QUOTE(idealistas @ 2013 09 01, 09:00)
Supainiojau. Kazkur rase, kad tas skystis nuodingas.
Yra ivairiu, propilenglikolis, etilenglikolis... bet tai ne freonas,freonas cirkuliuoja tik silumos siurblyje, ne grunto kolektoriuje.
Yra ivairiu, propilenglikolis, etilenglikolis... bet tai ne freonas,freonas cirkuliuoja tik silumos siurblyje, ne grunto kolektoriuje.
QUOTE(Vilienė @ 2013 09 01, 13:32)
Yra ivairiu, propilenglikolis, etilenglikolis... bet tai ne freonas,freonas cirkuliuoja tik silumos siurblyje, ne grunto kolektoriuje.
***, gi aisku jau, aisku, kalba ejo apie geoterminio grezinio uzpildyma betonu ir kodel tai yra atliekama, nafik kabinetis prie zodziu, kad galetum parasyti tai ka zinai, bet ne tai, ka reikia.
QUOTE(idealistas @ 2013 09 01, 14:52)
***, gi aisku jau, aisku, kalba ejo apie geoterminio grezinio uzpildyma betonu ir kodel tai yra atliekama, nafik kabinetis prie zodziu, kad galetum parasyti tai ka zinai, bet ne tai, ka reikia.
Cia jusu dvejonems apie nuodinguma
Tai irgi buvo rasyta, kaip ir apie betona 
QUOTE(Vilienė @ 2013 09 01, 13:57)
"Geoterminio šildymo sistemos su vertikalias zondais (šilumos gręžiniais) turi dvi medalio puses: iš vienos puses - tai pažangi, ekonomiška šildymo sistema, iš kitos - tai padidintas pavojus požeminiams vandenims būti užterštiems dėl netinkamo šilumos gręžinių įrengimo, vandeningų sluoksnių tarpusavio ir nuo paviršinės taršos neizoliavimo, netinkamo neušąlančio skysčio panaudojimo, kuris, esant nesandariems zondams, gali užteršti vandeningus sluoksnius. Kad geriau apsaugoti požeminius vandenis, Vokietijoje, neatsitiktinai, taikomas reikalavimas gręžinio skylę užpildyti bentonito ir cemento skiediniu. Toks reikalavimas žymiai pabrangintų ir taip brangų geoterminio šildymo su vertikaliais zondais įsirengimą. Lietuvoje, kaip taisyklė, gręžinio skylė užpilama žvyru. Tai būtų nieko bloga, jei reikiamose vietose būtų įrengiamai bent 0,5 - 1 m storio molio kamščiai. Tačiau, galiu drąsiai teigti, kad dėl nesupratimo, jokių norminių dokumentų nebuvimo, siekio visais būdais sumažinti savikainą, izoliacija daugeliu atvejų neįrengiama, zondų užpildymui naudojamas netinkamas neužšąlantis skystis, o dažnai greta šilumos gręžinio įrengiamas vandens gręžinys, kuris, esant skysčio nutekėjimui, gali užteršti geriamą vandenį. Todėl atsakingos institucijos turėtų kuo skubiau parengti normatyvinius dokumentus šilumos gręžinių įrengimui, sugriežtinti leidimų vykdyti gręžimo darbus išdavimo tvarką, peržiūrėti jau išduotus. Žemės gręžimo darbus vykdančioje įmonėje hidrogeologas būtinas"
Sveiki. Viena firmele siulo daryti tris po 65 metrus ,grezinius.. Ka manote apie tai? Itariu jie giliau pasirausti nebesugeba,tad 10 kw siurbliui siulo toki varijanta. Kokios blogybes galetu buti?
QUOTE(biesas66 @ 2013 09 02, 22:45)
Sveiki. Viena firmele siulo daryti tris po 65 metrus ,grezinius.. Ka manote apie tai? Itariu jie giliau pasirausti nebesugeba,tad 10 kw siurbliui siulo toki varijanta. Kokios blogybes galetu buti?
Kai ieškojau, kas man galėtų išgręžti geriamo vandens gręžinį, buvau suradęs pigiausią firmą, kuri su savo technika galėjo gręžti iki 30m. Spėju 6 gręžiniai po 30m bus dar pigiau, nei 3 po 60m
. Beje, čia kai Milao pradėjo temą apie šilumos talpyklą grunte, kažką panašaus mačiau. Daug nelabai gilių gręžinių vienoje krūvoje (aišku išlaikant reikiamus atstumus tarp gręžinių). Taip apjungus saulės kolektorius ir ŠS spėju galima pasiekti labai neblogų rezultatų, jei gręžiniai nesieks vandeningų sluoksnių.
