Pasyvus namas - 21 tema

aš tvirtinau PIR 160mm plokštes prie gegnių iš apačios. prisukau ilgais medvaržčiais. besukant pastebėjau, jog varžtas PIR'e "pasidaro" didesnę skylę, nei reikia, nes prasisuka kelis kartus, kol pradeda lysti į medį, nes sriegis neprasideda tiksliai centre ir medvaržtis sukasi šiokia tokia elipse. viską sudėjus, susidariau įspūdį, jog jeigu ir judės tos gegnės kažkiek (dėjau džiovintas džiovykloje), tai tas šoninis laisvumas per medvaržtį pilnai bus pakankamas, o jeigu ir nebus pakankamas, tai manau medžio jėga bus stipresnė ir tą medvaržtį paslinks, bet pačio PIR'o pasipriešinimas bus per silpnas, kad išjudintų visą plokštę, todėl manau jis ten ir pasidarys tos vietos, kiek jam reiks. na bet čia teoriniai mano pamąstymai. plius iš apačios visas siūles suklijavau aliuminio juosta.
5mm piras tvirtinosi jau kitaip, ten sandarumą užtikrinti jau buvo sunkiau, ypač kai siūlė susitiko tarpe tarp gegnių. kažkas čia minėjo, jog naudos 20mm pirą - manau su juo sandarumą galima pasiekti tik tvirtinant tokias plokštes prie lygaus pagrindo (OSB, gipso ar pan), tvirtinant 20mm storio PIR plokštes prie medinės konstrukcijos suleisti jas lygiai bus sunku. be to, tokios plokštės labai lengvai pasižeidžia kampai ir briaunos.
dėl kainos už 160mm PIR'o m2 mokėjau 58,25Lt+PVM, todėl nereikia skleisti erezijų apie tokius kainų skirtumus tarp neoporo ir PIR'o. 200mm storio PIR'as turi kainuoti dar pigiau už m3.

Dėkui, situacija po truputį aiškėja. Ar virš PIR'o plokščių, tarp gegnių, ir virš jų, dar kuo nors papildomai šiltinote? Aš įsivaizduoju, kad ten didesnio skirtumo jau nebėra, kuo tai daryti?

pagarbiai,
--andrius aka phuqit

tarp gegnių ir virš jų (kur lubos lyginosi) pūtė celiuliozę (ekovatą) nes su ja gana greitas darbas ir manau sandarumo atžvilgiu žymiai geresnis rezultatas, nei kamšant mineraline vata. na ir dar egzistuoja tokia nuomonė, jog ekovata lengviau "draugauja" su drėgme ir lengviau ją šalina. iš kur ten jais atsirasti - nežinau. bet kai kada ne visus procesus galima sumodeliuoti, o ir be broko atlikti viską šansų nedaug net ir labai stengiantis. Ypač mano atveju kur buvo ir kaminai 3vnt ir laikančios sienos kirto PIR'o sluoksnį

kažkas tokio gavosi

is apacios reikia daryti grebestavima is lentu arba brusu, tvirtinimas ir kokybe butu uztikrinta.

jeigu aukščio būčiau turėjęs, gal būt ir būčiau taip daręs, bet vis tiek tame grebėstavime nematau prasmės ... ką jis bendro turi su kokybe?

Man vis dar ramybės neduoda pasyvaus namo šildymo sistema. Renkuosi tarp 5 variantų:

1. Šilumos siurblys gruntas-vanduo (vertikalus kolektorius). Inverterinis kompresorius. Su įrengimu sistema kainuotų apie 36 300 Lt. Kompresoriaus galia - 5,8 kW, gręžinys būtų 90 m. Šilumos siurblys - Stiebel Eltron.
2. Šilumos siurblys gruntas-vanduo (vertikalus kolektorius). Start-Stop (kiti vadina ON/OFF) kompresorius. Kaina apie 23 656 Lt. Kompresoriaus galia - 5,6 kW, gręžinio gylys - 85 m. Kompresorius - Copeland ZH.
3. Šilumos siurblys oras-vanduo. Inverterinis kompresorius, jo galia - 6,5 kW, firma - Daikin (japoniškas). Karšto vandens boileris - Dtažice 160 l, žodžiu, elektra. Kaina - 19 755 Lt.
4. Dujos. Čia viskas kainuotų apie 11 000 - 13 000 Lt.
5. Grynai elektra. Kainos nežinau, nes nesidomėjau. Ifraredas pakibinamuose lubuose kainuotų apie 8000 - 10 000 Lt. Greičiausiai elektra šildomas grindis su kabeliu išvedžiotu sienų perimetru būtų galima pasidaryti už kokius 5000 Lt.

Radau vieną įdomia formulę: sudėjus kuro išlaidas per metus (šildymas ir karštas vanduo) bei paėmus 1/15 šilumos šaltinio kainos bei padalinę šią sumą iš energijos poreikio, gauname šilumos vieneto kainą.\

Mano atveju energijos poreikis apie 6000 kWh per metus.

Mano skaičiavimai parodė:
1 sistemos 1 kWh kaina 0,55 Lt.
2 sistemos 1 kWh kaina - 0,41 Lt.
3 sistemos 1 kWh kaina - 0,41 Lt.
4 sistemos 1 kWh kaina apie 0,39 Lt.
Elektros - neskaičiavau.

