Dienos sentencijos

Niekada nekalbėk apie save nieko blogo. Tai padarys tavo draugai.

Geriausią dienos sentenciją atradau šioje temoje

O TU, MAMYTE??? AR JAU IŠSIUNTEI SAVO ŽVAIGŽDEI APATINIUS????

Tinka šiai lietingai dienai vienas Merfio dėsnių:
NEĮMANOMA PRIVERSTI LIETŲ NUPLAUTI TAVO AUTOMOBILĮ...

ir dar noriu,kad nusišypsotumėt perskaitę Protingas Labai Mažo Protelio Meškiuko Mintis--tikriausiai atpažinsit A.A.Milno Pūkuotuką...


Ką tik atsiminiau tai,ką užmiršau padaryti vakar ir ko jokiu būdu neišeina padaryti rytoj.



Triušis smegeningas.Aš manau,kad todėl jis nieko ir nesupranta.


Usnims,mano mielieji,ne į Naudą,kai ant jų sėdima.Jos praranda visokiariopą šviežumą.


Tas dūzgimas kažką reiškia.Toks dūzgiantis dūzgimas be niekur nieko nedūzgia.Jeigu girdžiu dūzgimą,vadinasi,kas nors dūzgia,o kiek žinau dūgzti gali tiktai bitės.O bitės ir yra medui nešti.


Be manęs niekas neįmanoma...


GEROS DIENOS.

Net nežinau iš kokio tai filmo, mama man tą frazę vis kartodavo. Ir dabar stengiuos sekti ja.

Jeigu norėsi sirasti žmoguje kažką blogo ir jo ieškosi, tai būtinai surasi

Nereikia žmoguje ieškot blogio, reikia ieškoti kažko gero. Nes visada rasi tai ką nori rasti. Kaip sako patarlė "Kas ieško - tas randa"

Man siandien šios mintys labai patiko... Gal jau ir nuotaika tokia:

Galbūt gyvenama netobulame pasaulyje, bet jame ne visos sienos nepraeinamos, ne visos durys uždarytos. [M. Maltzas]

Žmonės, užmigę ant laurų, nešioja juos ne ant tos vietos.

Malonumas, apie kurį negalima kalbėti, - nėra malonumas. [F. De Rochas]

Laikas ir proga neįstengs padėti tiems, kurie patys nesistengia. [Dž. Kaningas]

Man aktualiausios dabar:

Laimė yra tada, kai nėra didelės nelaimės.
Ne viskas, kas lengva, yra gerai. ( ir atvirkščiai )
Dieve, duok man jėgų pakeisti tai, ką galiu pakeisti, susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, ir išminties atskirti vieną nuo kito.

Šita mintis patiko

Vaikams du dalykus privalome duoti - sparnus ir šaknis.
(čia kažkuri forumietė taip pasirašinėja )

NEEIKVOK LAIKO ŽMOGUI, KURIS NETROKŠTA JO PRALEISTI SU TAVIMI

"... aš manau, grožis yra amžinas, net bėdoj jis išlieka. Žiūrėk į tai, kad gražu, atgausi pussiausvyrą ir vėl būsi laimingas. O tas, kas pats laimingiausias, gali ir kitam suteikti laimę, kas drąsus ir tiki gyvenimu, to jokie vargai nepalauš..." (Ana Frank)

O štai ištraukos iš mano išminties knygos:

Tuve Janson
Nematomas vaikas

- Jis pargris tada, kai pargris, pasake Muminuko mama. –Taip jis sake is pat pradziu ir kaskart grisdavo, tad ir dabar tikriausiai pasielgs taip pat.
Gerai, kai niekas nesijaudino. Jie nutare niekuomet nesijaudinti vienas del kito; todel ne vieno negrauzdavo sazine ir kiekvienas galedavo kiek tinkamas megautis laisve.

****
Niekuomet Muminuko tetis nesijaute toks ramus ir toks absoliuciai viskuo patenkintas. Is tikruju puiku, kai nereikia nieko kalbeti ir nieko aiskinti, nei sau , nei kitiems. Tik sedi, zvelgi horizonto link ir klausaisi, kaip po laiveliu teksi bangos.

*****
Tetis nusprende tyleti taip pat mislingai kaip ir hatifnatas. Paprastai gerbiamas tas, kas nekalba. Manoma, kad toks asmuo labai ismintingas ir gyvena baisiai idomiai.

*****
“Tik pamanyk, kaip butu, jei niekada negaletum dziaugtis ar liudeti, - maste tetis, laiveliui skriejant per audra.- Tau niekad niekas nepatiktu, niekad ant nieko nesupyktum ir negaletum atleisti. Negaletum miegoti ar susalti, suklysti, susirgti ir paskui vel pasveikti, svesti gimtadienio, gerti alaus ir kankintis nuo sazines priekaistu..”
Nieko, o nieko. Kaip siaubinga.
******
Muminuko tetis ilgejosi savo seimos ir savo verandos. Staiga jis pamane, kad tik ten bus laisvas ir gyvens nuotykiais, kaip dera tikram teciui.
*******
Karta gyveno ponia, kuri mylejo savo daiktus. Ji neturejo vaiku, kurie butu galeje ja pralinksminti ar supykdyti, jai nereikejo dirbti ar virti valgio, nerupejo kitu nuomone, ir ji nieko nebijojo. Kitaip tariant, ji labai nuobodziavo.
****
Draugu teta visiskai nebeturejo, nes ji tik kaupe grazius daiktus, o tam reikia daug laiko.