Geoterminis šildymas - 9 tema

Cibuli, kam tau daugiafunkcine talpa prie geo? negi ruosiesi naktiniu tarifu uzkraudineti talpa, kad diena siurblys nesijunginetu? sutaupysi 0.10lt, tai kad talpa iseitu ant 0 su geo turesi prasukti 6000lt*4COP/0.1lt/kwh = 240000 kwh, jei per sezona 4000kwh sunaudosi, tai reiks 60 metu?

ar prie geo dar saules kolektorius galvoji kombinuoti? ar pasimoka?

pataisyk, jei kur suklydau, bet kazkaip neatsimenu, kad ta daugiafunkcine planuoji panaudoti?

Drėgmės patekimą užtikrinti nesunku, sunkiau užtikrinti nepatekimą
Kiek permečiau variantus, kad gal ir neverta bandyti kovoti su vandens patekimu. Dėti 42/25 polietileno kevalą, apsukti lipnia juosta dėl mechaninės apsaugos ir grūsti. Net 100% prisisunkus vandens izoliacija netaps niekinė, sumažės sakyčiau kokius 3-4 kartus.

Remiantis "lengvais" primetimais, darau priešingą išvadą. Vamzdžio PE varža tik kokius 4-5 kartus didesnė nei paties laidžiausio drėgno grunto. Sauso grunto varža dar ir didesnė už PE. Kai tuo tarpu vamzdžio sienelės storis skaičiuojamas milimetrais, o supančio grunto - metrais. Tai mano manymu paties vamzdžio sienelių ploto ir storio įtaka šilumos mainams yra niekinė, palyginus su supančiu gruntu. Net jei abu vamzdžiai būtų izoliuoti, įtaka nebūtų ypač stipri. Bet nebūtų pasiektas pagrindinis tikslas - kuo didesnis skirtumas tarp paduodamo ir grįžtančio vamzdžio laidumų.
Kitas dalykas - mano siūlymas yra palikti 30-50% apatinę naudingiausią dalį visiškai neizoliuotą.

Papildyta:
2 gręžiniai patys savaime turėtų dalinai susibalansuoti. Kai apačia šyla, viršus šąla, susidaro samatiokas. Kuris gręžinys efektyviau šils, ten samatiokas bus stipresnis, o didesnis srautas savaime duos mažesnį srauto pašildymą.

Ne, neplanuoju dėti. Tiesiog nurašiau bačkos pavadinimą, kaip ją vadina ES pardavėjai. Čia gal ir suklydau su pavadinu. Reikėtų sakyti, kad man reikia tiesiog boilerio karštam vandeniui. Kokių 200 litrų.

Kairė - constant differential pressure.
Tai rėžimas, kai siubliukas dirba sukurdamas pastovų slėgio skirtumą, matuojamą ant siurbliuko įėjimo ir išėjimo.
Tai padeda sureguliuoti vandens srautą, kai kinta vamzdyno hidrauliniai nuostoliai.
Dešinė - variable differential pressure.
Tai rėžimas, kai siurbliukas nebežiūri kokį slėgi jis sukuria ir veikia kaip paprastas kelių greičių siubliukas.
Vidurys - nuotolinis valdymas.


Gręžinyje idealiai apšiltinus vamzdį, kuriuo glikolis leidžiasi žemyn gautume sąlygas, kai kylantis skystis šyla ir nebereikėtų cirkuliacinio siurbliuko, būtų samatiokas.
Nieks nebandė to padaryti tai ir neaišku kiek tai realu.
Įprasta termoizoliacija netiktų, nes nuo didelio slėgio vanduo prasisunktų į poras. Čia reikėtų kažkokio neopreno gumos ar panašiai. Tas vamzdis ir taip sunkiai lenda...
Jeigu ŠS išnaudoja gręžinį 100% ir iš jo ateina apie 0C glikolis, tai toks apšiltinimas būtų meškos paslauga ir tik pablogintų rezultatą.
Jeigu yra daug rezervo tai gal ir galima būtų pora laipsnių pakelti glikolio temperatūrą. Bet ką tai duos? Ir taip gana šiltas glikolis ateina iš gręžinio pas ką gręžinys galingas. O kas šąla, tai ir vamzdžio dalies apšiltinimas nepadės.