QUOTE(biesas66 @ 2013 09 02, 22:45)
Sveiki. Viena firmele siulo daryti tris po 65 metrus ,grezinius.. Ka manote apie tai? Itariu jie giliau pasirausti nebesugeba,tad 10 kw siurbliui siulo toki varijanta. Kokios blogybes galetu buti?
Geriau mažiau grežinių, bet gilesnių. Tris grežinius dar ir išbalansuoti reikės. Aš užsisakyčiau vietovės geologinį planą (nežinau kaip teisingai jis vadinasi), kuriame matytųsi požeminio vandens gyslos.
QUOTE(Pupcis @ 2013 09 03, 09:48)
Geriau mažiau grežinių, bet gilesnių. Tris grežinius dar ir išbalansuoti reikės. Aš užsisakyčiau vietovės geologinį planą (nežinau kaip teisingai jis vadinasi), kuriame matytųsi požeminio vandens gyslos.
O pas ka jis uzsakomas? Planas.
QUOTE(biesas66 @ 2013 09 03, 09:18)
O pas ka jis uzsakomas? Planas.
Nueini pas kaimynus ir paziuri kas kokiam gylyje turi isirenges grezinius ir pavartia ju grezinio dokumentacija ten viskas yra. O siaip www.lgt.lt daug ka galima rast
QUOTE(biesas66 @ 2013 09 03, 10:18)
O pas ka jis uzsakomas? Planas.
Pažįstamam darė geogrežinį "Kauno hidrogeologija". Jie turėjo tuos planus. Manau galima kažkur užsakyti. Gal čia:
http://www.lgt.lt/in...n...212&lang=lt
Cia taip netycia uzradau
http://www.geo.lt/ge...dia/213-222.pdf
http://www.geo.lt/ge...dia/213-222.pdf
QUOTE
Išvados
1. Optimalioje Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos dalyje išsidėstę stambesni
miestai Klaipėda, Palanga, Kretinga, Plungė, Gargždai, Nida, Šilutė, Šilalė bei rajonai yra
pagrindiniai potencialūs geoterminės energijos išteklių vartotojai. Šioje šalies dalyje tikslinga
projektuoti uždaros cirkuliacijos geotermines jėgaines įvairios aukštos temperatūros
vandeninguosiuose horizontuose:
a) 19002200 m gylio kambro sluoksniuose, kur vandens mineralizacija 140200 g/l,
temperatūra 7085 ̊C,
9001000 m gylio apatinio ir vidurinio devono sluoksniuose, kur vandens
mineralizacija 40100 g/l, temperatūra 3540 ̊C,
221
c) 400600 m gylio vidurinio ir viršutinio devono sluoksniuose, kur vandens
mineralizacija 1535 g/l, temperatūra 2530 ̊C.
2. Visoje Lietuvoje sekliuosius geoterminius išteklius (žemos temperatūros požeminį
vandenį ir grunto šilumą) galima naudoti individualių būstų šildymui;
3. Tolimesnėje ateityje didesniuose Lietuvos miestuose (Palangoje, Klaipėdoje) arba
geologiškai palankiose vietovėse reiktų atlikti tyrimus, kad būtų galima parengti
petrogeoterminės energijos įsisavinimo šildymui ir kartu elektros gamybai projektu
1. Optimalioje Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos dalyje išsidėstę stambesni
miestai Klaipėda, Palanga, Kretinga, Plungė, Gargždai, Nida, Šilutė, Šilalė bei rajonai yra
pagrindiniai potencialūs geoterminės energijos išteklių vartotojai. Šioje šalies dalyje tikslinga
projektuoti uždaros cirkuliacijos geotermines jėgaines įvairios aukštos temperatūros
vandeninguosiuose horizontuose:
a) 19002200 m gylio kambro sluoksniuose, kur vandens mineralizacija 140200 g/l,
temperatūra 7085 ̊C,
9001000 m gylio apatinio ir vidurinio devono sluoksniuose, kur vandensmineralizacija 40100 g/l, temperatūra 3540 ̊C,
221
c) 400600 m gylio vidurinio ir viršutinio devono sluoksniuose, kur vandens
mineralizacija 1535 g/l, temperatūra 2530 ̊C.
2. Visoje Lietuvoje sekliuosius geoterminius išteklius (žemos temperatūros požeminį
vandenį ir grunto šilumą) galima naudoti individualių būstų šildymui;
3. Tolimesnėje ateityje didesniuose Lietuvos miestuose (Palangoje, Klaipėdoje) arba
geologiškai palankiose vietovėse reiktų atlikti tyrimus, kad būtų galima parengti
petrogeoterminės energijos įsisavinimo šildymui ir kartu elektros gamybai projektu
