QUOTE(cibulis @ 2013 08 20, 10:31)
Turiu kvailą klausimą: ar įmanoma padaryti pamatų termonuotrauką? O gal įmanoma kitais būdais nustatyti pamatų apšiltinimo kokybę?
Teoriškai galima, bet praktiškai turėsi daugiau klausimų nei atsakymų. Oro temperatūra ~20C, grunto ~10C, tai temperatūrų skirtumas nedidelis ir jo svyravimas bus įtakojamas saulės, pavėsio, skersvėjo ir pan dalykų. Tad negti pamatęs vėsesnę vieta reiks įsitikinti ar energijos praradimas nesusijęs su pašaliniais veiksniais.
Žinoma dabar jau per vėlu, bet manau, kad tau reikėjo suinvestuoti kelis tūkstančius litų į grunto paruošimą ir pasidaryti plokštuminius pamatus. Būtų žymiai mažiau hemorojaus gaudyti bėgančius kW'us.
QUOTE(Igr540 @ 2013 08 20, 09:47)
Žinoma dabar jau per vėlu, bet manau, kad tau reikėjo suinvestuoti kelis tūkstančius litų į grunto paruošimą ir pasidaryti plokštuminius pamatus. Būtų žymiai mažiau hemorojaus gaudyti bėgančius kW'us.
Aš dabar irgi panašiai galvoju. Tik būtų reikėję investuoti ne vien į grunto paruošimo darbus, bet ir vietoje EPS-200, būčiau naudojęs XPS-300. Čia aišku po laikančiomis sienomis. O visą tai būtų ženkliai padidinę kainą.
QUOTE(cibulis @ 2013 08 20, 11:04)
Aš dabar irgi panašiai galvoju. Tik būtų reikėję investuoti ne vien į grunto paruošimo darbus, bet ir vietoje EPS-200, būčiau naudojęs XPS-300. Čia aišku po laikančiomis sienomis. O visą tai būtų ženkliai padidinę kainą.
O kodėl būtina naudoti XPS-300? Man konstruktorius suskaičiavo, kad pamatui reikia XPS. Tada paklausiau, o galiu naudoti EPS? Atsakymas - taip. O kokį naudoti EPS200 ar EPS150? Atsakymas - mano vieno aukšto namui nėra jokio skirtumo, nes nebus net artimų apkrovų (15 tonų į kv..m). Pasirinkau EPS150.
Jeigu konstruktorius, kuris neša atsakomybę nurodo, kad pamatui tinka EPS150, nematau prasmės nesveikai permokėti kišdamas XPS'ą
QUOTE(Igr540 @ 2013 08 20, 11:40)
O kodėl būtina naudoti XPS-300? Man konstruktorius suskaičiavo, kad pamatui reikia XPS. Tada paklausiau, o galiu naudoti EPS? Atsakymas - taip. O kokį naudoti EPS200 ar EPS150? Atsakymas - mano vieno aukšto namui nėra jokio skirtumo, nes nebus net artimų apkrovų (15 tonų į kv..m). Pasirinkau EPS150.
Jeigu konstruktorius, kuris neša atsakomybę nurodo, kad pamatui tinka EPS150, nematau prasmės nesveikai permokėti kišdamas XPS'ą
Jeigu konstruktorius, kuris neša atsakomybę nurodo, kad pamatui tinka EPS150, nematau prasmės nesveikai permokėti kišdamas XPS'ą
Finnfoamas rašo, kad trumpalaikis 300 markės stiprumas nesumažėja, tačiau ilgalaikis lieka tik 150. Štai čia visa informacija. Šiuo atveju kalbame apie XPS. Lietuviško EPS gamintojai tokių deklaracijų neturi, bet manau, kad ilgalaikis EPS stiprumas turėtų ženkliai mažėti.
Mano name keliuose vietose apkrovos siekia 120-127 kN. Todėl aš manau, kad jei iš EPS-200 po kurio laiko liks tik EPS-100, putplasčio stiprumas bus nepakankamas.
Legalletas man irgi piršo mintį, kad visur pakanka EPS-200. Bet jie tokį veža iš Švedijos ir kitokio neturi. Todėl šiuo atveju mačiau problemą. Be to, pats Legaletas prisipažino, kad Veikmės name, kai darė plokštę, vietomis naudojo ir XPS. Stiprumo neklausiau.
Žodžiu, kadangi plokščių pamatų projekto neturėjau, o Legaletas jo nedarė kol nesutarėm, kad darome plokštę, o iš esmės tik būrė apytikslę kainą ir medžiagas, aš pasirinkau ne plokštę. Be to, keli skirtingi žmonės sakė, kad Legaleto darbo kultūra su plokšte ne itin aukšta. Dar prisidėjo neapibrėžti grunto darbai, kitų konstruktorių (ir ne vieno, o 3-4 žmonių) pastabos, kad vienoje pusėje namo yra įtartinai silpnas gruntas, tai ir nusprendžiau daryti gręžtinius, o ne plokštę. Dar buvau girdėjęs žmonių pasakymų, kad po kelių metų, kai įsirengė plokštę, išlindo problemos su komunikacijomis. Jų sprendimas - tikriausiai labai brangus.
