QUOTE(*briedis* @ 2013 08 30, 19:01)
Tame, ir esmė, neparašė, kurio lygio
(kaip skaičiau, kątik pasiėmė fotoaparatą į rankas)
Pirmame puslapyje atidžiau pasiskaičius galima rasti nuorodą apie visas formules
Rodos
šita
Briedel,
QUOTE(Opšra @ 2013 08 30, 17:56)
O galbūt kuri žino ir gali rekomenduoti literatūros (preferencijas teikiu lietuvių kalbai, tačiau ir angliškai suskaityčiau) apie
fizikinę viso šito reikalo pusę? Na, kur būtų papasakota,
dėl kokių priežasčių susiaurėja ryškumo zona esant plačiau atvertai diafragmai arba kodėl didesnis ISO duoda skaitmeninius triukšmus, ir taip toliau ir panašiai?
Domina grynai ta mokslinė dalis, manęs netenkina žinoti, kaip yra, reikia žinoti ir kodėl
QUOTE(Opšra @ 2013 08 30, 18:18)
Ačiū, bet "Tai ne teorinė knyga tokios visada būna kupinos klaidaus žargono ir nereikalingų techninių smulkmenų."
Aš
noriu BŪTENT teorijos, klaidaus žargono ir nereikalingų techninių smulkmenų
QUOTE(Opšra @ 2013 08 30, 18:28)
Aš kadangi su mokslu žengiu koja kojon, negaliu ramiai miegoti per visokius
techninius klauismus Tik kol kas visa mano skaityta informacija apsiriboja visokiais praktiniais dalykėliais su prierašu "į technines subtilybes nesigilinsim, vis tiek jums neįdomu", tai ir nežinau, kur šituos lobynus išsemti...
Man pačiai atrodo, kad aiškiai leidau suprasti, jog žinių "diafragma - tai skylė" beigi "mašina važiuoja greitai, o sraigė šliaužia lėčiau, todėl sraigę galima fotkint su ilgesniu išlaikymu nei mašiną" aš turiu pakankamai
Su tokio lygio informacija aš tikrai labai neblogai susipažinus, tik praktiškai ją išbandyti turiu labai ribotas galimybes. Ir noriu to, ką įvardino Iks - fotoaparato autopsijos
P.S. už nuorodą ačiū, bet neradau nieko, ko dar nebūčiau skaičiusi