Pasyvus namas - 21 tema

O kaip orinis šildymas? Nesijaučia kažkokio diskomforto? Turiu mintyje, kojoms. Gal šaltoka ar basam neišeina vaikščioti, nors aš ir taip nevaikštau basas.

Beje, taip ir nesuprantu tavo, Viliau, šildymo sistemos. Kiek suprantu ji tokia:

1. Esminį energijos poreikį dengia rekuperatorius su tenais.
2. Rezervui yra grindinis šildymas. Įdomu koks: grynai elektra ar vandens sistemai padarytas. Jei elektra, tai viskas aišku. Jei vanduo, kas jį šildo? Saulės kolektoriai ir elektra? Kokį kambarių plotą dengia: visą ar iš esmės tik perimetru ir ties langai?
3. Karštam vandeniui ruošti kiek suprantu turi kolektorius? Koks jų plotas? Spalio-sausio mėnesiais saulės trūkumą tikriausiai kompensuoja elektra, t.y. vanduo pašildomas elektra?

Labai teisingas patarimas tik pasinaudoti juo galima keliais būdais.
Energetiškai efektyvus namas nekelia didelių reikalavimų šilumos šaltiniui todėl galima rinktis kad ir tokius variantus:
pigus neinverterinis ŠS gruntas-vanduo 5-7kW + 200-300m gilesnio horizontalaus kolektoriaus + 200-300m paprastai išvedžioto vamzdžio plokščiajame pamate (be akumuliacinės talpos)
Pakeitus gruntas-vanduo į oras-vanduo atsirastų poreikis elektriniam tenui arba krosnelei kai lauke stipriau paspaudžia šaltukas.
Kol kas tik nesimato oras-vanduo įrenginių už 6000-8000Lt.

Skaičiuojant tik pinigus gal net dujinis katiliukas pakabintas virtuvėje su nedidele buferine talpa (nešokinėjančia vandens temperatūra) būtų stiprus konkurentas jei jau dujos ant sklypo ribos.

Šildytis vien tik tenais (elektra) Lietuvoje yra šiokia tokia "šventvagystė" mokant už šildymą tiek pat kaip ir kaimynui su 250m2 pilaite ir geoterminiu, nors ir skaičiai visai neblogi ant popieriaus per pirmuosius 15 metų.

Dar labiau skaičiuojant tai vien tik su krosnele šildančia vandenį išeitų puikiai pragyventi, jeigu pasyvus namas turi termomasės.

Saulės kolektorių naudinga kWh šilumos kainuotų brangiausiai 15 metų perspektyvoje, bet sunku susilaikyti ir nepasinaudoti nemokama šiluma per daug neskaičiuojant šioje vietoje.

Pasirinkti galima kas kam "prie širdies" ir gauti panašią kWh kainą įvertinant viską.

ŠS panaudojimas įsisavinant išmetamo oro šilumą vietoje rekuperatoriaus yra klaidingas pasirinkimas, veikiantis tik paveiklėlyje internetinėje svetainėje. Reikia jį visuotinai sukritikuoti ir išmesti iš galvos amžiams kaip ir infraraudonųjų spindulių dieviško efektuvumo šildymo prietaisus.

Kaip matome be oro recirkuliacijos Lietuvoje niekaip neišeina pragyventi su oriniu šildymu. Taip pat daug sunkiau įsisavinama pastato termomasė, todėl aš net nesvarsčiau šio šilumos paskirstymo būdo.

Prisiskaičiau krūvą vakarietiškų saitų apie pasyvių namų šildymo sistemas ir išvada labai paprasta: rinka vis dar nespėja su itin šiltais namais. Pirmi prie itin mažos galios šilumos šaltinių prisitaikė dujinių ir granulinių katilų gamintojai, nes jų ir kainos konkurencingos. ŠS (ar gruntas, vanduo ar oras) mažos galios sistemų jau yra, bet jos pasyviam namui per brangios. Tai sakau ne aš, lietuvis, taip teigia vokiečiai, PN institutas (jiems gi lyg ir nebrangu turėtų būti)

Aš matau tik vieną išeitį: nuo 2021 m. reikės statyti tik energijos beveik nevartojančius namus visoje ES. Todėl maždaug panašiu metu ir pasipils į rinką mažos galios ir nebrangus šilumos šaltiniai pasyviems namas.

