Žmogui, turinčiam supratimą apie grožį, o be paliovos verčiamam regėti šlykštybę yra kančia, ir jis nenorom ima laikyti save kankiniu. Jei iš pagarbos stengsies nematyti blogio, tapsi veidmainiu. Jei nuolat, iš tos pagarbos, vengsi reikšti savo nuomonę, tapsi bailiu. O galiausiai, jei dėl šventos ramybės imsies kaltę už nepadarytus nusižengimus, nejučiom būsi pažemintas ir vieną gražią dieną patikėsi esąs menkysta; niekada negirdėdamas paskatinančio žodžio žmogus praranda drąsą ir savigarbą; o kai esi priverstas užsikrauti sau ant pečių paklydimus, pradedi niršti ant žmonių ir viso pasaulio tvarkos. [A.Strindbergas "Vienišas"]