Geoterminis šildymas - 9 tema

#121
QUOTE(cibulis @ 2013 11 11, 11:55)
Nepabijojai kiniško brendo, ne kad Kinijoje pagamintas, o kad kinų sukurtas. Kiek duoda garantijos? Dar ir dabar Vilproje labai gerai kaina - 6302 Lt. Už tiek pirkai ar dar pigiau buvo? Kur dėsi galios perteklių - į akumuliacinę? Kokios talpos akumuliacinę žadi parinkti?


Nepabijojau, nes ir anksčiau planavau kinietį pirkti, dar pigesnį, bet pačiam atsisuntimą reikėjo organizuotis. Būtų buves kaip tik tokio galingumo, kaip man ir reikia, bet čia vietoje, paprasčiau, patogiau, nors šiek tiek brangiau, bet ir šiokios tokios garantijos.

Dėl pertekliaus, tai manau labai gerai apie tai kur dėti ŠS perteklių parašė BangaS:

QUOTE(BangaS @ 2013 10 11, 13:30)
...Reikia atkreipti dėmesį, kad dauguma šilumos bus kaupiama ne akumuliacinėje, o grindų betone.  1m3 grindų betono atstoja ~500Ltr vandens akumuliacinėje talpoje.  Pas mane bus 18m3 šildomo betono grindyse.
Aš pasirinkau neinverterinį trifazį ŠS ir planuoju 1-2 įjungimo/išjungimo ciklus per parą patalpų šildymui su priimtinu 1-2 laipsnių oro temperatūros svyravimu gerai apšiltintame name.  Jis pigesnis ir tikėtina ilgaamžiškesnis su sąlyga, kad ciklų skaičius mažas. Darbo valandų skaičius bus ~5 kartus mažesnis (kompresorius ir cirkuliaciniai, tikėtina, tarnaus daugiau metų) mano atveju ir bus naudojama daugiausia naktinė elektra, nors COP bus panašus kaip ir pastoviai veikiančio inverterinio ir gal net kažkiek lenks.  Bet reikalingas didelis boileris, kad pakaktų jį užkrauti vieną kartą per parą.

Inverterinis būtų labiausiai reikalingas lengvame karkasiniame name.


Planuoju daryti kažką panašaus.

Kol nebuvau skaičiavęs, net mintis nekilo, kad name esantis betonas šilumos sukaupti gali keleriopai daugiau nei ir labai didelio tūrio akumuliacinė talpa. Po BangoS pacituotos žinutės persiskaičiavau, ir akurat.

Kadangi ŠS labai aktualu akumuliuoti šiluma nekeliant temperatūros, tai betonas šią funkciją atliks geriau, nei vanduo akumuliacinėje.

Ateitį yra minčių apie akumuliacinę, tiksliau multifunkcinę, bet tai bus kitas etapas, kai priduosiu namą ir su valstybės parama, bandysiu įsigyti saulės kolektorius. Talpos konkretų tūrį derinsiu labiau prie saulės kolektorių, taip kad šiai dienai tikrai negaliu apie tai smulkiau komentuoti, nesigilinau.

Gal po kelių metų ŠS eksploatavimo, nuspręsiu, kad turima šildymo įrąnga tenkina visus mano poreikius, ir saulės kolektorių įsigijimo iš vis atsisakysiu, tuomet ir akumuliacinė nuplauks.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 11 lapkričio 2013 - 11:12
#122
QUOTE(cibulis @ 2013 11 11, 11:55)
ir 1 trieigio vožtuvo.

Blin, jei tas režimo keitimui nuo "šildymas" į "karštas vanduo" - tai pats aparatas labai primityvus, be automatinio režimų valdymo verysad.gif ???
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2013 11 11, 12:06)

Ateitį yra minčių apie akumuliacinę, tiksliau multifunkcinę, bet tai bus kitas etapas, kai priduosiu namą ir su valstybės parama, bandysiu įsigyti saulės kolektorius.

