Pamatai

OK. Tai 2-3 cm virš skaitosi kaip "aukščiau"?

Tokio "Kauno Šilto" sprendimo nu niekaip nesuprantu. Pakasti XPS tik iš vienos pusės. Analogiškas sprendimas būtų namą šiltinti tik iš šiaurinės pusės - ten, kur šalčiausia. Jei pinigus taupant norisi kažką pakasti, tai geriau jau plonesniu sluoksniu, mažiau įgilinti, bet daryti ištisinį visų pamatų apjuosimą. Taip gautųsi madwifi minėtas efektas, kai per polius nutekėjusi šiluma pašildo į XPS dėžutę įrėmintą gruntą, ko pasekoje per polius nutekanti energija mažėja.

Neklaidinkite žmonių su tokiom nesąmonėm kaip kW/h. Pirma mokyklos fizikos vadovėlį pavartykit, prieš taisydami teisingai Cibulio nurodytus matavimo vienetus. Toks matavimo vienetas kaip kW/h gali būti naudojamas šilumos šaltinio inertiškumui matuoti. Pvz per kiek laiko pečius įsidega ir pradeda duoti deklaruojamus 20 kW, po to per kiek laiko galia nukrenta iki 0 užgesinus ugnį. Tokį dydį kaip kW/h yra ne kartą tekę matyti forumuose ir net "rimtų" firmų puslapiuose, ir nei karto pagal paskirtį. Visais matytais atvejais - tiesiog "specialistai" neskiria kWh nuo kW/h.

Pats neklaidinkit. Pasyviam namui energijos poreikis skaičiuojamas kWh kvadratiniam metrui. Aš 1,5 kWh ne pats išgalvojau. Man šį skaičių pateikė technikos mokslus krimtęs asmuo, kuris skaičiavo mano namo energijos poreikius/nuostolius.

Mano atveju išėjo, kad per polius prarandu 1,5 kWh vienam kvadratiniam metrui namo ploto per metus. Mano namo plotas - 137 kv. m. Tai reiškia, kad per metus per polius mano namas praras 205,5 kWh. Jei 1 kWh kaina - 0,18-0,2 Lt, tai visa galutinė suma litais bus 37-41 Lt.

Aš ėmiau blogesnį prognozę, kad per metus per polius prarandama 2 kWh energijos kvadratiniam metrui, t.y. 137x2 išeina 274x0,2 ir turime 55 Lt.

Kas čia ką klaidina?
Papildyta:

Mintis nebloga, bet labai ilgas darbas. O ir kaina būtų pakankamai didelė. Be to, aš manau, kad polių apšiltinti iš visų keturių pusių neverta, nes dalis poliaus atsukta į grindų pusę, kur kompensuojamas energijos praradimas.

Aš vakar nusprendžiau, kad pakanka apšiltinti tik polių išorę. Viso rostverko perimetro šiltinti neverta, nes rostverkas vis tiek bus apšiltintas. Problema yra tik ties poliais. Apšiltinti polių išorę man kainuotų apie 500 Lt. Manau ne baisūs pinigai, o nauda turėtų būti juntama.
Papildyta:

O tai dėl kloja ruberoidą ant rostverko viršaus arba deda prilydomąją midą? Šios medžiagos atlieka hidroizoliacinę funkciją, t.y. saugo sienas nuo drėgmės. Ar ne taip?

Isivaizduok kad Vokieciai pasyviu namu statytojai del nuostoliu per metus 15 eur per polius, sukisa medziagu ir paruosimo uz 1000 eur ar daugiau plokstei.Kazin kam cia vadovelius reiketu skaityti.
CIBULI- kokia yra tavo grindu su greztiniais pamatais R varza ?

pirmas klausimas buvo apie pamatu izoliavima??
"Kokia medžiaga geriausia izoliuoti pamatus nuo drėgmės?"

Papildyta:


OK - kai sienos horizontali izoliacija yra 5-10cm zemiau grindu pavirsiaus.

Gal kas žino iki kokio poliaus gylio prarandama šiluma, t.y. tik iki įšalo gylio ar iki pat poliaus apačios? Praėjus įšalo gylį (iki 1,2 m), gruntas jau būna teigiamas, bet jo šiluma tikrai nėra aukšta. Dabar greitai internete radau informaciją, kad 1,2-1,5 m gylyje grunto temperatūra siekia apie +6 +8 laipsnius. Ji stabilizuojasi 18 metrų gylyje, kur siekia jau +10 laipsnių. Tai reiškia, kad šiluma prarandama visu poliaus ilgiu. Ar teisingai mąstau?

Kita vertus, jei dariau ištisinį sijonelį visu rotsverko perimetru, tai apšiltinu didesnį grunto kiekį ne tik po piliais, bet ir po grindimis. Logiškai mąstant taip sumažinu ne tik praradimus per polius, bet ir papildomai sumažėja nuostoliai per grindis.

Žodžiu, įmanomi tokie du variantai.

1. Apšiltinu tik polius. Jų skaičius - 18 vnt. Apšiltinimo gylis siektų apie 1 m nuo žemės paviršiaus, nes dabar poliaus viršus yra 40 cm po žeme, todėl pridėjus 60 cm aukščio lapą ir išeitų apie 1 metras. Tai man kainuotų apie 380 Lt (5 cm storio lapai) arba 520 Lt (10 cm storio lapai).