Dėl dujų turime šiokių tokių džiuginančių perspektyvų, o kur dar SGD terminalas ir galima skalūnų revoliucija (ne Lietuvoje, pasaulio mastu). Tik dujos visiškai netinka energetiškai efektyviam A+, A++ ar pasyviam namui. Be to, mano atveju jau išmūrytos sienos (katilinėje lango nėra, nors ne problema jį išpjauti), stoge nėra jokio kamino ar kitos angos. Žodžiu, jokių užuominų dujoms.

Labiausiai norėčiau Stiebel Eltron, bet jis brangus. Logika kalba už Oras-vanduo (inverterinis) arba Gruntas-Vanduo (Start-Stop). Kokios mintys ir pasiūlymai?

As gal apie dujas pakomentuosiu. Katilas wolf cgw 24/140 tai iskart ir boileris su karstu vandeniu ir sildymas. 5k, atvedimas iki sklypo 3k, atvedimas iki katilo 2k. Kiek pats pakabinimas paleidimas kainuos nezinau dar nemokejau nors siluma ir karsta vandeni jau kt savaite turesiu.

kai palyginimui pazystamas kurio namas irgi gerai apsiltintas turi oras vanduo ~15-20k, galmet kombinuota talpa 80/300 apie 4k, saules kolektoriu samadelna 2k ir isivaizduok prie -10 -15 jau slubuoja tai dasisildo krosnele arba elektra. Nors sakosi jog oru kaip dabar arba siektiek vesiau karsta vandeni ruosia labai pigiai.

PS kada Mintas apsigyvens savo name ir pasakys jog naudodamas geotermini uz elektra moka mazai ir viskas veikia sklandziai tada gal ir patikesiu jog investicija verta demesio.

Mano atveju už maždaug 500 Lt išpjautų trūkstamą langą katilinėje, kondensaciniam dujiniam katilui kamino nereikia. Man dujos iki sklypo kainuotų apie 3687, bet kaimynai sako, kad atpigo iki 3100 Lt, nuo sklypo iki namo - dar apie 1500-2000 Lt. Plius katilinė ir katilas. Dar kokie 5000 Lt. Žodžiu, pigu tik...

Mano namas vizualiai daug gražiau atrodo be katilinės lango. Katilinės langas būtų šiaurėje - papildomas šilumos nuostolis per langus. Sako, kad kaminėlis dėl temperatūrų skirtumo kondensuojasi, per jį į namą eina šaltis. Tikrai dujų nenoriu.

Man asmeniškai (šiaip iš idėjos be jokių skaičiavimų) patraukliausiai atrodo šildymas grynai elektra, o karštas vanduo - nuo saulės kolektorių.

Duju katilas gali buti ir virtuveje.

Beje man asmeniskai svarbiausiai jog sistema veiktu ir butu skirta musu klimatui. Surantu jai duju nera del tiekejo kaltes, taciau jai sistema sildymo neveiks nes saltukas iki -20 spustelejo arba sistema pradeda naudot 100% elektra sukisus grandiozinius litus tiesiog netinka...

Kokios kainos buvo skaičiuojamos grynai už šilumos siurblius šiose dvejose pozicijose?

Antru atveju neskaičiuoji suprogramuot siurblį taip, kad per naktį naktiniu tarifu įšildytų grindis bei didesnio tūrio boilerį (kad parai pakaktų) ir dieną neveiktų? Nes su žemais energijos nuostoliais namas neatvėstų tiek daug. Kitaip sakant, kad siurblys tiesiog per para kelis kartus maks sustartuotų.

Neseniai visai netiketai pabendravau su SS serviso meistru, kuris tikrai nesaliskai neigiamai atsiliepe apie oras/vandUo SS.
Manau, kad issireiske tikrai objektyviai, kad praktiskai jau prie -15 pradeda sildyt elektra. kad ir kokie cop'ai bebutu. Tikiu.
Galvojau ir as apie toki, taciau maniau liksiu ties grindiniu, kuri sildys arba granules, ar krosnele. Na nebent kas per metus pasikeis.
Verterio variantas priimtinas, neblogas, turint 5-7m3 betonine akumuliacine, maitinant ja naktimis. (Is patirties, anksciau nama kurenau nakti, diena sildydavo isilusios grindys).
Siltiemsnamams, to sildymo reikia minimumo, todel manau imanoma prasisukt su visai minimaliu nebrangiu saltiniu...

Ant oras/vanduo veikimo prie nulinių temperatūrų varo kai kurie 'ekspertai' - atseit dėl mūsų klimato sąlygomis dėl didelio santykinio oro drėgnumo išorinis šilumokaitis staigiai apledėja ir spėkit kas? Ogi reikia jį periodiškai atšildyt. Taigi ir COP toli gražu ne toks, kokį deklaruoja gamintojai.

Jei kas turi gyvą eksploatuojamą oras/vanduo, būtų įdomu kiek tuose teiginiuose tiesos yra. Oras dabar kaip tik tas - temperatūra netoli 0, drėgmė aukšta. Yra problemų su apledėjimais ir atšildymais?