Mylėsime ir rūpinsimės. Labiau norėtume mergytės.
ieškom naujo šeimos nario. Gal kas Klaipėdoje ar netoliese parduodate jauną džiungariukę? Mylėsime ir rūpinsimės. Labiau norėtume mergytės.
Mylėsime ir rūpinsimės. Labiau norėtume mergytės.
Sveiki. Gal kas dziungariuku turi padovanoti ar parduoti už simbolinę kainyte. reikia 2 vnt būtų gerai kad ne porelė, vaikų nenorime.mylesime rupinsimes auginsime
Sveikos auginom fantastišką katinėlį, kuris susirgo ir teko skaudžiai su juo atsisveikinti. Kad skausmas nebūtų toks stiprus, įsigijom džiungarijos žiurkėną. Fainuoliukas. Nupirkau dviaukštį namelį, kad būtų ir gražu, ir smagu, bet .. skraido ten tas mūsų žiurkėniukas 
ir antram aukšte jam taip nepatogu eiti, šliaužia tiesiog 
kažkaip liūdna pasidarė, o dar labiau baugu. Nes lipa lipa jis aukštyn, lubom sienom ir krenta. Nesusitrenks?? Per visus tarpelius būtinai prasibraut reikia, stringa. Susipergyvenau. Ar čia normalu? Turėjus žiurkėną, bet tokio narvelio ne. Apmaudu. Nepigus, o visai nepraktiškas.
auginom fantastišką katinėlį, kuris susirgo ir teko skaudžiai su juo atsisveikinti. Kad skausmas nebūtų toks stiprus, įsigijom džiungarijos žiurkėną. Fainuoliukas. Nupirkau dviaukštį namelį, kad būtų ir gražu, ir smagu, bet .. skraido ten tas mūsų žiurkėniukas ir antram aukšte jam taip nepatogu eiti, šliaužia tiesiog kažkaip liūdna pasidarė, o dar labiau baugu. Nes lipa lipa jis aukštyn, lubom sienom ir krenta. Nesusitrenks?? Per visus tarpelius būtinai prasibraut reikia, stringa. Susipergyvenau. Ar čia normalu? Turėjus žiurkėną, bet tokio narvelio ne. Apmaudu. Nepigus, o visai nepraktiškas.
QUOTE(markse @ 2016 11 12, 23:37)
Sveikos auginom fantastišką katinėlį, kuris susirgo ir teko skaudžiai su juo atsisveikinti. Kad skausmas nebūtų toks stiprus, įsigijom džiungarijos žiurkėną. Fainuoliukas. Nupirkau dviaukštį namelį, kad būtų ir gražu, ir smagu, bet .. skraido ten tas mūsų žiurkėniukas ir antram aukšte jam taip nepatogu eiti, šliaužia tiesiog kažkaip liūdna pasidarė, o dar labiau baugu. Nes lipa lipa jis aukštyn, lubom sienom ir krenta. Nesusitrenks?? Per visus tarpelius būtinai prasibraut reikia, stringa. Susipergyvenau. Ar čia normalu? Turėjus žiurkėną, bet tokio narvelio ne. Apmaudu. Nepigus, o visai nepraktiškas.
auginom fantastišką katinėlį, kuris susirgo ir teko skaudžiai su juo atsisveikinti. Kad skausmas nebūtų toks stiprus, įsigijom džiungarijos žiurkėną. Fainuoliukas. Nupirkau dviaukštį namelį, kad būtų ir gražu, ir smagu, bet .. skraido ten tas mūsų žiurkėniukas ir antram aukšte jam taip nepatogu eiti, šliaužia tiesiog kažkaip liūdna pasidarė, o dar labiau baugu. Nes lipa lipa jis aukštyn, lubom sienom ir krenta. Nesusitrenks?? Per visus tarpelius būtinai prasibraut reikia, stringa. Susipergyvenau. Ar čia normalu? Turėjus žiurkėną, bet tokio narvelio ne. Apmaudu. Nepigus, o visai nepraktiškas.Dėkit kažką ant dugno antram aukšte kad patogiau būtų vaikščioti. Kokį lapą ar kartono. Mes buvom įdėję kartono, tik tamsoka tada narve. O kad sienom lipa nžn kodėl jis pas jus taip... mūsų taip elgiasi kai pakeičiam kraiką, kol apsiptanta su naujais kvapais. .