Tuo nuoširdžiai abejoju - jei ŠS dirbs ir negrius, tai nebesinorės stogais laipiot ir iš naujo katilinėj vamzdžius tampyt. Tegul ŠS atidirbinėja išleistas babkes.
Akumuliacinė gali būti bet koks ne kiauras senas boileris - kad tik 100l talpa ir to per akis. O boilerio vis tiek teikės.
Atsakyti
#123
QUOTE(emda @ 2013 11 09, 00:33)
Ar čia aprašytas variantas, kada patalpų vėsinimas vyksta per grindyse esantį glikolį (arba vandenį, kuris atšaldomas naudojant SS) ir yra vadinamas "pasyvus vėsinimas"?
Kas tada yra "aktyvus vėsinimas", ar žemės šilumokaičio naudojimas tiekiamam į patalpas orui vėsinti?
Pažiūrėjau, kad kai kurie SS pardavinėjami su "pasyvaus vėsinimo" funkcija (aišku kaina didesnė 4000-5000t., negu paprasto) , tai ar apsimoka papildomai mokėti už tokią funkciją, jeigu galima per grindis leisti tą patį šilumokaičio glikolį, kaip aprašė BangaS.


Buderus ir Alpha-InnoTec minėti modeliai taip pat neinverteriniai.
Tiksliai negaliu pasakyti ką pardavėjai vadina "pasyviu vėsinimu", bet jeigu įpilsite glikolį į grindinio šildymo sistemą tai sukti kompresoriaus tikrai neverta norint pasigaminti šaltį. Pakaks cirkuliacinio siurblio, bet reiks sugalvoti kas viską valdys. ŠS privalumas būtų toks kad jis ir valdytų viską, nors vartotų papildomai energijos. Tiesa jeigu tuo momentu ŠS ruoštų karštą vandenį boileriui šaldydamas grindis tai jo bendras COP būtų fantastiškas.
Atsakyti
#124
QUOTE(BangaS @ 2013 11 11, 16:47)
Buderus ir Alpha-InnoTec minėti modeliai taip pat neinverteriniai.
Tiksliai negaliu pasakyti ką pardavėjai vadina "pasyviu vėsinimu", bet jeigu įpilsite glikolį į grindinio šildymo sistemą tai sukti kompresoriaus tikrai neverta norint pasigaminti šaltį. Pakaks cirkuliacinio siurblio, bet reiks sugalvoti kas viską valdys. ŠS privalumas būtų toks kad jis ir valdytų viską, nors vartotų papildomai energijos. Tiesa jeigu tuo momentu ŠS ruoštų karštą vandenį boileriui šaldydamas grindis tai jo bendras COP būtų fantastiškas.

Maniau, kad glikolio panaudojimas grindų vėsinimui nenaudojant siurblio, yra kaip ir standartinis sprendimas ir kad trieigio vožtuvo pilnai pakanka (nelabai apie juos susigaudau, galvojau, gal jie turi termostatą ir pan.). Bet jeigu ne, tai šiai dienai tikrai nežinau kaip turėtų būti tai realizuota, bet pasiūlymas tikrai manau geras.
Atsakyti
#125
Taip ir nesuprantu, pagal kokius parametrus (kuriuos pateikia SS pardavėjai) yra traktuojama, kad SS zemė-vanduo yra inverterinis, ar ne.

Jeigu rašoma, kad SS turi kintamos galios kompresorių - tai , kaip suprantu, SS yra inverterinis, bet jeigu rašoma, kad SS turi kintamo greičio cirkuliacinius siurblius, tai ar toks SS yra inverterinis, ar ne?
Atsakyti
#126
Pasyvių namų statytojų eksperimentas - horizontalaus namo kolektorių išvedžiojo ne sklype už namo, bet po namo grindimis. Šilumos poreikis - grantuotas. Tik sako, kad nespėja iki galo atsistatyti žemės šiluma, todėl reikia skaičiuoti didesnius energijos nuostolius per grindis.

Dar vienas variantas - kolektorių išvedžioti aplink išorines namo sienas, nors jo našumas mažesnis.
Atsakyti
#127
QUOTE(emda @ 2013 11 16, 19:05)
jeigu rašoma, kad SS turi kintamo greičio cirkuliacinius siurblius, tai ar toks SS yra inverterinis, ar ne?

Kintamo greicio cirkuliaciniai siurbliai mažina elektros sąnaudas kai nereikalingas didelis debitas, bet tai nėra inverterinis ŠS.


