Įkraunama...
Įkraunama...

Pamatai

QUOTE(D'Arbuzas @ 2013 08 31, 19:30)
o dėl drenažo gylio. Rostverkas 60cm. Taigi sijonas irgi prasidės tokiam gylyje. Cokolis - 20cm. Taigi turim vos 40cm grunto tarp paviršiaus ir sijono. Drenažas virš sijono. Drenažui nuolydis koks turėtų būti? Santechnikas sakė - apie 3cm per metrą. Tai per 14 metrų jau kaip ir į paviršių išlips smile.gif

Santechnikas pats nesupranta ką šneka, jai taip šneka. Iki 5mm/metrui atsižvelgiant į daug faktorių, bet kad 30 apsurdas.
Atsakyti
Pas mane nuo sklypo iki kanalo ~60m, tokiam atstumui sake kokio 30cm uztenka.
Atsakyti
QUOTE(*** @ 2013 09 04, 10:50)
Auksciau

http://banga.balsas....8fb40f5cdec.jpg

Prisidesiu prie klausimo jai kas labiau nusimano. Sakykim yra staciakampis, apie ji vedamas drenazas, kiek ir kur daryti sulinuku?


Galimi visokie varijantai, žemiau drenažo bus tik tada kai drenažas atliks labiau ne funkcine bet parodomaja funkcija. Antras varijantas kada lietaus kanalizacija jungiama su drenažu, jos tarpinio - kontrolinio šulinėlio įvadas yra vienas skirtas nuvesti į lietaus kanalizacija.

Bet drenažas visada bus giliau, nebent tai parodomasis.


Papildyta:
QUOTE(*** @ 2013 09 04, 17:56)
Pas mane nuo sklypo iki kanalo ~60m, tokiam atstumui sake kokio 30cm uztenka.

Taip 60metrų ant 30centimetrų nuolydžiui užtektų. Apie vieną atšaką kalbam ar visa perimetrą?
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2013 09 04, 13:46)
Dabar kaip tik sprendžiu šią problemą.
Man per plokštę reikia pravesti 6 kanalizacijos vamzdžius, 7 šalto vandens vamzdžius, 2 oro padavimo vamzdžius, 4 geoterminio kontūro vamzdžius (sujungimas patalpoje), 3 karšto vandens vamzdžius.
Pagrindinį kanalizacijos vamzdį žadu daryti 150cm gylyje iš d160 vamzdžio. Jis bus tiesus apie 6 m ir iš jo beveik vertikaliai bus atsišakojimai į reikiamas vietas. Į tuoletą d110, kitur d75. Ar geri diametrai?
Vamzdis baigsis šalia pamato esančiame "šulinėlyje", prie kur paskui jungsis tolimesnis vamzdynas. Iš ten reikalui esant bus galima pravalyti pagrindinę tiesią horizontalią atšaką. Nors tas šulinėlis grunto paviršiuje vėliau susitvarkius nesimatys.
Šalto vandens vamzdis taip pat prasidės tame šulinėlyje ir eis 150 cm gylyje iki reikiamo taško tech. patalpoje. Po grindimis nebus jokių sujungimų, išlinkimai tiek kiek leidžia vamzdis. Tech. patalpoje bus atsišakojmai ir pagrindinis "kranas", iš ten eis 7 vamzdžiai per plokštės betono sluoksnį (ten pat kur ir grindinio šildymo vamzdeliai). Norint kad tie vamzdeliai išeitų statmenai grindims betonuojant reikalingos metalinės "L" formos "alkūnės", į kurias įsistato sulenkta vamzdžio dalis. Alkūnės parinktos pagal vamzdžio diametrą ir vamzdžio lenkimo radiusą. Tas pats ir su grindinio šildymo vamzdelių galais.
Oro vamzdžiai bus židinio oro padavimui d110 (jeigu jis bus) ir ventiliacijai iš gruntinio šilumokaičio d200. Jie eis taip pat apie 120cm gylyje ir mamatą kirs statmenai. Dar neaišku kur stovės vasarinė šilumokaičio apėjimo sklendė, bet tikriausiai, kad lauke, tokiu atveju nebereikėtų papildomos oro padavimo skylės sienoje. Skylė pamate yra visada šilčiau nei skylė sienoje ar tuo labiau stoge.
Geoterinio d40 vamzdžiai ateis  giliai po žeme (180-200cm) ir su 1m radiuso užlenkimu išeis į viršų kiaurai pamatą tiesiai toje vietoje, kur priklauso (tech. patalpos kampe). Sujungimus darau patalpoje, kad būtų mažiau užkastų ar užbetonuotų  probleminių vietų.
Nežinau ar daryti dvigubą vamzdį karštam vandeniui su cirkuliacija, kad prie čiaupo pastoviai būtų karštas vanduo. Kiek tai praktiškai naudinga? Kokio minimalaus diametro vamzdį galima dėti, kad būtų "nuleidžiama" kuo mažiau vandens iki kol atitekės karštas? Karšto vandens vamzdžiai bus išvedžioti akmens vatos su folija apvalkale, viršutiniame putplasčio sluoksnyje.
Ar reikia dėti paminkštinimus, ten kur vamzdžiai kerta betoną? Ar tiesiog užbetonuojami be nieko?
Taigi kažkokių paslėtų sujungimų bus minimaliai ir tik kanalizacijos vamzdyne.
Taip pat bus pravestas nemenkas skaičius gorfruotų vamzdelių (šarvų) laidams į visus namo kampus lauko pusėje iš skydinės ir pagrindinis kanalas įvadiniam kabeliui. Jie visi bus išdėstyti grunte.
Visi vamdžiai bus tinkamai užsandarinti, kad neturėtų įtakos namo sandarumui. Bent vienas paliktas neužsandarintas vamzdis iš lauko į vidų pablogins sandarumo testo rezultatus.
Dar nesikonsultavau su santechnikais dėl viso šito. Gal kažkas dar pasikoreguos vėliau.
Gal pastebėjote klaidų?