QUOTE(markse @ 2016 11 12, 23:37)
Sveikos auginom fantastišką katinėlį, kuris susirgo ir teko skaudžiai su juo atsisveikinti. Kad skausmas nebūtų toks stiprus, įsigijom džiungarijos žiurkėną. Fainuoliukas. Nupirkau dviaukštį namelį, kad būtų ir gražu, ir smagu, bet .. skraido ten tas mūsų žiurkėniukas ir antram aukšte jam taip nepatogu eiti, šliaužia tiesiog kažkaip liūdna pasidarė, o dar labiau baugu. Nes lipa lipa jis aukštyn, lubom sienom ir krenta. Nesusitrenks?? Per visus tarpelius būtinai prasibraut reikia, stringa. Susipergyvenau. Ar čia normalu? Turėjus žiurkėną, bet tokio narvelio ne. Apmaudu. Nepigus, o visai nepraktiškas.
auginom fantastišką katinėlį, kuris susirgo ir teko skaudžiai su juo atsisveikinti. Kad skausmas nebūtų toks stiprus, įsigijom džiungarijos žiurkėną. Fainuoliukas. Nupirkau dviaukštį namelį, kad būtų ir gražu, ir smagu, bet .. skraido ten tas mūsų žiurkėniukas ir antram aukšte jam taip nepatogu eiti, šliaužia tiesiog kažkaip liūdna pasidarė, o dar labiau baugu. Nes lipa lipa jis aukštyn, lubom sienom ir krenta. Nesusitrenks?? Per visus tarpelius būtinai prasibraut reikia, stringa. Susipergyvenau. Ar čia normalu? Turėjus žiurkėną, bet tokio narvelio ne. Apmaudu. Nepigus, o visai nepraktiškas.Mūsiškiai du tokie.Jau pasakojau kaip pro narvo tarpus pabėgdavo.Dabar nebesugeba,nes suaugo,sustambėjo,bet karstosi po visą narvelį ir pastoviai nudremba žemėn.Keliasi ir vėl karstosi.
Dar gyvi
.Taip,kad nepergyvenkit,neužsimuš.O vat kiti ramūs,nėra turbūt net pagalvoję apie tokius pasikarstymus.
Papildyta:
QUOTE(luka15 @ 2016 09 07, 08:40)
Tai Va,iš Romeo ir Džiujetos gyvenimo-palikuonys jau 5sav.Kad daugiau prieauglio nebūtų,Džiuljetą atidavėm.O tetuką su vaikais į vieną naują narvelį suleidom.Gyvena l.draugiskai-tetukas patalelį jiem Kloja,prižiuri,kenčia jų šeliones..Bet iškilo problemėlė-apsižiurejau,kad jauniklis vienas patelė bus.2 patinai ir viena mergina narve nieko gero... 
Ir kaip jiems toliau sekasi gyventi?
Ir kaip jiems toliau sekasi gyventi?
[/quote]
Romeo liko vienišas-Džiuljetą dėl galimos populiacijos atidavėm kitur.Jų vaikiukai irgi buvo pora,tai mergytę išsiuntėm Mamytei į draugiją(laiko atskirai,nes mušas).Romeo iš pradžių l.gražiai su sūneliu,vėliau ėmė pjauti..perskyrėm 2a.narvą lyg ir viskas tvarkoje..Bet prieš mėn.mažasis Martynas pabėgo!Laukiau,laukiau Maniau grįš kaip Romeo..Deja..Romeo dabar l.iššviesėjęs,kaupia atsargas žiemai-per savaitę po pusę stiklinės maisto suslapsto.😂
Labas vakaras. Gal kas nors susidūrė ir atsakys. Mūsų žiurkėniukas baltas. Bet šįryt pastebėjau tokius patamsėjimus palei akis. Čia man sunerimti? Šiaip elgiasi kaip visada...bėgioja, karstosi, griaužia.
QUOTE(markse @ 2017 02 01, 22:54)
Labas vakaras. Gal kas nors susidūrė ir atsakys. Mūsų žiurkėniukas baltas. Bet šįryt pastebėjau tokius patamsėjimus palei akis. Čia man sunerimti? Šiaip elgiasi kaip visada...bėgioja, karstosi, griaužia.