Čia reiktų skaičiuoti hidraulinius nuostoliu ir juos lyginti su gravitacija dėl dt. Gali būti, kad samatiokas neįveiks hidraulinių nuostolių, vamzdžiai pakankamai mažo diametro ir labai ilgi, plius dvi staigios alkūnės galvoje.
Man pasiteisino ŽŠ dalinimas į dalis, gal būt reiktų ir gręžinius naudoti po vieną, bet paeiliui. 2-3 žiedų kolektorius turbūt 100Lt ne daugiau, pavaros dar po 60Lt - lyg ir ne kosmosas finansiškai. Darbą keisti kas 4-6val. Taip pavyks pasiekti didesnį dt tarp glikolio ir grunto.

ta paty klausima uzdaviau Wilo atstovui. Gavau suprantamus atsakymus:
Yra du skirting valdymo rezimai:
· Nuo 1-7 yra valdymas skirtas bet kokiai sistemai

· Nuo 1-6 yra valdymas siuolaikiniai radiatorinei sildymo sistemai (su termostatais)

· Per viduri “ex in” yra isorinio signal valdymas 0-10V arba 4-20mA.

Mano atveju ciurblys naudojamas lauko konturui, tai tinka pirmas variantas.

Cibuli, jeu ne viena karta tek oskaityti tamstos zodzius "kur uz tokia kaina, tik pasakykit ir iskart imu" bent du
taigi ramiai perziemok ir pavasari su sviezia galva rasi teisinga sprendima

Samatiokas be siurblio hidraulinius nuostolius tikrai įveiks, hidrauliniai nuostoliai nuo greičio priklauso, o proceso pradžioje greitis 0. Bet nauda iš to tik simbolinė. O koks tikslas atsisakyti siurblio? Dėl elektros sutaupymo? Tada nepavyks, nes be siurblio srautas bus stipriai per mažas, dėl ko kils COP ir greičiausiai visai nustos dirbti.
Beje nematau skirtumo - apšiltinti kylantį ar besileidžianti vamzdį. Tiek samatioko, tiek šilumos mainų prasme.
O tos neopreno gumos ar kažko panašaus būna kevalo formos 40 vamzdžiui?
Dėl to kad sunkiai lenda - manau tai ir būtų pagrindinis argumentas kodėl nedaryti.
Dėl meškų ir paslaugų, tai manau priešingai - labiausiai ir naudinga kai gręžinys ant ribos, taip išnaudojamas pilnas gręžinio ilgis iki pat apačios. Gaila, bet deja čia tik 2 priešingos nuomonės, o tyrimų ta tema rasti nepavyksta. Tikiuosi eksperimentas su LokiuL pavyks, bet bijau kad kol kabelis žemyn nusileis, jis turės belekiek progų pažeidimams.
O kaip ŽŠ dalinimas ir naudojimas paeiliui pasiteisino? Ar buvo bandyta naudoti abi puses kartu ir padarytas palyginimas su naudojimu paeiliui?

Kai kaminas tik 2 metrai tai ir trauka simbolinė. Kai kaminas 10 jau traukia kaip žvėris. O jeigu kaminas 90 m?
Nuo ilgio priklauso trauka. Žinant temperatūras ir tankio priklausomybę nuo temperatūros galėčiau tiksliai paskaičiuoti kokį slėgį sukurs "samatiokas".


Aš irgi nepagalvodavau seniau. Pasižiūrėkite kaip veikia tas pats Petro Dargio ekonomaizeris. Ten dūmai šąla ir kartu leidžiasi žemyn, taip sukuriama labai didelė trauka. Jeigu dūmai kiltų ir šaltų, tai susidarytų slėgis veikiantis priešinga kryptimi ir stabdytų srauto judėjima aukštyn.
Taip pat pasinagrinėkite kokiu principu veikia reaktyviniai pečiukai ir kokią didelę trauką jie sukuria kai kildamas oras šyla.
Čia analogiškai, tik kylantis ir šylantis (mažėjančio tankio) skystis sukurs samatioką.
Todėl reikėtų apšiltinit šaltąjį vamzdį, kad ten šylantis ir žemyn tekantis glikolis nestabdytų srauto. O šylantis ir kylantis glikolis skatins tekėjimą ir dėl didelio aukščio kažkas apčiuopiamo gali susidaryti.
Neapšiltintuose vamzdžiuose jokio apčiupiamo samatioko nėra nes besileidžiantis glikolis sukuria priešingą slėgį nei kylantis.


Niekur nemačiau.

Būtent, tą ir noriu pasakyti. Nors apatinėje vamzdžio dalyje temperatūra ir bus aukštesnė, bet mano supratimu, aukštyn kylantis srautas vis tiek bus vėsesnis už aplink esančios žemės temperatūrą, taip kad jis irgi šils, aišku ne taip gerai, kaip esant didesniam temperatūrų skirtumui apačioje, bet šils vis tiek. Taip, pratekantis žemyn skystis vėsins kylanty aukštyn, bet besileidžiantis žemyn šaltas skystis intensyviausiai periminės žemės šilumą.