QUOTE(cibulis @ 2013 11 16, 19:18)
Pasyvių namų statytojų eksperimentas - horizontalaus namo kolektorių išvedžiojo ne sklype už namo, bet po namo grindimis. Šilumos poreikis - grantuotas. Tik sako, kad nespėja iki galo atsistatyti žemės šiluma, todėl reikia skaičiuoti didesnius energijos nuostolius per grindis.

Dar vienas variantas - kolektorių išvedžioti aplink išorines namo sienas, nors jo našumas mažesnis.



Čia variantas kai norima išspausti labai daug iš seklaus horizontalaus kolektoriaus.
Po namu nieko apčiuopiamo sukaupti neišeina kaip ir rodo eksperimento duomenys. Namas veikia tik kaip labai mažo kolektoriaus apšiltinimas.
Dėl savo mažo dydžio sistema neveikia kaip sezoninė šilumos kaupykla.
Žemės išpurenimas po namu ir šalia jo nieko gero neduoda ypač plokščiųjų pamatų atveju. Bus sunku sutankinti.
Manau geriau dėti pastangas į gilesnio horizontalaus kolektoriaus įrengimą (-200 cm), kuris mažiau jautrus viduržiemo oro temperatūros kritimams kai išauga šilumos poreikis.





Atsakyti
#128
QUOTE(BangaS @ 2013 11 16, 20:08)
Dėl savo mažo dydžio sistema neveikia kaip sezoninė šilumos kaupykla.

Manau geriau dėti pastangas į gilesnio horizontalaus kolektoriaus įrengimą (-200 cm), kuris mažiau jautrus viduržiemo oro temperatūros kritimams kai išauga šilumos poreikis.

Nežinau, kiek energijos duoda šalia namo užkastas kolektorius į tradicinį gylį, bet straipsnį aš supratau priešingai, nei jūs sakote.

Esme: pasyviam namui nieko nėra geriau už oras-oras šildymo sistemą, tačiau vis dar ieškoma alternatyvų. Visi šilumos siurbliai yra per brangūs. Šiuo atveju eksperimentavo su po namo pamatais pakastu kolektoriumi.

Tokio sprendimo problemos yra dvi:
1) pagal PHPP namas turėjo vartoti 15 kWh, bet realiai išėjo 23, nes dėl atvėsusios grunto per 30 cm namo grindis patiriami didesni energijos nuostoliai, nei jie būtų patirti, jei nebūtų po pamatais išvedžiotas kolektorius;
2) po namu iš žemės iščiulpta energija nespėja per vasarą pakankamai atsinaujinti, nes negauna tiesioginių saulės spindulių.


Visą kitą super. Beje, mano atveju ne plokšti, o gręžtiniai pamatai su namo polių apšiltinimo sijonu. Todėl realiai po namu į šiltą apvalkalą yra uždarytas didelis žemės kiekis. Man po grindimis įrengti tokį kolektorių būtų daug paprasčiau ir pigiau nei plokščių pamatų atveju.
Atsakyti
#129
QUOTE(cibulis @ 2013 11 16, 20:29)
Esme: pasyviam namui nieko nėra geriau už oras-oras šildymo sistemą, tačiau vis dar ieškoma alternatyvų.


Jeigu būtų gerai, tai visi ir įsirenginėtų tokią sistemą.

QUOTE(cibulis @ 2013 11 16, 20:29)
Todėl realiai po namu į šiltą apvalkalą yra uždarytas didelis žemės kiekis.

Žemės kiekis su aukštesne pradine temperatūra yra tik kokie 3-4m gylio t.y. ~700 tonų su 3-4 laipsniais aukštesne temperatūra kas yra max. 600kWh, kurie bus išnaudoti labai greitai rudenį. Tai labai žemos "kokybės" šiluma (verčiant iš anglų kalbos).
3-4 laipsniais aukštesnė glikolio temperatūra pakeltų COP ne daugiau nei 15%, tai finale išlošiame max. 600kWh * 0,15 = 90 kWh arba 25Lt per metus. Vat ir didelis kiekis.

Tai jau daug kartų apgalvota, paskaičiuota ir atmesta ideja.

QUOTE(cibulis @ 2013 11 16, 20:29)
Visą kitą super. Beje, mano atveju ne plokšti, o gręžtiniai pamatai su namo polių apšiltinimo sijonu


Pasiūlykite statybininkams iškasti griovius žemėje ir pakloti 150m geoterminį kontūrą po jau pastatytu pastatu ir pajausite kaip viskas super.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 16 lapkričio 2013 - 22:09
#130
QUOTE(BangaS @ 2013 11 16, 22:07)
Jeigu būtų gerai, tai visi ir įsirenginėtų tokią sistemą.

