemą, už rekupo.
Kiek rekupas prisuka el/men tiekdamas +30 ora? Vasario men el grindims kaip suprantu grubiai 260lt. Butu idomu susumuot..
QUOTE(Verteris @ 2013 11 15, 15:57)
Ar tikrai pasyvaus ar labai šilto namo atveju prie 'populiariausių' lauko temperatūrų (atmetant tas keliolika dienų, kai būna -15 ar šalčiau) grindinis šildymas jausis? Gal kas turi paskaičiavimus kiek W išskiriama šilumos iš kv.m., kai temperatūrų skirtumas tarp grindų ir oro yra 1 laipsnis? Nebus taip, kad tereikės 1-2 laipsnių skirtumo, kad didžiąją laiko dalį padengti šilumos nuostolius?
As savo namui, su jo silumos nuostoliais ir savo grindinio sildymo konfiguracija apskaiciavau kad esant salciausiai oro temperaturai -23C, grindinio sildymo grindu temperatura, norint patalpose palaikyti 20C, bus tiktai 23C, silumnesio temperatura dabar tiksliai nepamenu, ar tai 27C, ar 29C.
Abejoju, kad prie tokiu grindu temperaturu, kas nors pajus siltu grindu efekta. Norint tureti siltu grindu efekta tokiame name, reikes sildomas grindis daryti labai mazame plote, tik tose vietose, kur bus vaiksciojama basomis, taip sutelkent visa silumos kieki I tas grindu vietas.
Yra ir kitas variantas - daryti orini sildyma, o grindu dangai pasirinkti "šiltesnes", medines, kiliminės dangos ar kt. šilumai maziau laidzios medziagos grindis.
Papildyta:
jei noredami siltu grindu efekto, kokioje nors vienoje vietoje bus sukelta grindu temperatura iki juntamos kojoms, greiciausiai tos iskirtos silumos uzteks visam namui, ir tokiu atveju, jei grindinis sildymas bus elektrinio kabelio ar kilimelio pagalba, pastoviai bus sildoma tiktai elektra ir tikrai neverta investuoti I jokia kita papildoma sildymo sistema, kuri kainuos brangiai, bet praktiskai eksploatuojama nebus.
QUOTE(BangaS @ 2013 11 16, 22:34)
Labai teisingas patarimas tik pasinaudoti juo galima keliais būdais.
Energetiškai efektyvus namas nekelia didelių reikalavimų šilumos šaltiniui todėl galima rinktis kad ir tokius variantus:
pigus neinverterinis ŠS gruntas-vanduo 5-7kW + 200-300m gilesnio horizontalaus kolektoriaus + 200-300m paprastai išvedžioto vamzdžio plokščiajame pamate (be akumuliacinės talpos)
Pakeitus gruntas-vanduo į oras-vanduo atsirastų poreikis elektriniam tenui arba krosnelei kai lauke stipriau paspaudžia šaltukas.
Kol kas tik nesimato oras-vanduo įrenginių už 6000-8000Lt.
Skaičiuojant tik pinigus gal net dujinis katiliukas pakabintas virtuvėje su nedidele buferine talpa (nešokinėjančia vandens temperatūra) būtų stiprus konkurentas jei jau dujos ant sklypo ribos.
Šildytis vien tik tenais (elektra) Lietuvoje yra šiokia tokia "šventvagystė" mokant už šildymą tiek pat kaip ir kaimynui su 250m2 pilaite ir geoterminiu, nors ir skaičiai visai neblogi ant popieriaus per pirmuosius 15 metų.
Dar labiau skaičiuojant tai vien tik su krosnele šildančia vandenį išeitų puikiai pragyventi, jeigu pasyvus namas turi termomasės.
Saulės kolektorių naudinga kWh šilumos kainuotų brangiausiai 15 metų perspektyvoje, bet sunku susilaikyti ir nepasinaudoti nemokama šiluma per daug neskaičiuojant šioje vietoje.
Pasirinkti galima kas kam "prie širdies" ir gauti panašią kWh kainą įvertinant viską.
ŠS panaudojimas įsisavinant išmetamo oro šilumą vietoje rekuperatoriaus yra klaidingas pasirinkimas, veikiantis tik paveiklėlyje internetinėje svetainėje. Reikia jį visuotinai sukritikuoti ir išmesti iš galvos amžiams kaip ir infraraudonųjų spindulių dieviško efektuvumo šildymo prietaisiuku.
