Nuomotojų asocijacija

teko skaityt, net nezinau is kur jie tokie veisiasi kaiminystej panasus gyvendavo, bet buto savininkui buvo nusisvilpt, tai as nezinau kas ten is to buto liko

Sveiki Paskaičiau Jūsų pasisakymus ir pasidžiaugiau, kad visgi man pasisekė su nuomininkais. Butą nomuoju 6 metus ir mano patirtis tikrai gera. Pirmieji nuomininkai buvo fantastiški, mano bute gyveno beveik 4 metus, kol įsigijo savo nuosavus namučius. Dėl nuomos ir komunalinių apmokėjimo nei karto nekilo problemų Kadangi butas buvo be euroremonto, bet ir neapleistas per tą laiką kartu su nuomininkais jį gerokai paremontavom Visalaik pritardavau buto pagerinimui iš nuomos lėšų, kadangi iš jų šiaip ar taip milijonų nesukaupsiu, tad bent jau sąlygos gyvenimui bute pagerės Juk išsikeldami nuomininkai neišsineš nei tų langų, nei plytelių, galų gale nei baldų Šiuo metu nomuoju butą jaunai šeimai su 5 metų labai faina mergaite, ta irgi jokių nusiskundimų neturiu, atsiskaito laiku, atrodo buto irgi neniokoja O jei ir atsiras kur koks įbrėžimas, dėl to tikrai nepergyvenu, nes puikiai suprantu kad tiesiog neimanoma viską idealiai išsaugoti

o tai kuo skiriasi geras nuo normalaus?


man pvz net nejauku, kai seimininkas, atejes pinigu, stovi prieskambaryje kvietem vidun, siulem kavos- neina

Va čia ir diskutuojame apie nesusikalbėjimą: kai kam atrodo, kad jis geras, o iš tiesų jis tik normalus - geriausiu atveju, jeigu pasiseka.
Nenorėčiau veltis į filologines-filosofines-etines diskusijas apie kokybių gradaciją, tai įmetu ištraukėlę iš LDŽ.
Taigi pageidautina , kad geras būtų vyras, butas, darbas ir pan., o nuomininkas tebūnie normalus.


Normalus žodžio reikšmė
normalùs [lot. normalis — tiesus], įprastas, paprastas, atitinkantis nusistojusius arba nustatytus reikalavimus, normas; neperžengiantis leistinų ribų, artimas vidurkiui; taisyklingas, sveikas.

Geras žodžio reikšmės
geras, gera priešingai blogas.
1. turintis teigiamas ypatybes, tinkamas, naudingas.
2. malonus, gailestingas, nepiktas.
3. mokantis savo darbą, gabus, sumanus.
4. teikiantis pasitenkinimą, patogus, jaukus:

Esu Nuomininkė. Vilnius.
Skaitau, skaitau šią temą ir stebiuosi kiek daug žmonių, kurie norėtų savo butus nuomoti "ilgai ir laimingai". Man teko susidurti ir su visiškai kitokia puse.
1. Dar studijuodami su (tada dar tik būsimu) vyru nuomavomės butą- dviejų kambarių, be baldų. Nuomotojas buvo dalykiškas, puikus žmogus, neturėjom nė menkiausios problemos su juo, džiaugėmės.
2. Jau susituokus atsikėlėme gyventi į Vilnių, gimė vaikelis. Išsinuomavome trijų nedidelių kambarių butą sename name (ne sovietiniame). Nuoma buvo tikrai simbolinė, be abejo, tai buvo ne centras, o pats miesto pakraštys. 200 litų. Bet butas buvo visai be remonto, pelės lakstė gaujomis nesigėdydamos nieko, kai kuriuose languose buvo ne visi stiklai. Tiek to, pasirodė mums jauku, tad apsiklausinėję apie vidutines šildymo sąskaitas (šeimininkas apšvietė, kad jos nesiekia 400 lt šalčiausiu metu), išsinuomavom. Buvo gruodžio 29 d. Tai štai, mes ten apsitvarkėme, žiauriu būdu apnaikinome pelių populiaciją, išsivalėme apipelijusius ir apleistus kampus, tapo jauku ir miela gyventi. Iki pirmos šildymo sąskaitos. O ji siekė 1140 litų. Vien šildymas. Kitas mėnuo- beveik 900 lt. Nelabai suprantu kaip tai įmanoma, tačiau už šildymą po 100 litų buvo parašyta net liepos mėnesį. Suma nurodyta iš komunalininkų atsiųstame lapelyje, gyvatukas, žinoma, atskirai. Visus mokesčius mes mokėjome tiksliai kaip laikrodžiai, bet jau baigiantis vasarai ėmiau dairytis kito buto. Kaip jūs manote, ar nebūtų buvę teisinga kažkokią šildymo dalį dalintis su nuomotoju (buto savininkai- kelios šeimos), nes įsikeliant kalbėjome apie visai kitokias mokesčių sumas? Šiaip nuomotojai buvo fantastiški žmonės, supratingi, tapome draugais, įsivaizduoju, jog faktas, kad nuosavybė tenka kelioms šeimoms trukdė pasiūlyti mums kažkokį palankesnį nuomos variantą, nekaltinu. Vistik matėme, kad bando perkalbėti pasilikti. Jei ne ta prakeikta Vilniaus energija, dar ir šiandien tebesinuomotume.
3. Atidavę visas sukauptas lėšas pastarojo buto komunaliniams, supratome, kad norint finansiškai atsigauti, teks nuomotis nebent bendrabučio kambarį. Tad pradėjau tokio ir ieškoti. Su vaikeliu tai atrodė būsima kančia, bet po tų šildymo sąskaitų (išsikraustėme kitą sausį, už šildymą sumokėję dar 900 litų.) buvome visiškai finansiškai "nukraujavę", pagalbos nebuvo. Vietoj 16 kv.m. "barako" radau pačiame centre 30 kv.m.kambarį, su krosniniu šildymu, 4 metrų aukščio lubomis, siaubingai siaubingai apleistą (jei pavyks, įkelsiu nuotraukas). Na ką, rankas juk turim, pasitvarkysim, svarbu ne tarp girtuoklių ir bomžų gyvensim. Nuoma 300 litų, kiti patarnavimai apie 30 litų, vanduo ir elektra. Vanduo tik šaltas. Sutarėme su šeimininku, kad dalį remonto (reikėjo lopyti išdaužytas sienas, tvarkyti suniokotas grindis, įsirengti "boilerį" bendroje su kaimynais vonioje, galiausiai paaiškėjo, kad ir krosnis ne visiškai veikia, pirkome krosnelę-židinį) išskaičiuosime iš nuomos. Aha, sako, puiku, už sausį ir vasarį nemokėkite. Apsidžiaugėme, nors tokia "nuolaida" menkai ką kompensuoja, vis šis tas. Atėjus kovui, kai jau buvome pradėję gyventi, nuomotojas pareikalavo sumokėti iš karto ir už praėjusį sausį ir vasarį-persigalvojo, nuolaidos nebėr. O kur dingsi, viskas sutvarkyta, nors sutartis pasirašyta aiški, sumokėjom. Apie tai, kad bute nebuvo nė vieno tinkamo naudojimui baldo ar buitinės technikos prietaiso, jau nekalbu- kai įsijungdavo naktį veikti Stalino laikų šaldytuvas, galvodavom, kad tas pats Stalinas su tanku iš kito buto parvažiuoja. Viską viską per skelbimus, blusų turgelius susirinkom. Susikūrėm nuostabiai jaukią, kuklią erdvę gyvenimui. Ir štai, kadangi namas- kultūros paveldas, pradėjus savivaldybei renovuoti fasadą, ėmė plaukti sąskaitos už remontą. Negi šeimininkas jas pats mokės? Aišku, ne. Atėjus pas mus aiškintis (jie beveik niekad neužeidavo), abu tarpdury net nutilo atėję, ir tik žvalgėsi, nepažindami savo buvusios landynės.Taigi, praėjus beveik dviems metams gyvenimo ten, turėjome išsikraustyti, nes nesutikome mokėti už stogo remontą. Visa tai būtų mums kainavę antrą nuomos mokestį per mėnesį. Sutartis sudaryta, o pažaboti tokių nėra kaip, negi dabar eisim per teismus? Išvarė mus sakydami, kad susiras tuoj pat naujus, eilė laukia. Tas kambarys jau kelinti metai stovi tuščias iki šiol. Geras dalykas tas, jog tikrai tame kambarėlyje atsigavome finansiškai, visada mėnesio gale atlikdavo pinigų, nors dirbo tik vyras, kaimynai, su kuriais dalinomės laiptine, dušu ir virtuve, buvo nuostabūs, bendraujame iki šiol, ir kaskart pravažiuodama pro Basanavičiaus 35, pro "savo" apvalųjį balkoną, giliai atsidūstu, kaži ar dar kokią erdvę pavyks šitaip mylėti.
Tai va, praleidus porą metų užsienyje, pasižvalgius, grįžtame į savo mylimą Vilnių. Ir ką? Surasti butą, kurį šeima galėtų nuomotis bent porą metų be jokių "siurprizų", praktiškai neįmanoma- vieni dėl nuomos mokesčio nežino, gal kels, kiti gal norės parduoti butą, nežino kiek gali leisti gyventi, o šeimai "tarabanytis" kas metai nėra jokio noro...
Tai va, Vilniečiai nuomotojai ir ne tik, gal jūs ar jūsų kaimynai nuomoja dviejų- trijų kambarių butą centre, senamiestyje, žvėryne, užupyje. Geriau ilgai neremontuotas, geriau be baldų, gali būti ir be buitinės technikos, tik kad viryklė pirmoms dienoms būtų, taip pat, kad grindys būtų medinės (kad ir prastesnės būklės, tik ne laminatai ir linoleumai). Stipriausias pageidavimas- kad būtų galimybė jame stabiliai bent keletą metų gyventi, nuomos mokestį, jei jis neviršytų 1000 lt/mėn. galėčiau sumokėti kad ir už pusę metų į priekį. Būtų smagu rasti patikimus nuomotojus, tad gal jūs tokius žinote?

Graudokos istorijos, bet tai tik parodo, kad buna visokiu nuomotoju ir visokiu nuomininku. Uzjauciu, nuosirdziai linkiu isikurti ilgam ir jaukiai.
Bet as labiau atkreipiau demesi i paskutine pastraipa, t. y. norimo buto lokacija. Manyciau, cia slypi pagrindine jusu nesekmiu priezastis. Noreti 2-3 kambariu buto situose rajonuose su 1000 LTL biudzetu uzprogramuoja problema. Geri butai daug brangesni, o jeigu prastas/apleistas ir pan. butas, pasitikejimo seimininkai nekelia. Na, bent man nekeltu, bet visko buna.
Taip jau susikloste, kad nemazai laiko gyvenau/gyvenu ivairiose sostinese. Zinau, kaip kaina priklauso nuo vietos. Nesu girdejusi, kad, pvz., Paryziuje kas nors noretu 'pigiai' issinuomoti buta Eliziejaus laukuose.
Uz 1000 LTL galima issinuomoti tikrai nebloga buta tolimesniuose Vilniaus rajonuose, o ne landyne centre. Nors gal jus turite labai svariu priezasciu savo norejimui.
Zinau tik tiek, kad jeigu as turiu 10 tukst., neinu pirkti ferario O jeigu kas nors man sakys, kad galima ir uz tiek gauti, zinosiu, kad tai fuflo.
Sekmes

Suprantu, ką norite pasakyti, tačiau manau, jog nesupratote ką rašiau aš. Mano biudžetas nėra 1000 lt/mėn. Rašiau, kad jeigu buto kaina ne didesnė nei 1000 lt/mėn., tada prie užstato galiu sumokėti ir nuomos mokestį už pusmetį į priekį, kad visiems ramiau būtų. Pagal mano reikalaujamus kriterijus: neremontuotas, be baldų, be technikos, su, sakykime, apsilaupiusiomis grindimis ir sienomis, 1000 lt/mėn. nuomos kaina yra labai reali ir, sakyčiau, puiki nuomotojui, už, tarkime, 60-70 kv.m. butą.
Deja, tokio rasti jau ketvirtas mėnuo nepavyksta, tad šiuo metu potencialiausias variantas Didžiojoje gatvėje- kaina 1900 lt/mėn., tik šiame bute yra viskas nuo A iki Z, nė mažojo pirštelio prikišti nereikia.
Bet. Pirmenybę teikiu būtent tokiam butui, kuriame reikia daug ką pasidaryti pačiam. Kad ir man, ir šeimininkams būtų ramybė, vistik šeima su vaikais, ir nors abu berniukai "kringelių" ant sienų piešimo metą jau praėjo, bet dar tebėra vaikai ir nenorėčiau, jog būtų kito žmogaus bute kažkas sugadinta, kad ir morališkai jam svarbus daiktas, ne visada pinigais įkainojamas. Todėl man geriau pačiai nusidažyti plikas sienas ir po to nesielvartauti, kad išeinant ant jų matosi keli šokoladiniai plaštakų atspaudai.
Kita vertus- ir darbas, ir hobi susijęs su remontais ir interjerais. Vienaip ar kitaip nuolat tenka gabenti baldus ir techniką iš Švedijos, visus resursus įgyvendinti tokiam savo norui turiu, galimybę kažką įrengti vertinu kaip neįkainojamas pamokas, man tai ir poilsis. Be to, noriu, kad vaikai matytų, jog rankos auga iš pečių ir viską susikurti gali pats, jei nori ir darai.
O šiuos rajonus renkuosi todėl, kad taip noriu. Mirtinos priežasties nėra, bet noras užauginti vaikus viename iš pačių gražiausių senamiesčių pasaulyje, kuris yra mūsų-lietuvių, man yra labai svarbi priežastis.
Tikiuosi mane geriau supratote. Prezidentūros apartamentų už 1000 lt. tikrai neieškau.

