Labutis visoms!!!! Šimtas metų kaip nebuvau užsukus į temelę
Ai visokie rūpesčiai rūpestėliai...
Gyvenam po senovei, auginu mažąją, Livija darželį lanko, namas, kiemas - visur rankų rankelių, priežiūros reikia... Su abiem dukrelėm lankom Yamahos pamokėles. Kolkas patinka, tik Livijai sunkoka sukoncentruoti dėmesį kada ir kur reikia.
Taip pat esam susidūrę su sisiojimu į lovą
. Naktį Livija miega kaip užmušta, tad pati neatsikelia. Iki Naujųjų metų patys pakeldavom naktį (apie 12-1 val. kai patys eidavom miegot). Aišku lova likdavo sausa, bet progreso tai jokio. Literatūroj nerekomenduojama žadinti vaiko pasisioti, nes tuomet natūralus "instinktas" nesivysto. Nebezadinam jau kokius 4 menesius, gerti vakare neduodam, prieš miegą atlieka visus reikalus, o rezultato nėra. Kelis mėnesius jau piešiam kalendoriuje saulytes ir debesėlius. Kolkas šlapia kokius 3-4 kartus per savaitę. Na vienintelis "dziaugsmas", kad kartais prisisiojusi bent rėkti pradeda, o anksčiau ir miegodavo šlapia iki ryto. Gal gi progresuojam.
Šiaip Livija auga guvi stipri mergytė, daržely visokių nesamonių prisimoko, tad neliūdna. Deja, sesytę mėgsta skriausti visokiais būdais, visi sako kad tai normalu tarp vaikų. Bet aš pastebiu, kad pas Akvilę nuo mažens verksmingas, skundikiškas būdas pasireiškia. Vos ją pirštu priliečia, jau ji rėkia ir skundžiasi tuoj pas mane atlėkus (tikrai to neskatinu). Vyrenėlė niekada gyvenime nekrisdavo ant grindų ir nerėkdavo ko nors reikalaudama, o mažoji pastaruoju metu įvaldo šią techniką. Gali rėkti ir reikalauti labai ilgai. Tiek galvą išūžia, kai jokios priemonės nebepadeda, kad net pačiai kaukti norisi... Nesukalbama absoliučiai - nieko kito jai tuo metu neįsiūlysi, dėmesio nenukreipsi.
Va tokie mamyčių džaiugsmai mūsų namučiuose
Ech, kaip būtų įdomu vėl visoms susibėgti, džiaugsmeliais pasidalinti...
Gal kaunietės ką nors organizuojam?
QUOTE(Rocsi @ 2014 04 09, 09:53)
Nuoširdžiausi sveikinimai