Atsakysiu pati sau. Žiurkėniukas keičia kailiuko spalvą
tikrai nežinojau, kad taip gali būti nusipirkom spalio gale baltą, panašu, kad greitai turėsim tokį rusvą 
QUOTE(markse @ 2017 02 07, 00:36)
Atsakysiu pati sau. Žiurkėniukas keičia kailiuko spalvą tikrai nežinojau, kad taip gali būti nusipirkom spalio gale baltą, panašu, kad greitai turėsim tokį rusvą
tikrai nežinojau, kad taip gali būti nusipirkom spalio gale baltą, panašu, kad greitai turėsim tokį rusvą Mat kaip. . Chameleononis žiurkėnas 😃😃
QUOTE(korespond @ 2017 02 07, 00:45)
Mat kaip. . Chameleononis žiurkėnas 😃😃
O Romeo iš burundukiško tapo šviesesnis-ypač snukutis.Dieną miega,o naktį sportuoja-ratas net ūžia.Ryte ir vakare, kaip laikrodis 6val.stovi prie bliūdo-pabandyk pavėluot su maisteliu!Po mėnesio bus pirmasis gimtadienis..
Sveikos, džiungariukų mylėtojos. Noriu pasidalinti istorija, kuri mums nutiko, tikiuosi, kad Jums padės.
Auginame nuo 2 savaičių baltą džiungarijos žiurkėną, kurio vardas Snaigutis. Dabar jam 7 mėnesiai. Jau toks mielybė, net veterinaras sakė, kad kaip koks šuniukas, o ne žiurkėnas.
Istorija nr. 1.
Kai jam buvo 3 mėnesiai, virėm žirnių sriubą ir jam davėm geltonų žirnių, nes ir maistelyje kartais matydavau, o jam kaip patiko, tai daviau kiek norėjo. Taip mums juokingai atrodė, prisikišo iki pat pilvo (atrodė, kad sparnai užaugo) ir nubėgo paslėpti. Kitą dieną dirbau iš namų, matau, kad jis išbėga iš namuko, pakelia užpakalį, sustingsta, tada nusileidžia ir pabėga į narvelį. Ir taip maždaug kas 15 min (o šiaip miegalius, išlenda, tik kai pakvieti su maisteliu). Kitą rytą jau jis buvo visas nusiminęs, nieko nenorėjo valgyti, negėrė (o šiaip tikriausiai serga diabetu, nes geria nuo pati gimimo labai daug, arba čia, kad tokį mažą atskyrė nuo mamos). Vilniuje veterinaro kaina 16 eur konsultacija plius vaistai. tai aš pasiskaičiau internete anglų kalba, kad reikia sušvirkšti vandens į burnytę kol nuvyksime pas veterinarą, tai aš jį girdžiau, pamačiau, kad jis dar turi vilties gyventi, užsiregistravom pas veterinarą. Nuvažiavom, mums paaiškino, kad kai žiurkėnas neprakakoja, jam reikia duoti su švirkštu agurką arba salotos lapą (sutrintus, su vandeniu). Taip pat galima jų maistelį išmirkyti ir irgi maitinti. Dėl viso pikto išrašė antibiotikų ir probiotikų. Sumokėjau 36 eur. Grįžus namo ir pilnai sutvarkius narvelį, išplovus su soda ir karštu vandeniu, prasidėjo žiurkėniuko maitinimas kas 30 min. po 2 ml. Naktį rečiau, kas 2 valandas po 10 ml įšvirkšdavau. Jis toks protingas pasidarė, kad apsimesdavo, kad jis jau miręs, kai nuimdavau namuką. Prieina vaikas, tai Snaigutis dar bando pakelti galvą ar kažką, o kai aš, tai guli paslikas, stengiasi akių nepraplėšti. Na ir trečią naktį išgirdau, kad jis jau viršuje (turime 3 aukštų namelį) ir ieško maistelio. Oj kaip saulėgrąžų bėgau ieškoti (mėgstamiausias maistas). Ir po truputį pradėjo valgyti pats, bet žirnių dar rasdavau (matyt išmesdavo iš savo žandukų). Ilgai manęs bijojo, kol vėl prisipratinau su maistu.