2. Darau viso rostverko apšiltinimo sijonėlį. Tokiu atveju galiu pasiekti iki 1,2 metro gylį, nes dabar rostverko apačia apšiltinta iki 60 cm po žeme. Logiška, kad 60 cm aukščio lapą įtaisius iš karto nuo rosverko apačios išeitų apie 1,2 m gylio sijonas, bet daug stabiliau atrodo pasiekti tą patį 1 m gyli. Toks sijonas man kainuotų: 5 cm storio XPS - apie 870 Lt, o 10 cm storio XPS - apie 1320 Lt.
Papildyta:

Na, čia jau, kolega, perdedate. Mano atveju ar gręžtiniai, ar plokštė kainos skirtumas būtų apie 1000-2000 Lt. Tik aš pabijau plokštę daryti: dėl grunto, Legaletto ne kokių rekomendacijų, paprasto EPS'o naudojimo, o ne XPS'o ir t.t.

O mano grindyse bus 40 cm putplasčio. U vertė yra 0,091 W/m2k arba R-10,99. Rostverko apačia apšiltinta 20 cm XPS'o (finfoam). Tai U-0,18 išeina, o R-5,4.

Aš tai laikau vertu dėmesio reikalu.
Papildyta:


Jei taip "patobulindami" konstruktoriaus projektą statybininkai prakasė tvirtą gruntą ir poliai remiasi į netvirtą gruntą, toks patobulinimas yra "meškos paslauga".
Papildyta:


Puikiausiai ir telefone galima naudoti ta patį akauntą, net ir vienu metu. Tai kiek dar akauntų susikūręs?




Ech, kiek daug rinkoje yra ateities spėliotojų. Vieniems pasiseka kitiems ne.

1. 5 metrų gylyje gruntas dar tvirtesnis. Mintai, skaityk viską iki galo. Man konstruktorė optimizavo statybininkų parengtą projektą, t.y. kad vietoje 5 metrų pakanka 4,2 m gylio polių (ta prasme, kad jau 4,2 m gylyje gruntas pakankamai tvirtas, o 5 m gylyje - dar tvirtesnis). Po optimizavimo (vietoje 5 m įrengiant 4,2 m) sumažėjo polių įrengimo kaina. Gręžimo metu padarė polius šiek tiek gilesnius. Paprasčiau sakant: už pigiau gavau daugiau.

2. Namų kompas turi vieną IP adresą, kuomet rašiau iš telefono jis turėjo kitą IP adresą. Štai ir viskas. Vartotojo vardas tai tas pats. Nuvažiavęs į kaimą prisijungiu prie nemokamo kaimyni Wi-Fi. Tikriausiai taip sukuriamas naujas acountas. Darbe dar kitas IP adresas. Tai išeina, kad turiu 4-5 acountus.

3. Aš nespėlioju. Mano vietoje itin sparčiai vystosi infrastruktūra. O tai natūraliai kelia sklypo ir, žinoma, namo kainą.

Bet, Mintai, prie esmės: nesikabinėk tik kad kabinėtumsi. Jei turi, ką pasakyti apie pamatus, tai rašyk, jei neturi, - ko kabinėjiesi? Acountai jam nepatinka, namų kainos ir t.t. Po truputį tampi senu bambekliu (nors tiesą sakant toks jau ir anksčiau buvai).

Ne visus šilumos tiltelius galima panaikinti, tad ir jų minimizavimas jau yra šis tas.

Viskas priklauso nuo norimo pasiekti rezultato, teoriškai reikėtų skaičiuoti, pagal tam tikrus parametrus. Mano supratimu svarbiausias parametras turėtų būti norimo apšiltinti ploto nuotolis nuo įšalo. Kadangi aš mąstau apie horizontalų sijonėlį su nuolydžiu, jį žadu pakasti pakankamai giliai, manau, kad ir 5cm storio putplasčio turėtų užtekti, įšalo kelią turėtų nutraukti. Jei horizontalus sijonėlis būtų daromas žemės paviršiuje (teko matyti plyteles su iš apačios priklijuotu putplasčiu), kai dirvožemio sluoksnis negelbsti putplasčiui, tai net ir 20cm sijonėlio storis gali būti per mažas, nes įšalas sėkmingai apeis apšiltinimo sluoksnį iš šono.

Šiek tiek informacijos iš pasyvių namų asociacijai priklausančių žmonių. Pasirodo, kad yra skaičiuotas polių šilumos tiltelio mazgas. Jie priėjo išvados, kad optimaliausiai polius apšiltinti iki 1-1,2 m gylio, apšiltinimo sluoksnio storis - 10 cm, apšiltinimo būdas - visu rostverko perimetru, vertikalus. Iš esmės šilumos tiltelio reikšmė nepanaikinama, bet jo reikšmė tampa labai maža. Polių šilumos tilteliams įtakos turi ir namo forma, pvz., jei namas kvadratas ar beveik artimas jam, tai toks sijonas turės daugiau naudos, nei pailgam namui ir pan.

Žodžiu, nuspręsta: dėsiu XPS'o sijoną visu rostverko išorės perimetru. Įgilinimas sieks apie 1 m, apšiltinimo storis - 10 cm. Man tokie darbai su XPS (finfoamu) papildomai turėtų kainuoti apie 1300 Lt. Galbūt netgi užsisakysiu polių šilumos tiltelių skaičiavimą, kuris realiai parodys, koks rezultatas pasiekiamas mano atveju.

Va čia viskas juda link manęs.