Geoterminis šildymas - 9 tema

Ar tikrai gerai cia skaiciuoji - 150m2 iseitu 10kW siurblys, man rekomenduoja 8..

Matai viskas priklauso nuo namo ir įrangos, aš skačiuoju pagal savo įranga kita firma pagal savo...plius apie namą irgi jei nėra varžų darytą turi sužinot kuo daugiau, kad galėtum pritaikyti tam tikrą įrangą..pasyviam namui mes skaičiuojam nuo 15-30W. O šiaip nemanau, kad firma siūlys blogai paskaičiuota. Nebent nori tik prastumt ir tiek.
Įsiveskit į google "silumos poreikio skaiciuokle" ir ismes jums daug ju Žinojau rusišką vieną labai gerą skaičiuoklę, bet kur aš nukišau linką ir ikišiol nerandu jos.

Čia taip tik preliminariai galima skaičiuoti, nesąmonė parinkinėti šaltinį be normalaus projekto su pastato nuostolių skaičiavimu. Galima visiškai nuklysti į lankas

Su visa derama pagarba projektuotojiems..daugumai irgi reiktų išmokti nuostolius skaičiuoti ir parinkti derama įranga.

Labas.
Aš tai vis nerimstu dėl akumuliacinių talpų. Jeigu nuspręsiu prie SS jungti akumulicinę talpą, tai kurią geriau rinktis, ar , taip vadinama, daugiafunkcinę, kada vienoje talpoje yra ir akumulicinė talpa ir toje pačioje talpoje yra kita talpa karštam vandeniui ruošti (buitinėms reikmėms). Esant tokiai komplektacijai nelabai įsivaizduoju, kaip vasaros metu bus ruošiamas karštas vanduo, negi visą akumulicinę talpą reikės šildyti. Ar vis dėlto geriau jungti viską atskirai: akumuliacinė talpa atskirai ir boileris atskirai.
Ačiū

Akumuliacinė talpa prie inverterinio geoterminio ŠS tikrai nereikalinga. Šiluma akumuliuojama 30 tonų betone jūsų šildomose grindyse. Akumuliacinė talpa yra neišnaudojama su ŠS, nes jis negali pakelti temperatūros iki 100 laipsnių, o tik iki 50-60 laipsnių. Kaitinti vandenį iki 60C ir vėliau panaudoti jį šildomoms grindims (30-35C) yra pinigų švaistymas, nes prie aukštos temperatūros ženkliai krenta siurblio efektyvumas.
Taigi akumuliacinė išnaudojama tik 50%, ji užima 1,5 m2 šildomo grindų ploto (+3000Lt statant namą) ir ŠS efektyvumas krenta ketvirtadaliu ar net daugiau, todėl akumuliacinė talpa nėra teisingas pasirinkimas.
Net ir naudojant neinverterinį ŠS akumuliacinė talpa yra labai abejotinas klausimas. Akumuliacinės talpos skirtos kieto kuro katilams, kur tikrai sutaupo daug energijos, o inverterinis ŠS duoda tiek šilumos kiek tuo metu reikia. Pakalbėkit ir su kitais santechnikais dėl teisingo pajungimo, tai nėra sudėtinga įgyvendinti.

Ačiū už išsamų atsakymą.Tuo pačiu paskaitinėjau įvairių SS (žemė/vanduo) techninius parametrus, tai neradau, kad būtų minimas žodis "invertinis". Gal tam naudojamas kitas terminas pvz "švelnus startas" (tokį terminą naudoja SVEO)? Pažiūrėjau, kad terminas "invertinis" naudojamas SS (oras/oras). Gal žinote invertinį SS modelį (gruntas/vanduo)?
Dar nelabai suprantu, kai SS specifikacijoje būna parašyta, kad prie SS galima jungti kelis šilumos kontūrus. Ar pvz. namo 1 aukšto grindinio šildymo kolektoriaus pajungimas prie SS bus traktuojamas kaip vienas kontūras? Tai pvz prie "Vaillant" SS galima pajungti iki 16 šilumos kontūrų. Ar ne per daug?
Dar domina taip vadinama "pasyvaus šaldymo" funkcija. Ar tai yra standartinėjė SS komplektacijoje, ar ne? Gal jau kas iš forumo dalyvių naudoja tokią funkciją ir gali pasidalinti patirtimi?

