Savaitgalijos tęsinys:
Mamagute (1-2; balanų pilys). Hmm, pavadinimas gerokai suglumino. Kadrai labai dėkingi, tikrai en plius ka pavadinimų variantų liptų ir priliptų. Bet šis.., manęs, tarkim, neįtikina, kažkas nesusiveda, nesusigroja. Apskritai nelabai įsivaizduoju taip užvardinto kadro, gal fantazija nusekusi, gal balanas per daug nustelbusi elektrifikacija, užstringu ir viskas. Patys kadrai įdomūs kaip ieškojimai, sakyčiau, dar neišsipildę, bet paplušėjus, pažaidus, paremontavus galėtų buti labai nieko sau
Ypač antrasis, Tavo vietoje, grįžčiau, bandyčiau dar kartą, mano galva, visai verta. Pasitelkus stipresnę kompoziciją, atitinkamą šviesosklaidą, atsisakius nebūtinų detalių, akyliau sužiūrėjus būtinas, galbūt eliminavus spalvas, įsijautus į jb... galėtų rastis kažkas ypatingo, tikrai paveikaus. Jei ne likusiam pasauliui, tai bent Iks - esu kone tikra
Mamagute (3; Pedro upė ir Coehlo). Yra kažko, kas sustabdo. Patinka, kad nutarei išsiversti be upės ir - juolab - be ašarų upelių. Briedžio siūlytos pataisos, mano galva, kadrą suholivudintų, jei ne galutinai sugadintų. Niekaip kitaip tų "pridėtų" ašarų neįsivaizduoju, tik kaip pakankamai pigų ir nevykusį triuką. Patinka, kad juo nesusigundei. Rankos be galo fotogeniškos, įdarbinčiau ne tik šiam variantui. Man kiek daugoka viršaus, nepalikčiau kepuraitės užuominų virš to (kaip vadinasi?) atraito. Veido (nors jo beveik ir nematyti) norėtųsi mažumėlę šviesesnio arba dar labiau užtemdyto. Rankos beveik gerai, bet nedidelė paklaida vis tik palikta, dar išlikęs šioks toks vaidybiškumo, netikrumo momentas, trūksta sekundės kitos iki visiško įsijautimo į vaidmenį. JB gal dar kiek dramatiškesnio, ne tokio "pasinio" norėtųsi. Visai įdomus tas Tavo savaitgalis - verkiant prie upės ir balanos