QUOTE(gotte @ 2013 09 05, 16:07)
smagu girdėti
lauksiu kokio nors iks'inio traktato
Pirmas įspūdis - vos nenukritau nuo kėdės
Ir taip
beveik bekrisdama dar spėjau pagalvoti: ir tai Gottė!?!, kuri tik anądien deklaravo užplaukusi ant visiškos kūrybinės seklumos.?! Turbūt sapnuoju.
Dievaži, įspūdis buvo pritrenkiantis. Ūmus nokautas. Nuostaba. Kažkokie staigiai veikiantys nuodai.
Džiaugiuos - nemirtini
Bet ilgo veikimo.
Antrasis įspūdis (namuos) - per plauką santūresnis. Blaivesnis. Gal ir kūdesnis keliais mg
Auto stiprus, nėra abejonių. Jau seniai kažko toookio nematė šios sienos. Neeilinis. Ieškotas. Išjaustas. Bravūriškai atviras. Toks net truputį be odos (bent taip įsivaizduočiau sumanymą). Nelinksmas. Kiek šokiruojantis. Begėdiškai vampyruojantis žiūrovo jausmus...
Fenomenalu (man) - tasai stiklas, kone pjaunantis venas, tokia subtili ir įtaigi beveik suicidinio skausmo užuomina, tokia saldžiai pavojinga, kelianti ir šiurpą, ir pasigėrėjimą. Mane įtikina tasai balansavimas ant peilio ašmenų, tasai negailestingumas sau(lyrinei herojei), tasai fizinio skausmo siekimas, malšinant sielos žaizdas...
Man daugiau nieko nereikia, aš sukrėsta, paliesta, nuščiuvusi. Tad... papildomi dirgikliai (praviros lūpos, skausmo refrenas veide) manęs jau neužkabina, nesutrikdo, gal net mažumėlę verčia atsitraukti, išsivaduoti iš tų klampių kerų, gal net verčia imti viskuo mažiau tikėti. Ir tada šį auto imu matyti jau kiek kitaip, kaip jauno žmogaus truputį egzaltuotą, truputį įsimylėtą, truputį hiperbolizuotą kančią, kuri man (nieko negaliu su savimi padaryti) kiek mažiau įdomi nei versija Nr. 1
Žodžiu: sveikinu, stipru, paveiku, labai įdomu, labai ilgam sustabdo, labai sujaukia mintis. Už tą stiklą beveik paminklą pastatyčiau
JB vis tik juodo ir neviltingo kaip nakties man norėtųsi (šitas, ypač fonas, man kažkodėl kiek atelje primena
)... Bet juk istorija TAVO, Tau geriau matyti
P.S. Man ir antrasis variantas (flickre) labai patiko
Tebegalvoju, ar tik ne >