Istorija Nr. 2
Snagučiui buvo gal 6 mėn. Išgelbėjau iš tokios moteriškės 5 žiurkėnus ir netyčia maniškis užuodė mergaitę (ji gyveno kibire, o Snaigutis savo narvelyje, tai ta mergaitė išlipo iš kibiro ir užlipo ant Snaigučio narvelio stogo, o nulipti negalėjo, tai Snaigutis visas buvo sekso ištroškęs (kūdas, suvarvėjusiomis akimis, nieko nevalgė, tik suko ratelį ir kaip po narvelio valymo nežinojo kur dėtis)). Tai čia viskas buvo naktį, ir pamačiau juos tik ryte. Man daugiau žiurkėnų nereikėjo, Snaigutį laikiau virtuvėje, bet vis tiek jis buvo liūdnas. Ir pamačiau pas Snaigutį ant sėklidės guziuką. Galvojau, kad gal apsidraskė, gal koks abscesas bus, tai vėl prisiskaičiusi anglų forume pradėjau žaizdą "skalauti" čiobrelių arbata (užplikini arbatos, paskui merki tualetinį popierių ir dedi ant guziuko, taip 3 k per dieną po 5 min), o kadangi mano yra gerietis, tai leidžiasi taip laikomas 5 min. Ir aš tą arbatą gal kokias 5 dienas dėjau, guziukas šiek tiek padidėjo, bet Snaigutis suko ratuką, naktį elgėsi įprastai ir aš po dviejų palaimingų naktelių, kad jis tik dieną toks liūdnas atrodo, pernešiau į vonią (merginos jau nebėra, atiduota, kita savo narvelį turi). Ryte, prieš pat patiekiant pusryčius sūnui, galvoju dabar aš tą arbatą uždėsiu jam. O tą rytą kažkaip buvo Snaigutis liūdnas vėl, nieko nepaėmė ką aš jam daviau, galvoju vėl pyksta ant manęs (kaip ir anksčiau). Paimu aš jį į rankas dėti tą arbatą ir o siaube... Nėra galinės kojos, tik kaulas kyšo ir keli kraujo lašeliai. Pradėjau klykti, kur koja dingo, kas tau ją nukando (apkaltinau kitame narvelyje gyvenusį Roborovskiuką, bet jokių peštynių ženklų neradau, nebent Snaigutis užlipo ant jo narvelio ir tas jam koją nukando (neįtikima, nes būtų tik sužeidęs, o ne nukandęs iki pusės).
Neradau sau vietos, kodėl aš jo tą naktį nepasilikau pas save kambaryje, kodėl leidau bėgioti, kodėl išėmiau laiptelius (jie plastmasiniai ir Snaigučiui bandant pereiti iš antro aukšto jam tie laiptukai brėždavo į sėklidę). Tai jis matyt šoko iš antro aukšto į pirmą, jam užsikabino koja į virbus ir jis ją nusikando. Dieve, visą dieną vaikščiojau kaip žemę pardavusi, galvojau jis mirs, nes nu kaip be kojytės ir dar su kyšančiu kaulu. Praėjo trys dienos, o aš vėl prisiskaičius, jau ir tą kojytę, ir sėklidę su ta čiobrelių arbata "gydžiau". Na ir ką, jis man gyvena jau 3 para ir apie mirtį net kalbos nėra, o aš galvoju, juk jam skauda ant tos kaulo bigės bėgioti. Skambinu į veterinarijos gydyklą, sakau ar galite išrašyti nuskausminamųjų be apžiūros, koją nusikando, sako ne, čia bus kažkas rimčiau. Klausiu kiek eutanazija kainuoja, ji atsako, kad dėl kojos žiurkėnų nemigdo. Išsiaiškinu, kad kainuos apie 50 eur, jei su operacija. Na gerai, registruojamės, ateinam ir apžiūri koją ir sako, labai gražiai sugijus (nešlapiuoja, o juodais šašais apsitraukus), sako su ja nieko nereikia daryti, tik patrumpinsime kaulą. Bet labiausiai jam nepatinka sėklidė, nes tai auglys (ne abscesas), neaišku ar geras, reikėtų kuo skubiau operuoti (kastruoti), kaina gali būti nuo 60 iki 100 eur, bet 50 proc tikimybė, kad neišgyvens operacijos... Sumokėjau tik už konsultaciją (16 eur), nors patrumpino ir kaulą. Sakė, kad nuskausminamųjų nereikia, nes čia tik paprasta žaizdelė... Skaitau visus straipsnius anglų kalba, rašo, kad jis jaunas, jam tik 6 mėnesiai turėtų atsigauti. Jau lyg ir ėjau prie išvados, kad operaciją darysim ir vakar pajaučiau, kad guziukas jau yra ne tik sėklidėje, bet ir atsirado ir ten, kur ta glanda. nusprendžiau, kad neverta daryti operacijos, jei jau pas jį metastazės. Kol jis nesikankins, tol leisiu gyventi. O kol kas priskyniau kiaulpienių lapų, kurie turėtų padėti skysčiams išsivaikščioti.