Ne Milao, žinok, dar kartą galvoje bandau sumodeliuoti, kaip tai turėtų atrodyti ir man kyla vienintelė mintis, kuri identiška BangaS bei Koridos pasakytai minčiai, apšiltinimas tik padarys meškos paslaugą.

Pala, tai cia i hidrokostiuma ivilkti siulai? Nezinau, gal buna ir geresniu, bet maniskis is senuku tai sekundziu klausimas kol imirksta kaip kempine. Pustas polietilenas daug ilgiau sausu burbuliuku islaikytu. Nu bet kad ir su kiaurai permikusiu hidrokostiumu, vis tiek silciau..

Nuo ilgio priklauso trauka, bet lygiai taip pat nuo ilgio priklauso ir hidrauliniai nuostoliai.

Dėl izoliacijų, aš tai pagalvodavau, tik išvadas kitokias padariau. Samatioko greitis priklauso nuo skirtumo tarp vidutinių temperatūrų šaltajame ir šiltajame vamzdyje. Ideali konfigūracija - visas šildymo galingumas sukoncentruotas apačioje, šaldymo - viršuje, o abu vamzdynai idealiai apšiltinti. Dargio ekonomaizeris yra gana geras priartėjimas prie tokios konfigūracijos. Šildymo galingumas apačioje, čia viskas aišku. Kylantis oras kiek įmanoma termoizoliuotas. Atrodytų iš pirmo žilgsnio, dūmas šaldomas visu keliu žemyn, bet iš tikro liūto dalį šaldymo atlieka kepurė - juk būtent ten dūmų temperatūra aukščiausia. Viršuje dt tarp vandens ir dūmų bus gal koks 1000C, apačioje tikriausiai apie 50. O juk nuo dt ir priklauso šilumokaita.
Vertikaliame gręžinyje, kur vienas iš vamzdžių gerai izoliuotas, situacija nėra identiška Dargio ekonomaizeriui. Negaliu įrodyti, bet esu įsitikinęs, kad per visą vamzdžio ilgį ilgainiui nusistovės identiška dt tarp grunto ir glikolio. Jei ir ne identiška, tai varijuos kokio laipsnio ribose dėl grunto netolygumo. Tai reiškia, kad visa šildymo galia praktiškai idealiai pasiskirstys per visą vamzdžio ilgį. Dabar pasvajojam apie idealiai apšiltintą šaltąjį arba šiltąjį vamzdį. Tarkim viršuje glikolis atšaldomas iki 0C, o grunto temperatūra pradiniu momentu buvo 10C.
1 variantas - apšiltintas šaltasis vamzdis, glikolis juo leidžiasi nesušildamas, t.y. per visą vamzdžio ilgį iki apačios jo t=0C. Kildamas tolygiai sušyla iki 10C. Vidutinė temperatūra - 5C. Skirtumas tarp šilto ir šalto vidurkių - 5C.
2 variantas - apšiltintas šiltasis vamzdis. Glikolis leidžiasi tolygiai šildamas, iki kol apačioje pasiekia 10C. Vidutinė temperatūra 5C. Kyla apšiltintu vamzdžiu, nuo apačios iki viršaus 10C. Skirtumas tarp šilto ir šalto vidurkių ir vėl - 5C.
Taigi tokio paidealinto modelio atveju skirtumo nėra, kurį vamzdį izoliuoti. Realioje situacijoje prisideda daug papildomų faktorių - izoliacija neideali, pradiniu momentu grunto temperatūra nėra vienoda, grunto paviršius energiją atiduoda ne tik geoterminiam kontūrui, bet ir orui, ir t. t. Į kurią pusę visi tie papildomi faktoriai nusvers - sunku pasakyti, geriausiai į tai atsakytų bandymai, bet aš balsuočiau atvirkščiai - už šiltojo vamzdžio izoliavimą.

Kaip tai neapšiltinuose vamzdžiuose nėra samatioko? O kaip visų senesnių namų šildymo sistemos? Pirmiausia neapšiltintu vamzdžiu tiesiai aukštyn, tada neapšiltintu per radiatorius žemyn. Apšiltinti nebent jungiamieji vamzdžiai palėpėje, vertikalių niekur nemačiau apšiltintų. Ir veikia samatiokas, ir radiatoriai net neįsivaizduoja, kad egzistuoja toks dalykas kaip cirkuliaciniai siurbliai.