Žadėtasis savaitgalio temos apibendrinimas:
Lyg tamstai mokytojai knieti visoms dalyvėms paglostyti galvelę, pagirti, kad dalyvavo, stengėsi ir "kėlė ranką"
Ok, sąsajas (ar jų nebuvimą) su bendravardžiais literatūros kūriniais paliekam ramybėje. Iš visų veikalų esu skaičiusi tik iš Saighos bibliotekėlės. Markesą irgi, bet ne vienatvę -prasilenkėm su ja, gal dar susitiksim. Tad apsimeskim neturintys žalio supratimo - improvizavot(-au) ar vis tik iliustravot(-au), atsiplėšėt(-iau) ar prilipot(-au). Galų gale, tai net nesvarbu post factum, tai tik žaidimas.
Saigha. Nr. 1 (stiklo karoliukai). Pradžia lyg ir yra, lyg kalasi judesys, spalvos, bet sukasi sukasi lyg užstrigusi plokštelė ir ... neįvyksta, nurieda pro šalį... Toji ND linksniuojama klaida - nusviręs horizontas - labai bado akis, tiesiog maga imti jį ir tuoj pat pataisyti. Jei toks kūrybinis užmanymas, hmmm, sakyčiau, nepasiteisina. Priemonės lyg ir minimalios, bet kartu visko per daug - skirtingų figūrų, geometrijos, atspindžių (šio kadro, mano galva, nepuošia ir netyčiniai "autoportretai" bei buities peizažai, įamžinti tuose rutuliukuose - čia netinka...). Vėlgi trūksta erdvės, šachmatų figūrėlės šonais braižosi į kadro pakraštį. Patiko dinamika, toks gana įtikinamas rutuliukų prastriksėjimas kadru, lyg nebaigtinis - ok. Būtų labai įdomu, jei autorė pati pasisakytų apie savo viziją, kodėl taip ir ne kitaip, kokį prasminį ar kompozicinį krūvį patikėjo toms šachmatų figūrėlėms (man jos atrodo nebūtinos, bet gal autorė ims ir įtikins, kad viskas yra atvirkščiai..?
)...
Saigha Nr. 2 (kelyje). Tiesą pasakius, man abu Tavo darbai labiau primena juodraštį, eskizinį pasibraižymą, apmatus, lyg jie dar neperrašyti į švarraštį, kiek skuboti... Ypač antrasis. Truputį forma be turinio, o ir forma gerokai tobulintina. Labiau nupaveiksluota, nei išjausta. Nepalikta svarbios žinutės žiūrovui... Negaliu pagirt dėl nukapotų žmogaus ir akinių kojų/kojelių, dėl kadro suspaudimo, sugniaužimo, dėl kelio - lyg ir pagrindinio herojaus/simbolio sumenkinimo, visiško užgožimo. Moters poza neapgalvota, man asm. sukelia dviprasmiškų minčių (neįsižeisk
). JB pilkas it pelė, nepatrauklus. Skaičiau flickr, kad pasinaudojai fotoaparato jb paslauga... siūlyčiau labai ja nesižavėti, imk gerą, švarų spalvotą kadrą ir jau PS ar pan. perrenk jį juodai baltu rūbeliu (gal jau bandei šį triuką, nes kontrastai su statulomis žiūrisi dešimteriopai geriau). Įdomu, tas triukšmingas skaitmeninis grūdas išlindo per neatsargumą, ar taip buvo sumanyta, to siekta? Tokiam siužetui grūdas, be abejo, tinka, savaip net būtinas, tik ne toks; Tavasis lyg žvyras į akis, per skaudus, nepasiteisina... Kitąsyk, siūlau, kruopščiau apgalvok detales, mintyse kadrą praplėsk ar susiaurink, vartyk, dėliok ir perdėliok, ieškok. Suprantu, galbūt skubėjai, galbūt dar keblu tobulai režisuoti (oh, žinomas jausmas), viskas pamažėl ateis (čia ir save guodžiu
), juk tai tik pradžių pradžia, tik mokomės kalbėti ir vaikščioti. Vieną dieną vis tiek galėsim šokinėti per balas
Et, turiu susirinkti žaislus ir eit žaisti į kitą kiemą. Jei neprieštarausit, pratęsiu kitąsyk. Jei prieštarausit, vis tiek pratęsiu
Išsakiau tik savo asmeninę nuomonę, redakcija už išdėstytus faktus ir jų insinuacijas neatsako.
univeras duoda el paštą pasiteiravimui, bet man jau antrą dieną niekas neatrašo 
A4 formato, kad eitų per visą įmautę 