Kaip matome be oro recirkuliacijos Lietuvoje niekaip neišeina pragyventi su oriniu šildymu. Taip pat daug sunkiau įsisavinama pastato termomasė, todėl aš net nesvarsčiau šio šilumos paskirstymo būdo.
Energetiškai efektyvus namas nekelia didelių reikalavimų šilumos šaltiniui todėl galima rinktis kad ir tokius variantus:
pigus neinverterinis ŠS gruntas-vanduo 5-7kW + 200-300m gilesnio horizontalaus kolektoriaus + 200-300m paprastai išvedžioto vamzdžio plokščiajame pamate (be akumuliacinės talpos)
Pakeitus gruntas-vanduo į oras-vanduo atsirastų poreikis elektriniam tenui arba krosnelei kai lauke stipriau paspaudžia šaltukas.
Kol kas tik nesimato oras-vanduo įrenginių už 6000-8000Lt.
Skaičiuojant tik pinigus gal net dujinis katiliukas pakabintas virtuvėje su nedidele buferine talpa (nešokinėjančia vandens temperatūra) būtų stiprus konkurentas jei jau dujos ant sklypo ribos.
Šildytis vien tik tenais (elektra) Lietuvoje yra šiokia tokia "šventvagystė" mokant už šildymą tiek pat kaip ir kaimynui su 250m2 pilaite ir geoterminiu, nors ir skaičiai visai neblogi ant popieriaus per pirmuosius 15 metų.
Dar labiau skaičiuojant tai vien tik su krosnele šildančia vandenį išeitų puikiai pragyventi, jeigu pasyvus namas turi termomasės.
Saulės kolektorių naudinga kWh šilumos kainuotų brangiausiai 15 metų perspektyvoje, bet sunku susilaikyti ir nepasinaudoti nemokama šiluma per daug neskaičiuojant šioje vietoje.
Pasirinkti galima kas kam "prie širdies" ir gauti panašią kWh kainą įvertinant viską.
ŠS panaudojimas įsisavinant išmetamo oro šilumą vietoje rekuperatoriaus yra klaidingas pasirinkimas, veikiantis tik paveiklėlyje internetinėje svetainėje. Reikia jį visuotinai sukritikuoti ir išmesti iš galvos amžiams kaip ir infraraudonųjų spindulių dieviško efektuvumo šildymo prietaisiuku.
Kaip matome be oro recirkuliacijos Lietuvoje niekaip neišeina pragyventi su oriniu šildymu. Taip pat daug sunkiau įsisavinama pastato termomasė, todėl aš net nesvarsčiau šio šilumos paskirstymo būdo.
gerai parasyta. Uzkliuvo pavyzdys del angaro su geoterminiu ir PN sildomo elektra. PN vis tiek butu sildomas pigiau
. Labai taikliai pastebeta. Man irgi prireike nemazai laiko, kol smegenineje viskas susistate I savo vietas. Ilgai dar Lietuvoje si tema bus arsiu diskusiju pagrindas.O su oriniu šildymu bus galima šildytis, kai bus pradėti statyti Lietuvoje PN arba A++ energinio efektyvumo namai. Jei namą pradėčiau projektuoti šendien, mano namas būtų tik su oriniu šildymu. Žinant kaip kruopščiai savojo namo detales gludini pats, visai tikėtina, kad ir tavajam namui tik orinio šildymo be cirkuliacijos užtektų, tik kai investuojama į grindinį šildymą, tokio poreikio nebus.
QUOTE(mintas @ 2013 11 18, 13:24)
As savo namui, su jo silumos nuostoliais ir savo grindinio sildymo konfiguracija apskaiciavau kad esant salciausiai oro temperaturai -23C, grindinio sildymo grindu temperatura, norint patalpose palaikyti 20C, bus tiktai 23C, silumnesio temperatura dabar tiksliai nepamenu, ar tai 27C, ar 29C.
Yra ir kitas variantas - daryti orini sildyma, o grindu dangai pasirinkti "šiltesnes", medines, kiliminės dangos ar kt. šilumai maziau laidzios medziagos grindis.
Yra ir kitas variantas - daryti orini sildyma, o grindu dangai pasirinkti "šiltesnes", medines, kiliminės dangos ar kt. šilumai maziau laidzios medziagos grindis.
Termofikato ,grindu ir patalpos temperaturos skirsis apie 2lC ,cia is praktikos
Kad sudaryti ,,butafirini'' grindu silumos jausma pasirinkau PVC lenteliu danga http://home.tarkett....ochure-2013.pdf
QUOTE(madwifi @ 2013 11 18, 12:05)
cibuli, man rodos haus.lt feisbuke apie tavo pasyvu info ideta. pora fotkiu, t.y. vizualizaciju.
