Labinuosi su visom...
Žengiu nedrąsiai savo pirmąjį žingsnelį... Akylesnės jau turbūt pastebėjo, kad karts nuo karto sėdžiu ant laktos apačioj ir pasalūniškai stebiu, ką čia veikiat
Būti šioje fotoaparato pusėje man visada kur kas labiau patiko, nei anoje. Tačiau dabar, kai jau žinau tiek, kiek galima žinoti pakniopstom perbėgus kokią penkiolika jūsų pribaigtų temų
, bet dar neįsigilinus į fotoaparato instrukciją, suprantu, kaip nei velnio nieko nemokėjau, o tos nuotraukos, kuriomis didžiavausi, dabar bado akis elementariomis klaidomis...
Nors iš prigimties esu žmogus prie technikos, bet fotoaparato viduriai kažkodėl niekada netraukė. Todėl iki šiol viską sąžiningai pleškinau auto režimu. Nors žinau, kad iš fotografavimo duonos niekada nevalgysiu (į šitą traukinį aiškiai jau pavėlavau
), bet mažų mažiausiai, ko man norisi, tai vykusiai užfiksuoti savo kelionių momentus, būtent taip, kaip aš juos tada matau. Nes jie ne tik nuostabūs, jie dar man ir labai brangūs, todėl nenoriu, kad kada atminty išbluktų. Ir būsiu neapsakomai dėkinga, jei padėsite man to išmokti
Tai va, tokia mano užduotis "minimum".
Ir pabaigai anekdotas
. Kai keletą pirmųjų kartų kažkuri (gal Ka?) vis rašė, kaip su Heliosu po pievas braidžiodavo, pagalvojau, kad Heliosas tai koks kitatautis vyras, na, bent jau šuo... Tik kai su tuo Heliosu pradėjo ir kažkuri kita "draugauti" ir bendrų romantiškų pasivaikščiojimų įspūdžiais dalintis
, kažkaip jau čia man keistokai pasirodė
. Ir tik po kurio laiko man šovė į galvą mintis pasinaudoti visagaliu Google ir išsiaiškinti to Helioso veislę
Taip kad fotografijoje esu žalia, lyg pavasario žolė, tai jau būkit tokios geros ir labai griežtai nevertinkite...
1 ND: