Nedrąsūs vaikai

Mano vaikui 5, aplamai nera drovus suaugusius net gatveja pats uzkalbina, apie svecius net nekalbu, as neturiu per ji kada isiterpti, o darzelio sventese visai nenori dalyvauti, kol nera tevu prie aukletojos viska puikiai sako, eilerascius labai grteit ismoksta, na o per pacia svente atsiseda man ant keliu, o jei prasai, kad eitu su vaikais verkia, net nedainuoja, o apie eilerasti net kalbos nera, siemet taip isejo, kad jis nedalyvavo sveteje, tai jis apsidziauge, kad jam nereikejo eiti, ir man tos sventes katastrofa, vaikas jau nemazas ir kaip atrodo, kad ant keliu susiranges

mano berniukas ir buvo labai nedrasus na truputi jau padrasejo bet jam beveik 5 . pradzioj kai iseidavom i lauka jis niekad su svetimo vaiko nepaklabins pradejom leisti i darzeli vien delto kad maziau bijotu na dabar truputi drasesnis bet tikrai nera is drasiuju namie tai labai drasus

Mano nuomone, tai droviems vaikuciams reiketu didinti pasitikejima savimi. Yra ivairiu zaidimu, kurie tai ugdo, bet juos dazniausiai reikia zaisti grupeje. Taip pat angliskoje literaturoje yra tevams daug patarimu sia tema. Jei ka nors domina, turiu keleta nuorodu kazkur uzsirasius, paieskociau.
As pati buvau labai nepasitikintis vaikas, todel niekada nenoreciau savo vaikui tokiu problemu.

Siulau paskaityti knyga Zariana ir Nina Nekrasovos "liaukitės vaikus auklėti - padėkite jiems augti". Paskaitai ir matai savo klaidas.

Sveikos mamos nutariau sukurti bendra tokia tema apie tokius vaikucius..
pati auginu 5-meti sunu, kuris labai nedrasus, varzosi kitu vaiku, letas.. labai sunku uz ji, kadangi vaikucio nepakeisi, nors ir stengiames integruoti, bet jei yra kitu vaiku, jis ju varzosi, nezaidzia su jais, laukia kol jie palakstys ir tik tada jis.. arba jei ciuozykla ar supyne, stovi nuosaly.. pradzioje labai pergyvenau, o dabar zinau, kad jis toks yra ir bus ir i lauka nenori eiti, jei yra vaiku..

kaip jums sekasi su tokiais vaikuciais, pasidalinkime visos savo isgyvenimais

Ir pas mus toks auga.. Spalį bus 4 metai, namuose vaikas normalus, čiauška, dūksta, šoka, dainuoja, tačiau darželyje ar šiaip vaikų būryje ne. Nekalba nei su vaikais nei su auklėtojom, žaidimų aikštelėse jei koks vaikas užkalbina, nekalba arba lekia pas mus... IR gražiai ir griežtai stengiamės paaiškinti, kad reikia su visais vaikučiais draugauti, būti drasiam, kalbėti, žaisti, kad tuomet būna labai smagu.. Bet jo atsakymas būna "aš nenoriu".. Liūdna labai darželyje žiūrėti, kai kiti vaikais per šventes žoka, dainuoja, ar šiaip tarpusavyje žaidžia, o mūsisškis stovi paskutinėje eilėje..Darželyje prakalba vakare, kai atienam pasitikti, ir tik su mumis, Tada auklėtojos atsiklausyt negali, kiek daug jis čiauška..

labas Saldu musu ir darzelyje nei soka, nei dainuoja, stovi nuosaliau siaip darzelyje turi pora vaiku, su kuriais draugauja, bet tik su jais.. kaip issirinko, tai turbut visam gyvenimui zinokit, as jau dabar sakiau nieko nebeversiu jo, koks yra, toks.. stengiames buti tarp vaiku, bet jis nelabai nori, tai arba prie manes stovi, arba siaip vienaa dviratuku vazineja ir pan.
o ka sako darzelio aukletojos jums?

Pernai nesakė nieko, vis pagirdavo jį mums, jei pavykdavo kokį žodį išpešti, šiaip pakankamai natūraliai priima, nesureikšmina labai, bet jam buvo tik 3 metai.. Vasarą nėjo į darželį, o kaip bus nuo rugsėjo, bus matyt... Bijau, kad nepradėtų prikaišioti kokių psihologinių problemų ir pan., nors tai gali būti ir tam tikras užstrigimas, kuris praeina su laiku neprievartaujant vaiko kalbėti ir kalbinant jį tik dėl fiziologinių vaiko poreikių. Tačiau jei situacija pradėjus eiti į darželį nesikeis kelis mėn., reiks kažkaip padirbėti tuo klausimu manau su psichologais, nes lygiai toks pat užstrigimas gali būti ir mokykloje. Ir kaip tada reiktų gyventi?

labas merginos, jungiuosi ir as. musu mazyle beveik 3,5 metuku. irgi is tu nedrasiuju. namuose vaikas kaip vaikas, kaip kazkuri rase ir soka, ir dainuoja, ir duksta. su pazistamais vaikais irgi viskas gerai, bet tu gerai pazistamu tik 3-4, o jei pasitaiko svetimu vaiku, ji ju gedijasi, neina. o jei dar mazesni tai isvis nuo ju bega. mes irgi visaip aiskinam, ir graziai, ir pasipykstam, bet matyt jos toks budas. na ir ka, pradejom lankyti darzeli. einam dar tik ketvirta diena, bet tikrai nieko gero. gal geriau tas, kad jau siandien nekukciojo nuo verkimo, o verke be asaru, bet... vaiksto pasieniais ir nezaidzia. dar galvoju kad mum nelabai pasiseke su aukletojom, sako kad ji nesileidzia guodziama, na as pilnai sutinku, bet va galvoju gal geriau neguost, o bandyt kazkuom sudomint. nu negi dabar 3,5 metu vaiko neitu nukalbint. ji man sake, kad pradeda verkt, kai ateina kitu vaiku pasiimt. siandien paskambino is darzelio puse 11, kad atvaziuotume pasiimt. pasidalinkit patirtimi, kiek laiko pratinosi jusu vaikuciai, ar apsisarvuot kantrybe ir bandyt, ar nuleist rankas ir dar metus nevest. bet taip noreciau, kad lankytu...

musiskiui panasiai, namie linksmas, smagus, zaidziantis, o darzeli liudnas, musu istisai laukia.. bet per laika apsiprato darzeli, tad tikrai patariu apsisarvuoti kantrybe gal ji bus is tu, stebetoju, ne demesio centre, bet nuosaly.. bet gal nieko tokio, toks jau vaiko budas, spausti nereikia, bet priprasti zymiai daugiau laiko reikia. tiesiog pasikalbekit su aukletoja, paprasykit siek tiek jai demesio per veikla kazkokia, o ne paguoda, paaiskinkit jos charakteri, nu aukletojos turi suprasti, kad visi vaikai skirtingi

Mano sūnus - iš nedrąsiųjų. Į darželį išleidau (po kelių nesėkmingų bandymų) tik penkerių metų. Bet vis tiek normaliai nesiadaptavo, nenorėdavo eiti, trindavosi pakampėmis, per šventes ar renginius ieškodavo kur nuošaliau "pasislėpti".

Dabar berniokas jau penktokas, na nėra jis iš tų besiveržiančių į pirmas gretas (ir turbūt nebus), bet bendrauja adekvačiai, turi draugų, kasdien vis labiau laisvėja, skleidžiasi. Ir yra gabus, įžvalgus, protingas, jautrus, gilus berniukas

Mano nuomonė tokia: susitaikyti, kad vaikas yra toks ir kitoks vargu ar bus ( bandyti perlaužti, pakeisti vaiką - tai tik dar labiau jam pakenkti). Nereikėtų prievarta stumti jo bendrauti, reikštis ir pan - jis turi jaustis saugiai ir nespaudžiamas. Tokius vaikus paprastai vargina masės, daug žmonių (vaikų) šalia, triušmas, erzelynė, juos greit išvargina didesni bendravimo kiekiai ir tada jie jaučia dar didesnį poreikį pasitraukti, pasislėpti - tam, kad galėtų atsigauti, pailsėti. Jei tik yra sąlygos, siūlyčiau sudaryti tą galimybę pailsėti - neleisti visai dienai į darželį ar leisti, bet ne kasdien, ar pakalbėti su auklėtoja, kad tai vaikas, kuriam būtinas ramus kampelis ir galimybė kurį laiką pabūti pačiam su savimi. Jei adaptacija itin sunki, aš turbūt neleisčiau daržan kiek galėčiau, nes ne visos auklėtojos turi žinių, gebėjimų, noro ir laiko cackintis su vienu iš dvidešitm kelių būrio, o "nesicackinant" galimos psichotraumos iš daržo paskui lydės dar ilgai.

Tokiam vaikui svarbiau turėti ne daug draugų visur, o bent vieną pastovų ir artimą draugą - gal darželyje, gal šalia namų. Jis iš lėto susidraugauja ir pratinasi prie žmonių, bet įsileidžia juos giliai ir ilgam.

Ir, dar kas padėjo mano atveju - paskatinimai, pasisekimai. Būtina atrasti vaiko stiprią pusę, gal kažkokį gabumą, talentą, potraukį. Gal jis gražiai dainuoja, ar šoka, ar gerai žaidžia kašį, ar plaukia, ar kažką daryti jam labai patinka..Kažkurioje srityje jam turi sektis, jis turi jaustis ten gerai. Tai labai keičia į gerąją pusę savivertę ir prideda drąsos, pasitikėjimo.

Jeigu turite galimyę, nepalikit ilgam darželyje. O paskui, su laiku, pripras ir kažkiek mylimi bus ir darželio vaikučiai. Gal susiras vieną draugą ir tada ir noras eiti į darželį atsiras.