As jus mazdaug taip ir supratau, taciau pasikartosiu: manau, kad jusu isvardytuose rajonuose nuomojamu apleistu nemazu butu praktiskai nera. O jeigu atsirastu, tai ju seimininkai ir kaimynai, ko gero, butu sunkiai prognozuojami, deja. Bet kuo nuosirdziausia linkiu, kad jusu seimai pasisektu.


O cia jau 'linksmiau' Perskaiciau ir pamaniau, kad man su nuomininkais palyginti labai sekasi

http://grynas.delfi....i.d?id=63885458

Gali būti, kad jūs teisi.Tada teks jau rinktis iš to, ką rasiu

Nuomotojai ir nuomotojos, turiu tokį klausimą. Esam su vyru tokios situacijoj, kad šiai dienai gyvenam nuomojame bute (jau gana ilgai apie 5m.). Ir jau esam nusipirkę naują butą, tačiau ten vyksta apdailos darbai, kada jie baigsis prognozuoti gana lengva, tačiau rūpestis tame, kad nežinom kada realiai name bus įmanoma gyventi. Statytojai su pardavėjais kalba gražiai, bet realybė koja pakiša netikėtose vietose ir dėl to nežinom kada persikraustysim ar po mėnesio ar po dviejų. Ir kyla dilema kada tai pranešti buto savininkui, kad mūsų į gatvę neišmestų, jei užsitęs persikraustymo galimybė ir kaip jo neišgąsdinti, kad "oi, kitą savaitę išsikraustom". Žodžiu, reik kad avys būtų sveikos ir vilkas sotus. Visi patentinkiti ir nenuskriausti. Ką patartumėte? Gal panašios patirties turite?

Sveikinu su busimomis ikurtuvemis, sekmes
Ne, del isgasdinimo, kad "oi, kitą savaitę išsikraustom" tai nerealu: pagal CK ispeti reikia berods pries du menesius. Taigi galite kraustytis, kada jums tinka ar patinka, bet uz du menesius nuo oficialaus pranesimo moketi turite. Zinoma, jeigu nesuderinsite kitaip, kas butu priimtina abiem pusems.
Del pasakymo seimininkams: as manau, kad seniai reikejo pasakyti, kad darote ta ir ta, nusimato tokia ar kitokia situacija, ir pagalvoti, kaip ja optimaliai isspresti. Jus galvojate, deja, tik apie save, o ka daryti seimininkui, jeigu jus greitomis issikraustysite - laikyti tuscia buta, kol ras nauja nuomininka, moketi mokescius? O gal seimininkai turetu kazkokiu planu, pvz., atnaujinti ar pan. O jeigu jus norite issikraustyti be jokiu isipareigojimu, o kada jums patogiau, gal galetumete rasti, ka iskart pasiulyti i jusu vieta. Bet kuriuo atveju, as kaip nuomotoja, noreciau buti is anksto informuota apie planus ir padeti. Be tokiu siurprizu.

Pas mane panaši situacija, tik nuomininkai "nelegalus" - nemoka mokesčius ir dar prieš mėnesį pakėlė nuomos mokestį.