Panašu, kad mano namas.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2013 11 18, 12:41)
O su oriniu šildymu bus galima šildytis, kai bus pradėti statyti Lietuvoje PN arba A++ energinio efektyvumo namai. Jei namą pradėčiau projektuoti šendien, mano namas būtų tik su oriniu šildymu.
Gal ir klystu, bet pasyvių namų institutas orinį šildymą rekomenduoja tik tuo atveju, jei pastato šildymo galia 1 kv. m neviršija 10 W.
Mano atveju pagal PHPP skaičiavimus, nors ir buvo pasiektas pasyvus namas (šilumos poreikis - 15 kWh vienam kv. metrui), tačiau ta pati PHPP rodė, kad šildymo galia yra 17 W/1 kv. m. Kiek suprantu, tokia galia vien oriniam šildymui yra per didelė.
QUOTE(cibulis @ 2013 11 18, 17:35)
Gal ir klystu, bet pasyvių namų institutas orinį šildymą rekomenduoja tik tuo atveju, jei pastato šildymo galia 1 kv. m neviršija 10 W.
Mano atveju pagal PHPP skaičiavimus, nors ir buvo pasiektas pasyvus namas (šilumos poreikis - 15 kWh vienam kv. metrui), tačiau ta pati PHPP rodė, kad šildymo galia yra 17 W/1 kv. m. Kiek suprantu, tokia galia vien oriniam šildymui yra per didelė.
Mano atveju pagal PHPP skaičiavimus, nors ir buvo pasiektas pasyvus namas (šilumos poreikis - 15 kWh vienam kv. metrui), tačiau ta pati PHPP rodė, kad šildymo galia yra 17 W/1 kv. m. Kiek suprantu, tokia galia vien oriniam šildymui yra per didelė.
Maksimalus galingumas reikalingas ne visuomet. Taip pat, kaip orinio ŠS atveju keliomis šalčiausiomis dienomis naudojamasi elektriniais tenais, taip pat orinio šildymo atveju, visuomet išlieka galimybė porai dienų išsitraukti kokį tepalinį radiatorių ar vėjelį. Be to, niekas nesako, kad vėdinimo sistema negali būti didesnio našumo nei nominali, tuomet ji pavežtų ženkliai didesnį šildymo galingumą. Be to visuomet galima pajungti recirkuliaciją.
QUOTE(Vilienė @ 2013 11 17, 16:42)
Ne labai patikimi šaltiniai teigia, kad DC inverteris COP pagerina 30%. Jei jie bent per pusę teisūs - ne inverterinio rinktis prasmės nėra. Kainų skirtumas - labai ne didelis.
Norint, kad inverterinis ŠS pagerintų bendrą sezono COP net 30% lyginant su paprastu ŠS tai net sunku sugalvoti kokios turėtų būti aplinkybės. Gal čia paimtas pvz kai ŠS išsijunginėja kas kelias minutes, arba vertikalus kolektorius yra labai ženkliai per trumpas ir gerai veikia tik prie dalinio apkrovimo ir/arba labai per didelės galios kompresoriaus. Dar vienas paaiškinimas būtų toks pat kaip ir KKK be akumuliacinės neefektyvumas. Karkasiniame name temperatūra su galingu neinverteriniu ŠS gali ženkliai šokinėti, kas sukeltų didesnį šilumos poreikį, nei pastovios temperatūros name. Pabuvus +24C vėliau prie +19C pasidaro labai šalta, o gyvenant pastoviai +20C nejaučiamas šaltis.
Jeigu viskas subalansuota su protu tai tokio skirtumo negalėtų būti.
Jeigu kainų skirtumas nedidelis, tuomet verta rinktis inverterinį, nes prie jo lengviau viską efektyviai priderinti. O prie on/off ŠS jau bus sunkiau prisitaikyti ir ne visais atvejais bus pasiektas toks pat geras rezultatas kaip ir su inverteriniu.
Tik pasyvaus namo atveju aplinkybės palankesnės nei standarto.
Būčiau ir aš inverterinį išsirinkęs jeigu kainų skirtumas būtų mažesnis nei 30%.
QUOTE(Vilienė @ 2013 11 17, 16:42)
Gal galite plačiau argumentuoti, kodėl tokį siurblį "reiktų išmesti"?