Dėl sistemų žadu toliau aiškintis, nes turiu visą žiemą ir dar šaltą lietuvišką pavasarį. Pvz., dujinio kondensacinio katilo atveju sienoje reikėtų daryti maždaug 13 cm skersmens skylę (čia būtų kaminas ir oro tiekimo anga). Mano jau išmūrytas namas neturi katilinėje jokio lango, o stoge ar sienose - kamino. Todėl mano atveju reikėtų pjauti langą (apie 500 Lt), priedo ta skylė sienoje.

Oras-vanduo sistemos atveju sienoje būtų viena maždaug 4 cm diametro skylė.

Kaip bebūtų, man kol kas finansiškai patraukliausia ir pigiausia yra dujos. 11 000 - 13 000 Lt ir visa šildymo sistema. Jei labai noriu už 15 000 Lt su viskuo gaučiau modulinį katilą, kuomet ir pats katilas ir karšto vandens ruošimo bolieris būtų paslėpti maždaug šaldytuvo dydžioje dėžėje. Labai gražus, kompaktiškas įrenginys, kaip šilumos siurblio. Viena dėžė katilinėje, skylė per siena ir viskas.

Tik ramybės neduoda trys dalykai:
1. nenoriu daryti katilinės lango, kurio šiaip ar taip nėra.
2. didelė skylė sienoje (13 cm).
3. PN dujos ne peilis, bet beveik energijos nevartojantis namas dujas vertina kaip ne atsinaujinantį energijos šaltinį, t.y. neigiamai. Dujoms reikia papildomo šaltinio, pvz., saulės.
Papildyta:
Galiu pasiūlyti ir itin gerą lietuvišką šildymo sistemą išbandytą praktikoje - orkaitė. Kai žmona dabar daugiabutyje iškepa orkaitėje višta, tai karšta būna, kaip pirtyje. Pasyviame name rekupas iš tokios šilumos ilgai turėtų naudos. Išvada: jungi orkaitę kas antrą-trečia dieną (kepi vištą, žuvį, mėsą ir t.t.) ir vargo nematai.

Nežinau kaip Lietuvoje, tačiau Britanijoje Panasonic Aquarea ŠS oras-vanduo 5 kw kainuoja štai tiek Nemanau, kad tai labai brangu kaip už tokį produktą.

Koks gali būti diskomfortas, jei pučia tik 200m3/h ir tik +30C? Grindys bet kokiu atveju ne bus šiltesnės 1-2C nei oras, todėl šlepetės naudojamos - ir ne tik dėl grindų šilumos.

Nenoriu čia kartotis, yra viskas aprašyta - jei matėt statistiką, reiškia matėt ir sistemą.
Papildyta:

Oras-vanduo gali dirbti iki -25C, todėl tas keletą dienų jei COP nukris iki kokių niekingų 1,5-1,7 PN namo savininkas tikrai ne nubiednės. Saulė šiek tiek kompensuos. O ir elektrinis tenas visai ne tragedija, tuo labiau, kad tai beveik standartinė A2W siurblio komplektacija.

Gal per arti ieškote? Visiškai sustabarėjusioje, monopolizuotoje rinkoje? Žadu tai įrodyti asmeniniu pavyzdžiu, tikiuosi kad labai netrukus.
Papildyta:

Ne labai patikimi šaltiniai teigia, kad DC inverteris COP pagerina 30%. Jei jie bent per pusę teisūs - ne inverterinio rinktis prasmės nėra. Kainų skirtumas - labai ne didelis.
Net ir inverteriniui rekomenduoja bent jau minimalią buferinę talpą, aišku nieks nesirūpina namų pasyvumu ir teigiama, kad buferis padės išgyventi tas baisias 40min, kuomet gali vykti oras-vanduo išorinio bloko atitirpinimas. PN atveju viskas pasikeičia, bet paprastas 100l buferis be jokių spiralių ar šilumokaičių kainuos labai ne daug.
Papildyta:

Gal galite plačiau argumentuoti, kodėl tokį siurblį "reiktų išmesti"?