Dėl perėjimų ir panašių klausimų pasikonsultuok su konstruktorium kuris darė.

Dėl kanalizacijos viduje, 50 kriauklei tinka pilnai, jai tai bus plaunamos rankos, veidas taip sakant higienos sumetimais. Bet virtuveje 75 kaip ir vonioje, džiakuzi, biude, dušui. Klozetui 110.

Dėl karšto vandens, tikriausiai tai daugiau nei pora metrų. Įsirenkit cirkuliacija ir tikrai nervų negadins laukimas, kol ir vėl apsiplikysi karštu vandeniu.
Atsakyti
Kokia prasme daryt is 110 i 75 o jau prie konkretaus tasko dar ir i 50 ? Pas mane visur 110 ir tik kur reikia koki metra maks o daugiausia maziau visur 50 tukas.
Atsakyti
Man kanalizacijos vamzdžius konstruktorė supaišė 110 ir 50. Bet įrenginėdamas padariau visą kanalizaciją iš 110, nes pati kanalizacija grunte, o 50 lauko kanalizacijos nėra.

Yra keli variantai kanalizacijos vedžiojimo plokščiajame pamate. Aš visą išsišakojimą dariau po pamatu ir kiaurai pamatą išlenda visur 110 vamzdis į kiekvieną tašką.
Kitas būdas prakišti 110 keliose vietose, o jau betono sluoksnyje padaryti išsišakojimus į kiekvieną tašką su 50. Bet čia reikia būtinai pasirūpinti geru užfiksavimu, nes kai pilamas betonas, tai silpnos jungtys neatlaiko.

Elektros kabelių į gofrą siūlau nekišti, nes kaip jau minėjau, betonas pilamas su didele jėga, tai tas gofras gali kaip reikiant sulamdyti ir joks kabelis netilps, geriau kloti techninius vamzdžius.

Vandentekio ir geoterminio įvadamas aš panaudojau tą patį 110 kanalizacijos vamzdį darydamas 1 metro spindulio užsukimą.

Klodamas vandentekio vamzdžius plokščiajam pamate, mėčiausi tarp kelių variantų:
1.Nekloti visai, o andentekį išsivedžioti lubom, sienom.
2.Pakloti tik pagrindinius įvadus į atskirus kambarius, o išsišakojimą daryti sienose.
3.Sukloti visą vazdyną iki kiekvieno tašo.

Pasirinkau 2 variantą. Taip ir vamzdžiai nuvesti į kiekviena kambarį(vonią, virtuvę) ir jokių jungčių pamate.

Atsakyti
QUOTE(Milao @ 2013 09 04, 10:07)
Jei pasirinkčiau plokščią pamatą, jis būtų tik po gyvenamąja namo dalimi. Šalia gyvenamosios - nešildomas garažas, tarsi priestatas.

Kalbėjau su vienu kaimynu, kuriam šio namo autoriai projektuoja pasyvų namą.

Mano kaimynas nori tokio namo: šilta dalis - ant plokštės, šalia nešildomas garažas, po kuriuo dar yra įrengtas ir rūsys.

Pasirodo, kad šalia plokštės darant rūsį, rūsys labai stipriai išbrangsta. Taip yra todėl, kad po plokšte esantis gruntas stipriai apkrauna/stumia rūsio sienas. Tokį rūsį, kad plokštė po kurio laiko neišstumtų ar neiškreivintų, reikia daryti vientisą monilitinį. Mano kaimyno atveju 5x9 metrų rūsys gali kainuoti apie 50 000 Lt.

Taip kad plokštė ir šalia rūsys - brangus dalykas.

Galbūt jūs ir ne visai tokius sprendimus žadate taikyti, bet atkreipkite į tai dėmesį.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2013 09 03, 22:32)
Noreciau pasitikslinti del kai kuriu plokscio pamato baubu. Vienas is ju- sudetingas vamzdynu remontas avarijos atveju. Sita man sunkiausiai sekasi perprasti.