Jeigu dėl ventiliacijos prarandama 20% pastato su rekuperacija šilumos tai
be rekuperatoriaus jie padidėtų bent 4 kartus (esant rekuperacijos n.k. 75%)
Tai padidintų bendrus šilumos nuostolius ~60%.
Pastačius ŠS oras-oras ir maitinant jį ventiliacijos ir aplinkos oro mišiniu, kuris prie -2C lauko temp būtų apie +10C. Puse šilumos iš šiltesnio oro, likusi pusė iš aplinkos. 50% nes maždaug tiek būtų prarandama(ir grąžinama) per ventiliaciją.
Taigi orui sušilus nuo -2C iki +10C COP nepagerėtų 60%.
Max. 25% pagerėjimas ŠS COP, bet 60% padidėję šilumos nuostoliai dėl ventiliacijos. Kur čia biznis?
QUOTE(Vilienė @ 2013 11 17, 16:42)
350m3/h x (50C-22C) x 0,36 = 3528W arba
400m3/h x (45C-22C) x 0,36 = 3312W
400m3/h x (45C-22C) x 0,36 = 3312W
Oro temperatūrai pakelti iki +45C reiks bent +60C šilumnešio, tai būtų peilis ŠS COP'ui. Taip pat būtų patiekiama daugiau šviežio oro kai paspaudžia šaltukas, kas padidintų nuostolius dėl ventiliacijos. Aišku čia tik kai už lango -5C...-10C, tai gal ir ne taip jau baisu.
QUOTE(Vilienė @ 2013 11 17, 16:42)
Grindinis padės efektyviai išnaudoti tik grindų termomasę, likusi , kaip ir orinio šildymo atveju, dirbs per orą - sušils nuo patalpų oro.
Tik grindys yra 40-60 tonų. Pas mane dar bus modifikuota Teriva perdanga be blokelių, bet su retai (2m/1m2) išvedžiotais vamzdeliais. Ir dar po du sprindžius sienų nuo pamato ir nuo perdangos galime drasiai įskaičiuoti į aktyvią termomasę grindinio šildymo atveju.
Taigi mano planuojamu atveju bus ~70% aktyvios termomasės. Nesakau, kad tai optimalu kiekvienam, bet neinverterinio galingo ŠS atveju tai padės pažeminti šilumnešio temperatūrą iki minimumo.
Sunku paskaičiuoti kiek šios inercijos sumažėtų orinio šildymo atveju imant paros laikotarpį, bet manau kad bent tris kartus. Tai galima būtų įsivaizduoti pastatant 10kW orinį pečiuką, įjungiant jį vieną kartą (kelias val.) paroje ir stebint kaip šokinės oro temperatūra. Net monolitiniame name bus gan dideli šuoliai. O 10kW vandeninis grindinis šildymas tokio temperatūrų skirtumo nesukeltų niekaip panašiame name. Aišku, inverteriniam ŠS termomasė neaktuali, o įsisavintį saulės šilumą, visgi, grindinio vamzdeliai šiek tiek padėtų.
Todėl ir dauguma oras-oras ŠS yra jau seniai yra inverteriniai (pastoviai veikiantys), o gruntas-vanduo rinkoje tai dar "naujovė".
O kur dar pavasarinė saulės kolektorių šiluma nutekinama į grindis. Orio šildymo atveju nebeišeitų to pilnai išnaudoti. Net ir per dvi paras šviečiant saulei žiemą visa namo masė nevirstų aktyvia termomase be vamzdelių grindyse/perdangoje, o su vandens pagalba ši šiluma būtų įsisavinama ir išsaugoma maksimaliai.
Jeigu pas mane temperatūra nukritinės ne daugiau kaip 1C per parą prie -15C tai gal ir aš pagalvosiu dar kartą ar verta instaliuoti vandeninę šilumos paskirstymo sistemą naujai statomame PN.
QUOTE(BangaS @ 2013 11 18, 21:22)
1. Būčiau ir aš inverterinį išsirinkęs jeigu kainų skirtumas būtų mažesnis nei 30%.
2. Jeigu pas mane temperatūra nukritinės ne daugiau kaip 1C per parą prie -15C tai gal ir aš pagalvosiu dar kartą ar verta instaliuoti vandeninę šilumos paskirstymo sistemą naujai statomame PN.
2. Jeigu pas mane temperatūra nukritinės ne daugiau kaip 1C per parą prie -15C tai gal ir aš pagalvosiu dar kartą ar verta instaliuoti vandeninę šilumos paskirstymo sistemą naujai statomame PN.