Naujausi vanduo-vanduo ŠS modeliai beveik visi inverteriniai (reguliuojamos galios). Soft start yra prailginanti kompresoriaus darbo resursą funkcija.
ŠS yra šilumos šaltinis, prie kurio galima pajungti kiek nori kontūrų (vartotojų), čia jau "aprišimo" klausimas. Čia aktualiau kaip prijungti skirtingos temperatūros šilumos vartotojus - grindinį šilymą (+35C) ir boilerį (+60C).
Pasyvus šaldymas yra naudojamas kai kurių forumo narių, bet ten siurblio kompresorius net nereikia įjungti. Grindinis kontūras užpildomas tuo pačiu glikoliu ir pakanka cirkuliacinio siurbliuko, kuris stumdo šaltą požeminio kontūro glikoli po grindis. Reikia nepersistengti numušant grindų temperatūrą, kad grindys nepradėtų rasoti.
Pasidomėkite apie žemės šilumokaitį tiekiamam orui vėsinti, kaip tik baiginėju savąjį. Šios kombinacijos tikrai užteks vietoje kondicionieriaus vasarą.

Ar glikoliu grindys užpildomos nuo pat pradžių, t.y. ir žiemą ir vasarą per grindis cirkuliuoja glikolis, ar čia kažkaip kitaip viskas vyksta. Aš galvojau, kad glikolis cirkuliuoja uždarame rate gręžinyje ir iki freono išgarinimo vietos. Nelabai pagaunu principą, kaip abu glikoliai gali susijungti, juk kiekvienas iš jų cirkuliuoja savame rate. O kaip tada su karšto vandens ruošimu. Juk ruošiant karštą vandenį (buitinėms reikmėms) glikolis atšalą iki -2 laipsnių. Vienu žodžiu nelabai suprantu kaip čia viskas veikia esant pasyviam šaldymui. Jeigu paaiškinsite būsiu dėkingas.

Visa sistema užpildoma glikoliu iš pat pradžių. Grindinio šildymo glikoliu užpildytą kontūrą pastoviai suka cirkuliacianis siurblys, o iš geoterminio požeminio kontūro prieš ŠS paduodamas šaltas glikolis pamaišant jį su šiltų grindų glikoliu per trieigį vožtuvą su pavara. ŠS ir toliau nepriklausomai gali šildyti boilerį, nešildydamas grindų. Iš grindų pašildytas glikolis keliauja atgal į geoterminį kontūrą ir toliau jau patenka į ŠS.
Tokiu atveju grindys niekur neperšala. Analogiškas variantas kaip pamaišomas +80C katilo vanduo į +35C grindims. Žiedai gali būti apjungiami įvairiai (nesudėtinga), pagal santechniko norus ir atsižvelgiant kas dar pajungta į sistemą. Turint didesnius saulės kolektorius (vietoj akumuliacinės geriau didesnis boileris) galima atvesti tą patį glikolį ir pajungti prie grindinio šildymo kontūro per tą patį trieigį vožtuvą pavasariniam grindų šildymui ypač kovo, balandžio mėnesiais. Šiltesniam namui su tokia sistema šildymo sezonas baigiasi kovo mėnesį. Yra "gyvų" pavyzdžių. Turint vertikalius gręžinius ir didesnę sistemą dar galima saulės kolektorių šiluma atstatyti žemės tūrio aplink gręžinį temperatūrą, kuri buvo numušta per žiemą ar kelias žiemas. Toks variantas yra labai retas, bet apie tai verta pamąstyti žmonėms, kurių grežinio temperatūra krenta nors praėjo jau trys ar daugiau eksplotavimo metų. Tai reiškia, kad gruntas aplink gręžinį yra mažai laidus šilumai ir nėra vandens judėjimo, kuris atneštų šilumą iš aplinkos. Tokius gręžinius (ypač kai yra keli vienoje vietoje) per vasarą galima apčiuopiamai pašildyti ar bent atstatyti jų pradinę temperatūrą be didelių išlaidų (cirkuliacinio siurblio suvartojama energija), jeigu yra dideli saulės kolektoriai, kuriuos sunku išnaudoti vasarą.

SVEIKI, KIEK MAŽDAUG KAINUOTŲ ĮSIRENGTI GEOTERMINĮ ŠILDYMĄ 150 KV M NAMUI? IR KAIP DEL TŲ GRĘŽINIŲ? JEI IR TAIP KASI GRĘŽINIUS VANDENIUI AR NEBUS PIGIAU?

Labai ačiū už infromaciją. Dar norėjau pasidomėti, ar reikalinga kokia nors ypatinga priežiūra tuo atveju, jeigu grindys yra užpildytos glikoliu, t.y. ar gali būti atveju, kada sumažėja glikolio kiekis (pvz kažkur išgaruoja ir pan), nes vienas pažįstamas minėjo, kad jis pastoviai stebi gręžinyje cirkuliuojančio glikolio lygį ir kartai jam tenka jį papildyti, tiesa, nedaug kažkur po 50 gramų.