QUOTE(Iks @ 2013 09 16, 14:47)
Kokose, (...) skęsdami mariose aklinai juodos erdvės.
Hmm, namų kompe paaiškėjo, kad Kokosės rožės vis tik neskendi tokioje aklinoje juodumoje , kokią mačiau sėdėdama prie darbinio vaizduoklio. Turiu nuolat sau priminti, kad matau ten nežinia ką, kaip ir kodėl Atsiprašau už klaidinimą, nors nėra jis esminis, nesuvaldytos erdvės (aklinos ar ne) vis tiek smarkiai per daug. Siūlau pagalvoti, kaip gražiai užpildyti kadrą, kad žiūrint nekiltų noras paimti žirkles ir nukarpyt tai, kas nereikalinga. Žinoma, tas erdvės gausumas nėra yda apskritai, nereiktų suprasti pažodžiui ir taikyti visiems gyvenimo atvejams Iš principo, jei darbas visomis kitomis prasmėmis būtų atliktas nepriekaištingai, fokusas pakeliui nebūtų nudaigotas, tai, apie ką kalbu, gal net nebūtų pretekstas neužskaityti. Nesu įsikandusi idee fixe, kad jau per patį pirmą pasirodymą naujokai turi pademonstruoti kažkokį kvapą gniaužiantį salto mortale ir ateiti čia pasikaustę iki dantų. Ne. Bet labai siūlau pradėt apie tai galvoti, siekti to, stengtis tai pastebėti, akies "atmušimo" procesas nuo to tik palengvėtų ir pagreitėtų
QUOTE(Teja_Bella @ 2013 09 16, 18:30)
Na va, atėjo žmogus su balionėliu, o nieko balionėliško negaliu jam pasakyti Teja_Bella, vis tik teks perdaryti Pirmiausia atkreipk dėmesį į horizontą, jis turi būti tiesus tiesutėlis. Antriausia - saikingiau ir reikliau rinkis objektus, tavo atveju jų per daug ir vienas su kitu jie nelabai dera. Tos apverstos taurės su minorine žvakučių liepsna man labiau primena nekrologą visiems tiems, kas vyne tol ieškojo teisybės, kol atsikliuvo dugne Labai trūksta šviesos, matyt, fotografavai ne dieną, o susitvarkyti su nenatūraliu, šykštesniu apšvietimu dar trūksta įgūdžių? Objektus pasidėliok taip, kaip mamagute jau pamokė, sulauk dienos šviesos, akylai stebėk horizontą ir grįžk pas mus su sėkmingesniu bandymu. Nesikrimsk, viskas bus gerai