Ar jums nebūna taip, kad atrodo viską padarytum, kad tik galėtum rodyklę pasukti atgal. Gal tada kaip nors suspėtum susitvarkyti kambarius, gal tada daugiau glostytum, myluotum, būtum kantresnė ir pan. Ar jums neatrodo kad kitos mamos viską sugeba ir suspėja atlikti daug geriau? Ir, kad atsukusi laiką galbūt pagaliau būtum ideali mama?
Man taip būna, ir gana dažnai. Atrodo, padaryčiau viską, kad tik pakiščiau pagalvėlę ten, kur mažiukas griuvo ir smarkiai užsigavo.
na nežynau jei lemta tai lemta suk ta laika kiek nori na aš manau suspėju su dviem ir apsitvarkau ir valgyti padarau ir pailsėti dar kartais galiu jei ilgiau miega o kaip pabunda tai visas laikas jiems būna kad ir guzas ir pirštuka prisispaudžia juk suprask tai sekundės reikalas net nespėtum pagalvytės paimti.
Jei visada pakistum pagalvele griunant - jis niekada nesuzinotu, kas yra "bum".Jei niekada neleisi paliest karsto puodelio- jis nesuzinos kas yra "karsta".Jei visada busi tik kantri- jis nesupras, kad mamos kantrybe turi ribas.Jei tik myluosi ir buciuosi- tai nustos but laime ir taps iprasta, nuobodzia veikla... Kartais reik leisti paragaut druskos, kad turetu su kuo palygint cukraus salduma...Vaikai yra musu, bet jie mums nepriklauso
O kambariai... jei tau viena diena norisi sedet apsikabinus maziuka- tai taip ir padaryk.Tavo namai- tavo tvirtove.
O kambariai... jei tau viena diena norisi sedet apsikabinus maziuka- tai taip ir padaryk.Tavo namai- tavo tvirtove.
Gal per daug save "spaudi", Grytute, net neabejoju, kad savo vaikiui tu pati puikiausia mama be abejo, ir aš pagalvoju, kad neblogai būtų, jei para turėtų 25 valandas , ale teisingai Pupa-uoga sako : kai kurie dalykai kartais gali palaukti, jei norisi daugiau pabūti su mažuoju. Tik va nemanau, kad bučinių ir mylavimų vaikui gali būti per daug
O aš manau, kad mes esam pačios pačiausios savo vaikams
Na, aš to labai norėčiau Juk visą esybę stengiesi atiduoti tiems angeliukams, tai tegu betvarkė sėdi susiraukus negaudama tavo dėmesio
Na, aš to labai norėčiau Juk visą esybę stengiesi atiduoti tiems angeliukams, tai tegu betvarkė sėdi susiraukus negaudama tavo dėmesio
Nu kaip gražiai čia pupa uoga parašė, jau taip literatūriškai... Ir jai pritariu. Turbūt nėra vaikystė be guzo, be mėlynės ir t.t.
O tu, Grytute, esi labai kritiška sau, pagalvok, kas tie kartais nesutvarkyti kambariai, nesuplauti indai? Nieko, palyginus su tuo, kad mama bus nusivariusi nuo kojų, pervargusi, o vaiku rūpintis vis tiek reikės, o kur rasti tokiu atveju kantrybės ir švelnumo???
Nėra viskas taip blogai! Aukščiau nosį!
O tu, Grytute, esi labai kritiška sau, pagalvok, kas tie kartais nesutvarkyti kambariai, nesuplauti indai? Nieko, palyginus su tuo, kad mama bus nusivariusi nuo kojų, pervargusi, o vaiku rūpintis vis tiek reikės, o kur rasti tokiu atveju kantrybės ir švelnumo???
Nėra viskas taip blogai! Aukščiau nosį!
Kartais tokios mintys, tiesa sakant, aplanko... Tada tiesiog giliai atsikvėpiu, ir kadangi laiko neatsuksi, tai mėginu būti švelnesne mama, atidesne žmona, tvarkingesne šeimininke... šiandien. Aišku, ne visada pavyksta, tada sėdam visi trys į mašiną ir važiuojam pas draugus, į gamtą ar dar kur nors... O namus sutvarkau kitą kartą, tai tikrai gali palaukti.
Šiandien kažkurį momentą irgi pasijaučiau blogesnė už kitas mamas ir labai norėjau pasukti laiką atgal - mažoji iškrito iš lovos. Ačiū dievui viskas gerai baigėsi. Tuo pačiu ir mano blogos emocijos išnyko. Suvokiau vieną dalyką - tai buvo pirmasis ir toli gražu ne paskutinis BUM. Jų dar bus daug, o aš ne visada spėsiu pamatyti ar sugauti. Tai tarsi supančio pasaulio pažinimas. Aišku, ne visada tą pasaulį vaikas pažins tik teigiamais dalykais. Bus ir ašarų, ir skausmo. Aš esu jos mama, todėl kiek tik mano jėgos leis, sugebėsiu ją apsaugoti nuo baisių nelaimių. Neleisiu niekada sau manyti, kad esu bloga mama. Savo dukrytei esu pati geriausia mama, nors ir ne tobula
O dėl kamabrių tai išvis nesuku sau galvos. Na ir kas, kad nespėju kasdien tų dulkių nuvalyti ar grindų išplauti. Svarbiausia, kad kol esu namuose, skiriu daug dėmesio savo mažajai, bendrauju su ja, džiaugiuosi kiekvienu jos išmoktu dalyku. O tie kambariai tai tikrai niekur nepabėgs - susitvarkysiu, kai turėsiu laiko. Arba vyras sutvarkys
O dėl kamabrių tai išvis nesuku sau galvos. Na ir kas, kad nespėju kasdien tų dulkių nuvalyti ar grindų išplauti. Svarbiausia, kad kol esu namuose, skiriu daug dėmesio savo mažajai, bendrauju su ja, džiaugiuosi kiekvienu jos išmoktu dalyku. O tie kambariai tai tikrai niekur nepabėgs - susitvarkysiu, kai turėsiu laiko. Arba vyras sutvarkys
aš manau tu per daug iš saves reikalauji.Laiko,kad ir kaip norėtum tikrai neatsuksi.Gal antra,trečia vaikus kitaip auginsi,viskas keičiasi.Bet vaikui mama nepakeičiama
dar tokių minčių neturėjau, kartais teisiog, kai susinervinu ir užpykstu , tada pagalvoju, kokia aš durna jis tik mažutis vaikutis, kuris dar nesupranta, ko aš iš jo noriu, tada mane graužia sąžinė, kad pasidaviau jausmams.
Man taip nebūna-žinau,kad esu nuostabi MAMA,suspėju ir vaiką pasupuot ,susitvarkyt ,SM sedėt ir t.t. papraščiausiai pasitikiu savo jėgom