Papildyta:
Gal kas galite parekomenduoti pamatų XPSui klijus. Ką manote apie Soudal Soudabond Easy? Pasirodo, kad tai poliuretano pagrindu pagaminti klijai. Jų šilumos laidumas tikrai neblogas. Štai čia techniniai duomenys.
QUOTE(cibulis @ 2013 08 20, 09:31)
Turiu kvailą klausimą: ar įmanoma padaryti pamatų termonuotrauką? O gal įmanoma kitais būdais nustatyti pamatų apšiltinimo kokybę?
padarius tik pamatus nepavyks, bet kai paleisi sildyma reikia matuoti sienos pavirsiaus temperaturas ivairiuose auksciuose.
QUOTE(zigiz @ 2013 08 20, 13:11)
padarius tik pamatus nepavyks, bet kai paleisi sildyma reikia matuoti sienos pavirsiaus temperaturas ivairiuose auksciuose.
Ačiū už protingą patarimą.
QUOTE(Igr540 @ 2013 08 20, 11:40)
O kodėl būtina naudoti XPS-300? Man konstruktorius suskaičiavo, kad pamatui reikia XPS. Tada paklausiau, o galiu naudoti EPS? Atsakymas - taip. O kokį naudoti EPS200 ar EPS150? Atsakymas - mano vieno aukšto namui nėra jokio skirtumo, nes nebus net artimų apkrovų (15 tonų į kv..m). Pasirinkau EPS150.
Jeigu konstruktorius, kuris neša atsakomybę nurodo, kad pamatui tinka EPS150, nematau prasmės nesveikai permokėti kišdamas XPS'ą
Jeigu konstruktorius, kuris neša atsakomybę nurodo, kad pamatui tinka EPS150, nematau prasmės nesveikai permokėti kišdamas XPS'ą
EPS200 ilgalaikis stipris gniuzdant - 60kPa, laikotarpis 10metu.
styrodur2500c (atitikmuo EPS200) - 80kPa, laikotarpis 50metu.
EPS150 tokio ilgalaikio stiprio gamintojai nedeklaruoja.
Geras pasirinkimas.
QUOTE(zigiz @ 2013 08 20, 13:22)
EPS200 ilgalaikis stipris gniuzdant - 60kPa, laikotarpis 10metu.
styrodur2500c (atitikmuo EPS200) - 80kPa, laikotarpis 50metu.
EPS150 tokio ilgalaikio stiprio gamintojai nedeklaruoja.
Geras pasirinkimas.
styrodur2500c (atitikmuo EPS200) - 80kPa, laikotarpis 50metu.
EPS150 tokio ilgalaikio stiprio gamintojai nedeklaruoja.
Geras pasirinkimas.
Žodžius geras pasirinkimas reikia suprasti kabutėse. Ar taip?
QUOTE(zigiz @ 2013 08 20, 14:22)
EPS200 ilgalaikis stipris gniuzdant - 60kPa, laikotarpis 10metu.
styrodur2500c (atitikmuo EPS200) - 80kPa, laikotarpis 50metu.
EPS150 tokio ilgalaikio stiprio gamintojai nedeklaruoja.
Geras pasirinkimas.
styrodur2500c (atitikmuo EPS200) - 80kPa, laikotarpis 50metu.
EPS150 tokio ilgalaikio stiprio gamintojai nedeklaruoja.
Geras pasirinkimas.
Įdomumo dėlei, gal galite man padėti susikaičiuoti (apytiksliai), kokias apkrovas į pamatą turės mano namas?
Sienos iš ICF blokelių. Beginis metras betono, kuriuo bus užpildyti blokeliai - 3000x0,14 = 0.42 kubo * 2.5 = 1.05 tonos.
Stogas - keturšlaitis su bituminių čerpių danga. Visa mediena stogui 40 kūbų. Jos svoris ~24t plius Bituminių čerpių svoris ~3,6t plius kokia tona tvirtinimo detalių gauname benrą stogo svorį ~29tonas.
Stogas remiasi į 83 metrus sienos, kas vienam bėginiam sienos metrui gaunasi 0,34 tonos.
Žinoma reikia nepamiršti sniego svorio žiemos metu. Stogo plotas 450 kv.m ir maksimali apkrova(200kg/kv.m.) bus ~90 tonų. padalinus iš sienos perimetro gausim papildomai po 1,08 tonos bėginiam metrui.
Taigi, mano paviršutiniškais skaičiavimais sienos bėginis metras turės apkrovą 1,05 + 0,34 + 1,08 = 2.47 tonos.
Jei kažkur suklydau, pataisykite, neesu šios srities specialistas.
O dabar kaip tie 2,47 tonos siejasi su EPS parametrais(stipris gniuždant)? ir kokio stiprumo reikia putplasčio?
Jei neklystu, tai bus ~25kPa
Cia jus svarstot ka deti po rostverku ar kur?
