Temą apie geoterminį šildymą tęsiame čia.
Ankstesnės temos:
Geoterminis šildymas - ? tema 2006 11 - 2007 11
Geoterminis šildymas - 6 tema 2009 06 - 2011 11
Geoterminis šildymas - 7 tema 2011 11 - 2012 12
Geoterminis šildymas - 8 tema 2012 12 - 2013 08
Nespejau i ta temele. Tai Ekoklima pasiule 2 grezinius 2x70 uz 14500 Lt, na man pasirode brangu , kai yra siulanciu 2x90 uz 9500 Lt. Bet as cia tik pasiulymus susirinkau, be jokiu derybu Firmu firmeliu labai daug, o ka rinktis reiks
QUOTE(Kava&arbata @ 2013 08 29, 09:03)
Nespejau i ta temele. Tai Ekoklima pasiule 2 grezinius 2x70 uz 14500 Lt, na man pasirode brangu , kai yra siulanciu 2x90 uz 9500 Lt. Bet as cia tik pasiulymus susirinkau, be jokiu derybu Firmu firmeliu labai daug, o ka rinktis reiks
Tai va, kad tų firmų gausybė. Dėl to ir klausiu, gal kas su kuo dirbo ir gali rekomenduoti. Nesinori eiti per visas ir spėlioti kas yra rimta, kas ne...
QUOTE(D'Arbuzas @ 2013 08 29, 10:10)
Tai va, kad tų firmų gausybė. Dėl to ir klausiu, gal kas su kuo dirbo ir gali rekomenduoti. Nesinori eiti per visas ir spėlioti kas yra rimta, kas ne...
Vargas Bet va vien uz grezinius 5000 skirtumas tarp firmu, kazin ar darant grezini ten galima ka nors sugadinti? Gal tada apsimoka vienus greziniui kitus pajungimui?
QUOTE(idealistas @ 2013 08 28, 23:17)
Kai vaiksciojau siumetej Restoj, tai realiai dvi firmos pasiule daryt nuo iki ir aisku kaina gavosi ne sexy. Kitos sako atvirai - mes tau rekomenduosim statybininkus, jie viska padarys. Tai persasi isvada, kad tie pirmieji patys persamdo grezejus ar ten kokius "santechnikus", ir parduoda galutini rezultata man. Kai prieisiu prie greziniu, jauciu paieskosiu atskirai kas ka daro ir palyginsiu kas iseina su pinigais. Ir nesunku man parasyt, kokios tai dvi firmos - Naujos idejos ir Ekoklima.
Tai aišku, kad ne patys viską daro, samdo visų kitų darbų atlikimui darbuotojus. Ima atlyginimą ir už darbuotojų paiešką, darbų organizavimą ir paima rezervui, už garantinius įsipareigojimus. Kai suges ir reikės antrą kartą viską perdarinėti garantinio aptarnavimo metu, turi užtekti iš anksto paimtos pinigų sumos, nes persamdyta firma gali ir bankrutuoti ir neteikti garantijos savo darbui. Tad ir apsidraudžia.
Vienareikšmiškai finansiškai naudingiau visus darbus organizuotis pačiam. Juk žinosi, kas tau gręžinį darė, jie juk garantijas irgi privalo duoti. Nematau tame didelės problemos.
QUOTE(Kava&arbata @ 2013 08 29, 09:13)
Vargas Bet va vien uz grezinius 5000 skirtumas tarp firmu, kazin ar darant grezini ten galima ka nors sugadinti? Gal tada apsimoka vienus greziniui kitus pajungimui?
Gręžinys yra pat sudėtingiausias mazgas šildymo sistemoje, tai labai svarbu kad darbai būtu atlikti kruopščiai ir ne pažeidžiant technologijos. Pvz. - jei sukišti vamzdį į gręžinį ir užpilant aplink jį tuštumas, daryti tai aplaidžiai - gausis kad didesnę dalis vamzdžio neturi tiesioginio kontakto su gruntu ir negali perduoti šilumos. Naudingą darbą atlieka tik kai kurios vietos, kurios liečiasi su gruntu.
Kad to neatsitiktu, vokiečiai užpila tuštumas ne smėliuku, o betonuoja lengvu skiediniu. Suprantama, tai kainoja brangiau. O musiškiai išsisuka kitaip - apskaičiuoja, kad atseit reikia daryti gręžinius 4-5 kart gilesnius nei reikėtų iš tikro. Turint, tokią atsargą gręžinys atliks savo funkciją net jei tuštumos sudarys 75-80%.
Ko gero 40m užbetonuoto gręžinio kainotų 2-3 kartus pigiau, nei 2x100 m, užpilant žvyru. Tačiau, yra kaip yra.
QUOTE(ed@ @ 2013 08 29, 12:26)
Gręžinys yra pat sudėtingiausias mazgas šildymo sistemoje, tai labai svarbu kad darbai būtu atlikti kruopščiai ir ne pažeidžiant technologijos. Pvz. - jei sukišti vamzdį į gręžinį ir užpilant aplink jį tuštumas, daryti tai aplaidžiai - gausis kad didesnę dalis vamzdžio neturi tiesioginio kontakto su gruntu ir negali perduoti šilumos. Naudingą darbą atlieka tik kai kurios vietos, kurios liečiasi su gruntu.
