QUOTE(Milao @ 2014 01 30, 22:40)
Ideali konfigūracija - visas šildymo galingumas sukoncentruotas apačioje, šaldymo - viršuje, o abu vamzdynai idealiai apšiltinti.
Turime du susisiekiančius stulpus vandens po 90 metrų. Vieno tempertūra +4C kito +10C
Samatioko slėgis būtų proporcingas šių stulpų masių skirtumui. Masės skiriasi dėl skirtingo tankio. +4C stulpas bus sunkesnis nei +10C ir tas svorio skirtumas padalintas iš vamzdžio ploto bus samatiokio slėgis.
Taigi kuo sunkesnis glikolis viename vamzdyje ir kuo lengvesnis kitame tuo samatiokas didesnis. Nepriklausomai kur tie šilumos ar šalčio šaltiniai.
Bet yra niuansiukas - vanduo sunkiausias kai jis +4C. Todėl viskas ne taip trivialu. Šylantis vanduo nebūtinai lengvės, o šalantis nebūtinai sunkės.
Kai pagalvoji, kad vanduo šildamas iki +4C sunkėja viskas ok - leidžiasi ir sunkėja. Po to šyla virš +4C ir kyla aukštyn ir vėl ok. Taigi jeigu apačioje bus +4C kur vanduo bus sunkiausias tai turėtū būti kažkoks samatiokas, nes visas sąlygas tenkina (leidžiasi sunkesnis vanduo, kyla lengvesnis). Neaišku kaip tankio priklausomybę nuo temperatūros paveikia glikolis.
Jeigu grįžta +5C iš grežinio, tai ką ten dar spausti. Tikriausiai ir grunto temperatūra aplink vamzdį bus tie patys +5C...+6C.
O šaltas glikolis grįžta ne dėl to kad jį ataušina besileidžiantis šaltas glikolis, bet dėl to kad gruntas aplink vamdžius visame gylyje jau yra atšaldytas ir nieko daugiau išspausti nepavyks.
Su tuo apšiltinimu yra šansų pakelti temperatūrą 1-2C, bet ne tokioms sistemoms, kurioms labiausiai to reikėtų.