Nesu specialistas, bet pabandysiu pateikti vieno statybininko man pateiktus samprotavimus.

Jei reiktų vamzdynus tvarkyti po įprasto namo pamatais (gręžtiniai, juostiniai), tai tokiu atveju suardytumėme iš esmės tik grindis. O grindys nėra laikančioji pastato konstrukcija.

Jei tektų vamzdynus tvarkyti po plokšte, tai ardytumėme ne tik grindis, bet ir laikančią namo konstrukciją. Juk plokštėje grindys dirba kaip ir laikančios namo konstrukcijos, nes nuo sienų per išilginę armatūrą perimą dalį apkrovų, jas tolygiai paskirsto po visu namu.

Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2013 09 05, 11:09)
Pasirodo, kad šalia plokštės darant rūsį, rūsys labai stipriai išbrangsta. Taip yra todėl, kad po plokšte esantis gruntas stipriai apkrauna/stumia rūsio sienas. Tokį rūsį, kad plokštė po kurio laiko neišstumtų ar neiškreivintų, reikia daryti vientisą monilitinį. Mano kaimyno atveju 5x9 metrų rūsys gali kainuoti apie 50 000 Lt.<{POST_SNAPBACK}>
Mano rūsys nuplaukė su aukštais gruntiniais vandenimis. Šiuo metu planuose beliko maždaug metro gylio ir pločio, 3-4m ilgio duobė po garažu. Rūsio pavadinimas jau nelabai betinka. Taip pat ta duobė būtų maždaug metro atstumu nuo plokštės. Dėl visų šių lengvinančių aplinkybių manyčiau kad tai atsieis daaaaug mažiau nei 50 000.
QUOTE(cibulis @ 2013 09 05, 11:09)
Nesu specialistas, bet pabandysiu pateikti vieno statybininko man pateiktus samprotavimus.
Jei reiktų vamzdynus tvarkyti po įprasto namo pamatais (gręžtiniai, juostiniai), tai tokiu atveju suardytumėme iš esmės tik grindis. O grindys nėra laikančioji pastato konstrukcija.
Jei tektų vamzdynus tvarkyti po plokšte, tai ardytumėme ne tik grindis, bet ir laikančią namo konstrukciją. Juk plokštėje grindys dirba kaip ir laikančios namo konstrukcijos, nes nuo sienų per išilginę armatūrą perimą dalį apkrovų, jas tolygiai paskirsto po visu namu.
Irgi ne specialistas, bet pagalvokim. Plokštės apačia yra gniuždoma, čia betono vienalytiškumas turi esminę svarbą, nes būtent betonas plokštei duoda atsparumą gniuždymui. Plokštės viršus tempiamas, čia pagrindinį darbą atlieka armatūra, nes betono atsparumas tempimui praktiškai niekinis. Jei remontuojami vamzdynai plokštės viršutinėje dalyje, nepažeidus armatūros konstrukcijos tvirtumas neturėtų pasikeisti iš esmės. Jei vamzdynai po plokšte grunte, tai jau bėda, bet kiek suprantu, į gruntą po plokšte būtina dėti tik kanalizacijos vamzdyną. Kiti vamzdynai plokštės viršutinėje pusėje.
Atsakyti
QUOTE(Milao @ 2013 09 05, 12:19)
Plokštės apačia yra gniuždoma, čia betono vienalytiškumas turi esminę svarbą, nes būtent betonas plokštei duoda atsparumą gniuždymui.

Dabar greitai nerandu piešinuko, bet pamato apkrovos veikiančios gruntą atrodo kaip kriaušė. Arčiau pamato esanti apkrova dirba didesniu plotu ir į šonus (kaip kriaušė), tačiau pasiekus tam tikrą gylį/plotį apkrovos nuslopsta. Čia bent jau taip yra su tradiciniais pamatais.

Manau, kad ir plokštės apkrovos į gruntą turėtų būti panašios, t.y. veikti kriaušės principu. Gal ir klystu.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2013 09 05, 13:34)
Dabar greitai nerandu piešinuko, bet pamato apkrovos veikiančios gruntą atrodo kaip kriaušė. Arčiau pamato esanti apkrova dirba didesniu plotu ir į šonus (kaip kriaušė), tačiau pasiekus tam tikrą gylį/plotį apkrovos nuslopsta. Čia bent jau taip yra su tradiciniais pamatais.
Manau, kad ir plokštės apkrovos į gruntą turėtų būti panašios, t.y. veikti kriaušės principu. Gal ir klystu.
Apie šitą?
Atsakyti
QUOTE(Milao @ 2013 09 05, 13:01)

Ne, ne šitas. Norėjau pasakyti, kad plokštė spaudžia gruntą ne tik tiesiai į apačią. Dalis spaudimo persiduoda ir už plokštės kraštų į šonus.

Štai kodėl, jei šalia plokštės yra rūsys, plokštė stipriai apkrauna rūsio sienas.
Atsakyti
Kokią hidroizoliaciją naudojot pamato išorės hidroizoliacijai?
Atsakyti