Čia ne mano išsigalvojimai, aš tik apibendrinu Vakarų patirtį. Jie itin šiltiems ir pasyviems namas dažniausiai naudoja oras-oras arba oras-vanduo šildymo sistemas. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad čia kalbama apie centrinę ir rytų Europą. Šiaurė ir Skandivavai neturi tokios detalios informacijos. Štai čia apie pasyvių ir mažai energijos pastatų Europoje šildymo apžvalgą.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2013 11 16, 22:07)
Žemės kiekis su aukštesne pradine temperatūra yra tik kokie 3-4m gylio t.y. ~700 tonų su 3-4 laipsniais aukštesne temperatūra kas yra  max. 600kWh, kurie bus išnaudoti labai greitai rudenį. Tai labai žemos "kokybės" šiluma (verčiant iš anglų kalbos).
3-4 laipsniais aukštesnė glikolio temperatūra pakeltų COP ne daugiau nei 15%, tai finale išlošiame max. 600kWh * 0,15 = 90 kWh arba 25Lt per metus. Vat ir didelis kiekis.

Jūs iš karto kalbate, kiek pavyks išgauti energijos, šilumos. Čia maždaug kaip apie mašinas: BMW M5 galingesnis nei BMW 520d, bet kad kainos skirtumas tarp jų siekia 300 000 Lt, nekalbate. Ten viso tyrimo esmė: pasyviam namui visos iš esmės rinkoje esančios šildymo sistemos (ypač šilumos siurbliai) - per brangūs. Žmonės eksperimentuoja ir ieško alternatyvų - ne tik čia, Lietuvoje, bet ir Vakaruose.
Atsakyti
#131
QUOTE(cibulis @ 2013 11 16, 22:23)
Jūs iš karto kalbate, kiek pavyks išgauti energijos, šilumos. Čia maždaug kaip apie mašinas: BMW M5 galingesnis nei BMW 520d, bet kad kainos skirtumas tarp jų siekia 300 000 Lt, nekalbate. Ten viso tyrimo esmė: pasyviam namui visos iš esmės rinkoje esančios šildymo sistemos (ypač šilumos siurbliai) - per brangūs. Žmonės eksperimentuoja ir ieško alternatyvų - ne tik čia, Lietuvoje, bet ir Vakaruose.


Norėjau pasakyti, kad tikriausiai nepajausite skirtumo kur bus pakastas horizontalus kolektorius ar po namu, ar aplink namą, ar toliau nuo namo.

Vakarų Europoje oriniams ŠS yra geresnės sąlygos darbui, todėl jos vis populiarėja.
Pas mus ŠS oras-vanduo kainuoja tiek pat kiek ŠS žemė-vanduo + nedidelis horizontalus kontūras, todėl rinktis antąjį variantą labiau apsimoka, nes nereikės jungti tenų ir COP geresnis.
Jeigu ŠS oras-vanduo atpiks iki žemiausių žemė-vanduo ŠS kainų, tai jau bus galima galvoti. Palaukim kol Vilienė atsiveš ir išbandys.
Atsakyti
#132
Mano sklype Giraitej (alt. 76.5m) jokiu gruntiniu vandenu iki 6m gylio pagal geologus, gruntas dulkingas molis. Rudeni ir pavasari pavirsiuj labai slapia, nors ir sklypo drenazas yra, dabar dar aplink nama nusidrenuos. Bet technika kai dirba, tai sminga tik per augalini sluoksni, kurio apie 0.4m, o po to tvirtai vaziuoja ant molio. Nuemus augalini, molis beveik sausas.

Vienas geotermininkas siule tik horizontalu kolektoriu, nes mazas sildymo poreikis (2.9kw prie -23) ir , tipo, "slapia cia pas tave". Kitas kaip tik sako, kad horizontalus kolektorius vasara neatsiakumuliuos ir efektyvumas po keliu metu naudojimo prades kristi ir virs kolektoriaus turesiu isala.

Tai kaip su sausu neigerianciu gruntu - imanomas horizontalus kolektorius?

Atsakyti