1. Kokį konkrečiai siurblį pasirinkote? Koks modelis, galingumas?
2. Tai norite pasakyti, kad jūs pastatysite namą, t.y. įrengsite grindis, bet grindyse šildymo sistemos neišvedžiosite. Žiūrėsite, reikia ar ne. Jei nereikia, tai valio. O jei reikia, griausite ir darysite? Ar čia turite mintyje, kad pasidarysite grindinį šildymą, bet jei jo nereiks, nenaudosite? Nelabai suprantu.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2013 11 18, 21:22)
Jeigu kainų skirtumas nedidelis, tuomet verta rinktis inverterinį, nes prie jo lengviau viską efektyviai priderinti. O prie on/off ŠS jau bus sunkiau prisitaikyti ir ne visais atvejais bus pasiektas toks pat geras rezultatas kaip ir su inverteriniu.
Tik pasyvaus namo atveju aplinkybės palankesnės nei standarto.
Būčiau ir aš inverterinį išsirinkęs jeigu kainų skirtumas būtų mažesnis nei 30%.
Tik pasyvaus namo atveju aplinkybės palankesnės nei standarto.
Būčiau ir aš inverterinį išsirinkęs jeigu kainų skirtumas būtų mažesnis nei 30%.
QUOTE(BangaS @ 2013 11 18, 21:22)
Jeigu kainų skirtumas nedidelis, tuomet verta rinktis inverterinį, nes prie jo lengviau viską efektyviai priderinti. O prie on/off ŠS jau bus sunkiau prisitaikyti ir ne visais atvejais bus pasiektas toks pat geras rezultatas kaip ir su inverteriniu.
Tik pasyvaus namo atveju aplinkybės palankesnės nei standarto.
Būčiau ir aš inverterinį išsirinkęs jeigu kainų skirtumas būtų mažesnis nei 30%.
Tik pasyvaus namo atveju aplinkybės palankesnės nei standarto.
Būčiau ir aš inverterinį išsirinkęs jeigu kainų skirtumas būtų mažesnis nei 30%.
Man inverterinius su viskuo siūlo už 33 000 - 36 000 Lt. Paprastų kaina su viskuo sukasi apie 22 000 - 26 000 Lt. Tik paprastam ON/OFF reikia pridėti ir akumuliacinę talpą, kurios kaina bus apie 2500-4000 Lt. Žodžiu, iš esmės nelieka kainų skirtumo.
QUOTE(cibulis @ 2013 11 18, 22:02)
1. Kokį konkrečiai siurblį pasirinkote? Koks modelis, galingumas?
2. Tai norite pasakyti, kad jūs pastatysite namą, t.y. įrengsite grindis, bet grindyse šildymo sistemos neišvedžiosite. Žiūrėsite, reikia ar ne. Jei nereikia, tai valio. O jei reikia, griausite ir darysite? Ar čia turite mintyje, kad pasidarysite grindinį šildymą, bet jei jo nereiks, nenaudosite? Nelabai suprantu.
Papildyta:
2. Tai norite pasakyti, kad jūs pastatysite namą, t.y. įrengsite grindis, bet grindyse šildymo sistemos neišvedžiosite. Žiūrėsite, reikia ar ne. Jei nereikia, tai valio. O jei reikia, griausite ir darysite? Ar čia turite mintyje, kad pasidarysite grindinį šildymą, bet jei jo nereiks, nenaudosite? Nelabai suprantu.
Papildyta:
Žmogus parsisiuntė http://www.cn-skysea...oduct-i170.html
10kW, jam neužteko, spjovė ir pasistatė granulinį katilą. Atidavė už cirkuliacinių siurbliukų kainą. Jau tuo metu žinojau, kad man tiks bet kas, todėl ir paėmiau pabandymui.
Nesakau, kad čia geras pasirinkimas, bet kai atiduoda beveik dykai, tai ir paėmiau patikrinęs. Pats kompresorius Mitsubishi, 3kW elektros ima, trifazis. Bus su kuo pažaisti.
2. jau paklota 300m d20 vamzdelio į plokščiąjį pamatą pas mane. Dar kažkiek ir į perdangą planuoju užbetonuoti. Buvau dingęs mėnesiui ir per tą laiką PP įsirengiau.
Čia kai kitą namą statyčiau tai pagalvočiau ir apie orinį šildymą, jeigu viskas taip jau gerai bus ir žinosiu kelis jau "veikiančius" pavyzdžius.