Aš taip norėjau pasidalinti šia informacija su lietuviais, kurie neturi pakankamai pinigėlių tiek mokėti už žiurkėną, gal rasite naudingos patirties ką daryti, jei susidursite su panašia situacija. Ir palinkėkite mano Snagučiui, kad išeitų su kuo mažiau skausmo. Sėkmės žiurkėniukams ir jų šeimininkėms.
Auginame nuo 2 savaičių baltą džiungarijos žiurkėną, kurio vardas Snaigutis. Dabar jam 7 mėnesiai. Jau toks mielybė, net veterinaras sakė, kad kaip koks šuniukas, o ne žiurkėnas.
Istorija nr. 1.
Kai jam buvo 3 mėnesiai, virėm žirnių sriubą ir jam davėm geltonų žirnių, nes ir maistelyje kartais matydavau, o jam kaip patiko, tai daviau kiek norėjo. Taip mums juokingai atrodė, prisikišo iki pat pilvo (atrodė, kad sparnai užaugo) ir nubėgo paslėpti. Kitą dieną dirbau iš namų, matau, kad jis išbėga iš namuko, pakelia užpakalį, sustingsta, tada nusileidžia ir pabėga į narvelį. Ir taip maždaug kas 15 min (o šiaip miegalius, išlenda, tik kai pakvieti su maisteliu). Kitą rytą jau jis buvo visas nusiminęs, nieko nenorėjo valgyti, negėrė (o šiaip tikriausiai serga diabetu, nes geria nuo pati gimimo labai daug, arba čia, kad tokį mažą atskyrė nuo mamos). Vilniuje veterinaro kaina 16 eur konsultacija plius vaistai.
tai aš pasiskaičiau internete anglų kalba, kad reikia sušvirkšti vandens į burnytę kol nuvyksime pas veterinarą, tai aš jį girdžiau, pamačiau, kad jis dar turi vilties gyventi, užsiregistravom pas veterinarą. Nuvažiavom, mums paaiškino, kad kai žiurkėnas neprakakoja, jam reikia duoti su švirkštu agurką arba salotos lapą (sutrintus, su vandeniu). Taip pat galima jų maistelį išmirkyti ir irgi maitinti. Dėl viso pikto išrašė antibiotikų ir probiotikų. Sumokėjau 36 eur. Grįžus namo ir pilnai sutvarkius narvelį, išplovus su soda ir karštu vandeniu, prasidėjo žiurkėniuko maitinimas kas 30 min. po 2 ml. Naktį rečiau, kas 2 valandas po 10 ml įšvirkšdavau. Jis toks protingas pasidarė, kad apsimesdavo, kad jis jau miręs, kai nuimdavau namuką. Prieina vaikas, tai Snaigutis dar bando pakelti galvą ar kažką, o kai aš, tai guli paslikas, stengiasi akių nepraplėšti. Na ir trečią naktį išgirdau, kad jis jau viršuje (turime 3 aukštų namelį) ir ieško maistelio. Oj kaip saulėgrąžų bėgau ieškoti (mėgstamiausias maistas). Ir po truputį pradėjo valgyti pats, bet žirnių dar rasdavau (matyt išmesdavo iš savo žandukų). Ilgai manęs bijojo, kol vėl prisipratinau su maistu.Istorija Nr. 2
Snagučiui buvo gal 6 mėn. Išgelbėjau iš tokios moteriškės 5 žiurkėnus ir netyčia maniškis užuodė mergaitę (ji gyveno kibire, o Snaigutis savo narvelyje, tai ta mergaitė išlipo iš kibiro ir užlipo ant Snaigučio narvelio stogo, o nulipti negalėjo, tai Snaigutis visas buvo sekso ištroškęs (kūdas, suvarvėjusiomis akimis, nieko nevalgė, tik suko ratelį ir kaip po narvelio valymo nežinojo kur dėtis)). Tai čia viskas buvo naktį, ir pamačiau juos tik ryte. Man daugiau žiurkėnų nereikėjo, Snaigutį laikiau virtuvėje, bet vis tiek jis buvo liūdnas. Ir pamačiau pas Snaigutį ant sėklidės guziuką. Galvojau, kad gal apsidraskė, gal koks abscesas bus, tai vėl prisiskaičiusi anglų forume pradėjau žaizdą "skalauti" čiobrelių arbata (užplikini arbatos, paskui merki tualetinį popierių ir dedi ant guziuko, taip 3 k per dieną po 5 min), o kadangi mano yra gerietis, tai leidžiasi taip laikomas 5 min. Ir aš tą arbatą gal kokias 5 dienas dėjau, guziukas šiek tiek padidėjo, bet Snaigutis suko ratuką, naktį elgėsi įprastai ir aš po dviejų palaimingų naktelių, kad jis tik dieną toks liūdnas atrodo, pernešiau į vonią (merginos jau nebėra, atiduota, kita savo narvelį turi). Ryte, prieš pat patiekiant pusryčius sūnui, galvoju dabar aš tą arbatą uždėsiu jam. O tą rytą kažkaip buvo Snaigutis liūdnas vėl, nieko nepaėmė ką aš jam daviau, galvoju vėl pyksta ant manęs (kaip ir anksčiau). Paimu aš jį į rankas dėti tą arbatą ir o siaube... Nėra galinės kojos, tik kaulas kyšo ir keli kraujo lašeliai. Pradėjau klykti, kur koja dingo, kas tau ją nukando (apkaltinau kitame narvelyje gyvenusį Roborovskiuką, bet jokių peštynių ženklų neradau, nebent Snaigutis užlipo ant jo narvelio ir tas jam koją nukando (neįtikima, nes būtų tik sužeidęs, o ne nukandęs iki pusės).