Papildyta:

Aš taip visai ne matau
Jei forumiečių statomų namų vidutiniai šilumos nuostoliai ~3,5kW, o rekupai iki 500m3/h:
350m3/h x (50C-22C) x 0,36 = 3528W arba
400m3/h x (45C-22C) x 0,36 = 3312W

Čia toms keletui dienų, kai lauke - projektinė temperatūra. O jei pažiūrėtume nuostolius prie vidutinės šildymo sezono temperatūros, tai oru skirstyti ~1700...2000W tikrai didelės problemos nematau.
Dalis šildymo galios gali būti padengta pvz gyvatuku san mazge, dušo kabinos ar viso san mazgo šildomomis grindimis - tuomet oro debitai arba temperatūra sumažėtų iki visiškai ne kritinių verčių. Be jokios recirkuliacijos. Beje, gyvatukai - tik išmesti pinigai, kol kas beveik nenaudojame, puikiai džiūsta ir ant neveikiančių, nešylančių ir tai manau vėdinimo nuopelnas.

Grindinis padės efektyviai išnaudoti tik grindų termomasę, likusi , kaip ir orinio šildymo atveju, dirbs per orą - sušils nuo patalpų oro.

Tai vadinamieji vidiniai pritekėjimai. Be orkaičių (turime tris) dar labai padeda skalbinių džiovyklė - net yra noras jos išmetimą jungti į vėdinimo sistemą, už rekupo.

Vienas pigesnių šilumos siurblių oras-vanduo. Tik jo sugebėjimai baigiasi, kuomet laukė bus -20. NVK lauke esant -15 tesiekia 2,2.

Kas nors girdėjote apie meeting šilumos siurblius. 5 kW kaina vos 7000 Lt.

Aprašymas labai gražus, manau būtų labai tinkamas mažų nuostolių namui. "3 pipes" aprašyme lyg ir panašu į EVI. Neabejoju, kad inverteris - Panasonic inverterinius kompresorius naudoja ne vienas ŠS gamintojas, nors greitai patikrinti nepavyko. Kaina kaip už brendą gal ir visai nieko - įdomu, kiek jis mūsų užkampy kainuoja.
Papildyta:

Jūsų namui pavilny to visiškai pakanka.

Meeting nenaudoja DC inverter technologijos, todėl atmesta ir nesvarstoma.

Gal ir ne visai tas pats modelis, bet labai panašus

Keista, bet kainų skirtumo beveik nėra. Nors lyginame split'ą su monobloku. Teisingiau būtų lyginti su šituo.

Gerbiamieji,

Kadangi tikriausiai jau ne vienas esate praėję kryžiaus kelius renkantis pamatų darytojus, gal galite parekomenduoti normalius žmones Kaune? Principe, svarstau ir polinius, ir plokštuminius. Šiai dienai, krito akis į šitie - gal kas turėjote su jais patirties?

Pamatų projektas (poliais) yra va toks. Bendras plotas apie 185m2.

pagarbiai,
--andrius aka phuqit

joo... grunto tyrimu garantuoju kad nesidaret, nes cia - tipinis pamatu projektas, kuri gauna visi va sito va architekto klientai
man ypac patinka tokie perliukai kaip pas tamsta projekte prikaisiota, pvz - poliu skersmuo 300mm, o tarp poliu centru 500 mm. kalabanga
poliniai su uzpylimu paciam nedarant nieko su uzpylimu "atsistos" manau ~29 000 lt, o plokstuminiai... su tais nuorodoje mes pavasari bendravom, tai pasikele ir uzsieme. tipo - ko cia lendi su klausimais