Kad to neatsitiktu, vokiečiai užpila tuštumas ne smėliuku, o betonuoja lengvu skiediniu. Suprantama, tai kainoja brangiau. O musiškiai išsisuka kitaip - apskaičiuoja, kad atseit reikia daryti gręžinius 4-5 kart gilesnius nei reikėtų iš tikro. Turint, tokią atsargą gręžinys atliks savo funkciją net jei tuštumos sudarys 75-80%.
Ko gero 40m užbetonuoto gręžinio kainotų 2-3 kartus pigiau, nei 2x100 m, užpilant žvyru. Tačiau, yra kaip yra.
Kad to neatsitiktu, vokiečiai užpila tuštumas ne smėliuku, o betonuoja lengvu skiediniu. Suprantama, tai kainoja brangiau. O musiškiai išsisuka kitaip - apskaičiuoja, kad atseit reikia daryti gręžinius 4-5 kart gilesnius nei reikėtų iš tikro. Turint, tokią atsargą gręžinys atliks savo funkciją net jei tuštumos sudarys 75-80%.
Ko gero 40m užbetonuoto gręžinio kainotų 2-3 kartus pigiau, nei 2x100 m, užpilant žvyru. Tačiau, yra kaip yra.
o kodel manai kad 40 metru uzbetonuoto grezinio atstos 200 metru uzpilto zvyriuku,grezinio? Turi gal kokius paskaiciavimus ar is lempos saudai...
QUOTE(ed@ @ 2013 08 29, 11:26)
Gręžinys yra pat sudėtingiausias mazgas šildymo sistemoje, tai labai svarbu kad darbai būtu atlikti kruopščiai ir ne pažeidžiant technologijos. Pvz. - jei sukišti vamzdį į gręžinį ir užpilant aplink jį tuštumas, daryti tai aplaidžiai - gausis kad didesnę dalis vamzdžio neturi tiesioginio kontakto su gruntu ir negali perduoti šilumos. Naudingą darbą atlieka tik kai kurios vietos, kurios liečiasi su gruntu.
Kad to neatsitiktu, vokiečiai užpila tuštumas ne smėliuku, o betonuoja lengvu skiediniu. Suprantama, tai kainoja brangiau. O musiškiai išsisuka kitaip - apskaičiuoja, kad atseit reikia daryti gręžinius 4-5 kart gilesnius nei reikėtų iš tikro. Turint, tokią atsargą gręžinys atliks savo funkciją net jei tuštumos sudarys 75-80%.
Ko gero 40m užbetonuoto gręžinio kainotų 2-3 kartus pigiau, nei 2x100 m, užpilant žvyru. Tačiau, yra kaip yra.
Kad to neatsitiktu, vokiečiai užpila tuštumas ne smėliuku, o betonuoja lengvu skiediniu. Suprantama, tai kainoja brangiau. O musiškiai išsisuka kitaip - apskaičiuoja, kad atseit reikia daryti gręžinius 4-5 kart gilesnius nei reikėtų iš tikro. Turint, tokią atsargą gręžinys atliks savo funkciją net jei tuštumos sudarys 75-80%.
Ko gero 40m užbetonuoto gręžinio kainotų 2-3 kartus pigiau, nei 2x100 m, užpilant žvyru. Tačiau, yra kaip yra.
mano supratimu, tai betonuojama todel, kad negalima leisti maisytis skirtingu sluoksniu giluminiam vandeniui, o ne del silumos atidavimo. Nes jei vamzdis guletu vandenyje, tai cia idealus variantas, tikrai geriau nei kad guli zemeje ar apsuptas betono.
QUOTE(Bingo @ 2013 08 29, 13:00)
mano supratimu, tai betonuojama todel, kad negalima leisti maisytis skirtingu sluoksniu giluminiam vandeniui, o ne del silumos atidavimo. Nes jei vamzdis guletu vandenyje, tai cia idealus variantas, tikrai geriau nei kad guli zemeje ar apsuptas betono.
Jus teisus. Tačiau, "pašalinis" efektas tokio reikalavimo yra labai teigiamas - visos tuštumos aplink vamzdį kruopščiai užpildytos ir kontūras dirba visu savo paviršiumi.
QUOTE(biesas66 @ 2013 08 29, 12:37)
o kodel manai kad 40 metru uzbetonuoto grezinio atstos 200 metru uzpilto zvyriuku,grezinio? Turi gal kokius paskaiciavimus ar is lempos saudai...
Edai,auuu? Tik i parankius klausimas atsakineji?
QUOTE(ed@ @ 2013 08 29, 16:26)
Jus teisus. Tačiau, "pašalinis" efektas tokio reikalavimo yra labai teigiamas - visos tuštumos aplink vamzdį kruopščiai užpildytos ir kontūras dirba visu savo paviršiumi.
O vamzdis negali, pvz, susitraukti, isiplesti, deformuotis ir pan. - tada jau nebus kontakto su betonu?
QUOTE(ed@ @ 2013 08 29, 17:26)
Jus teisus. Tačiau, "pašalinis" efektas tokio reikalavimo yra labai teigiamas - visos tuštumos aplink vamzdį kruopščiai užpildytos ir kontūras dirba visu savo paviršiumi.
Idomiai vaizduojate tas tustumas, lyg grezinys butu ne grunte, bet kosmose net ir pavirsiniai vandenys turi uzplauti, uznesni tas tustumas, o jei ir ne uznes tai vamzdis grezinyje tikrai ne kabes ore bet bus apsuptas vandens. Ir kas tada sudarys tustumas? Oras? Vakumas? Ar tik pats geriausias silumnesis vanduo?