Neradau sau vietos, kodėl aš jo tą naktį nepasilikau pas save kambaryje, kodėl leidau bėgioti, kodėl išėmiau laiptelius (jie plastmasiniai ir Snaigučiui bandant pereiti iš antro aukšto jam tie laiptukai brėždavo į sėklidę). Tai jis matyt šoko iš antro aukšto į pirmą, jam užsikabino koja į virbus ir jis ją nusikando. Dieve, visą dieną vaikščiojau kaip žemę pardavusi, galvojau jis mirs, nes nu kaip be kojytės ir dar su kyšančiu kaulu. Praėjo trys dienos, o aš vėl prisiskaičius, jau ir tą kojytę, ir sėklidę su ta čiobrelių arbata "gydžiau". Na ir ką, jis man gyvena jau 3 para ir apie mirtį net kalbos nėra, o aš galvoju, juk jam skauda ant tos kaulo bigės bėgioti. Skambinu į veterinarijos gydyklą, sakau ar galite išrašyti nuskausminamųjų be apžiūros, koją nusikando, sako ne, čia bus kažkas rimčiau. Klausiu kiek eutanazija kainuoja, ji atsako, kad dėl kojos žiurkėnų nemigdo. Išsiaiškinu, kad kainuos apie 50 eur, jei su operacija. Na gerai, registruojamės, ateinam ir apžiūri koją ir sako, labai gražiai sugijus (nešlapiuoja, o juodais šašais apsitraukus), sako su ja nieko nereikia daryti, tik patrumpinsime kaulą. Bet labiausiai jam nepatinka sėklidė, nes tai auglys (ne abscesas), neaišku ar geras, reikėtų kuo skubiau operuoti (kastruoti), kaina gali būti nuo 60 iki 100 eur, bet 50 proc tikimybė, kad neišgyvens operacijos... Sumokėjau tik už konsultaciją (16 eur), nors patrumpino ir kaulą. Sakė, kad nuskausminamųjų nereikia, nes čia tik paprasta žaizdelė... Skaitau visus straipsnius anglų kalba, rašo, kad jis jaunas, jam tik 6 mėnesiai turėtų atsigauti. Jau lyg ir ėjau prie išvados, kad operaciją darysim ir vakar pajaučiau, kad guziukas jau yra ne tik sėklidėje, bet ir atsirado ir ten, kur ta glanda.
nusprendžiau, kad neverta daryti operacijos, jei jau pas jį metastazės. Kol jis nesikankins, tol leisiu gyventi. O kol kas priskyniau kiaulpienių lapų, kurie turėtų padėti skysčiams išsivaikščioti.Aš taip norėjau pasidalinti šia informacija su lietuviais, kurie neturi pakankamai pinigėlių tiek mokėti už žiurkėną, gal rasite naudingos patirties ką daryti, jei susidursite su panašia situacija. Ir palinkėkite mano Snagučiui, kad išeitų su kuo mažiau skausmo. Sėkmės žiurkėniukams ir jų šeimininkėms.
Negriuke, o kurioje Vilniaus vet. klinikoje lankėtės? Kur čia tokios žvėriškos kainos už tokią nesudėtingą operaciją? Čia gal veterinaras būtų operavęs su inhaliacine narkoze?
