Pamatai

Su drenažu sakyčiau kaip ir gerai, bet klosis tenkelės. Kažkas čia ne taip su skerspjūviu, nesamonė trinkeles kloti ant to paties grunto. Iškilnos, tai faktas.

o dėl drenažo gylio. Rostverkas 60cm. Taigi sijonas irgi prasidės tokiam gylyje. Cokolis - 20cm. Taigi turim vos 40cm grunto tarp paviršiaus ir sijono. Drenažas virš sijono. Drenažui nuolydis koks turėtų būti? Santechnikas sakė - apie 3cm per metrą. Tai per 14 metrų jau kaip ir į paviršių išlips

Cia vire diskusija ar vertikaliai uzleidinet polistirola nuo rostverko zemyn, bet darbar as pats susiduriau - rostverkas isigilina max 40cm, jei neuzleisim polistirolo zemiau - neiskilnos pasalas??

Jei rostverką apšiltinsi, tai neiškilnos, maksimum ką padarys blogo, tai suspaus putplastį.

Norint išvengti įšalo po rostverku, geriausia padaryti sijonėlį aplink jį. Sijonėlis gali būti tiek vertikalus, tiek horizontalus, su nedideliu nuolydžiu nuo namo. Kokį sijonėlį pasirinkti, tavo asmeninis reikalas. Jei dėsi horizontalų, galėsi pasinaudoti madwifi pateiktose nuorodose esančia medžiaga. PN literatūroje teigiama, kad panaudojant tuos pačius medžiagų kiekius, vertikalus sijonėlis efektyvesnis. Nenuostabu, nes horizontaliam sijonui gaunasi daugiau kvadratūros, tai su tuo pačiu medžiagų kiekiu, vertikalus sijonas gaunasi storesnis, bet horizontaliojo atveju apšiltinamas didesnis žemės kiekis po namu.
Papildyta:


tai kad ne. Čia ne kanalizacija, kurioje skysčiai turi nenubėgti per greitai, nes kitaip nenuneš "sunkaus krovinio". Drenaže keliaus tiktai vanduo, tad nuolydis gali būti ženkliai mažesnis nei kanalizacijoje. Svarbu kad jis būtų. Internete kai ieškojau nuolydžio dydžio, tai buvau radęs net centimetro nesiekiantį metrui, bet kiek šaltinių radau, tiek ir nuolydžio verčių, tad nežinau tikrojo dydžio. Sau kai dariau, tai su gulsčiuku tik žiūrėjau, kad būtų nuolydis labai neisigilindamas į tai, koks jis.

Noreciau pasitikslinti del kai kuriu plokscio pamato baubu. Vienas is ju- sudetingas vamzdynu remontas avarijos atveju. Sita man sunkiausiai sekasi perprasti. Jei tai sildomu grindu vamzdynas, avarijos padarinius likviduoti sakyciau panasiai sudetingas reikalas tiek plokscio, tiek kitokio pamato atveju, nes betona vis tiek dauzyti reiktu. Panasi situacija sakyciau ir su vandentiekiu. Skirtumas gal didesnis su kanalizacija, bet kanalizacijoje ne tie slegiai, kad prakiures vamzdis aplamai butu pastebetas bet kokio pamato atveju. Uzsikisus vamzdziui kiek suprantu paprastai sprendimas buna ne vamzdzio atkasinejimas, o krapstymas specialiomis vielomis. Uzgriuti gali vamzdis? Ka praleidau?

Mano supratimu, kalba eina apie visas po pamatais užkastas komunikacijas. Tai ne tik kanalizacija, bet ir tas pats vandentiekio įvado vamzdis, kurio dėl apsaugos nuo įšalo per šoną nepadavinėsi, o teko matyti, kad šiems vamzdžiams po namu naudoja kampines sujungimo movas, kas leidžia tiksliau įvesti vamzdį į norimą vietą, norimu kampu, bet kurios labai stipriai sumažina konstrukcijos patikimumą. Gali būti problemų su viskuo, kas pakasta po pamatais. Kad ir su elektros kabeliais, jei jie neįvilkti į apsauginį vamzdį, geoterminio šildymo žemės kolektoriaus įvadais jei juose naudotos kampinės movos ir panašiai.

o kur sitoje schemoje turetu buti lietaus kanalizacijos vamzdis? zemiau drenazinio?

Auksciau

http://banga.balsas....8fb40f5cdec.jpg

Prisidesiu prie klausimo jai kas labiau nusimano. Sakykim yra staciakampis, apie ji vedamas drenazas, kiek ir kur daryti sulinuku?

Tai jei teisingai supratau, pagrindinis baubas yra vandentiekio įvadas. Dėl elektros kabelio - apsauginis vamzdis kainuoja tiek, kad net nekyla minčių ant jo taupyti. Su kanalizacija nieko labai neprigudrausi, bet galimas remonto poreikis abejotinas. Jei pasirinkčiau plokščią pamatą, jis būtų tik po gyvenamąja namo dalimi. Šalia gyvenamosios - nešildomas garažas, tarsi priestatas. Rimtas apšiltinimo sluoksnis tarp gyvenamų patalpų ir garažo. Pats garažas nešiltintas, arba apšiltintas minimaliai, bet jame manau vis tiek teigiama temperatūra turėtų laikytis. Po garažu nematau jokio tikslo daryti plokštės, dar ir dėl to, kad garažas šiltų nuo grunto.
Mano atveju palanki aplinkybė - kanalizacija ir vanduo į namą ateina nuo garažo pusės. Kaip toks variantas, kad vandentiekio įvadas iš žemės išlenda garaže prie gyvenamosios dalies sienos, o į namą įlenda per sieną tarp garažo ir namo? Garaže esantis vamzdžio galas ir koks pusmetris gilyn be abejo būtų apšiltintas. Ar baubas įveiktas būtų, ar kaip tik daugiau bėdos nei naudos?

Dėl apšiltinimo nežinau. Mano supratimu, jei garaže bus minusas, tai tik ilgiau vanduo bus nenaudojamas ir apšiltinimo sluoksnis nepagelbės, bet šeip, jei garažą nuo išorės šiek tiek apšiltinsi, bei jis turės vieną bendrą sieną su namu, to minuso greičiausiai ir nebus. Apšiltintuose ką tik pastatytuose namuose paprastai laikosi pliusinė temperatūra.

Dabar kaip tik sprendžiu šią problemą.
Man per plokštę reikia pravesti 6 kanalizacijos vamzdžius, 7 šalto vandens vamzdžius, 2 oro padavimo vamzdžius, 4 geoterminio kontūro vamzdžius (sujungimas patalpoje), 3 karšto vandens vamzdžius.
Pagrindinį kanalizacijos vamzdį žadu daryti 150cm gylyje iš d160 vamzdžio. Jis bus tiesus apie 6 m ir iš jo beveik vertikaliai bus atsišakojimai į reikiamas vietas. Į tuoletą d110, kitur d75. Ar geri diametrai?
Vamzdis baigsis šalia pamato esančiame "šulinėlyje", prie kur paskui jungsis tolimesnis vamzdynas. Iš ten reikalui esant bus galima pravalyti pagrindinę tiesią horizontalią atšaką. Nors tas šulinėlis grunto paviršiuje vėliau susitvarkius nesimatys.
Šalto vandens vamzdis taip pat prasidės tame šulinėlyje ir eis 150 cm gylyje iki reikiamo taško tech. patalpoje. Po grindimis nebus jokių sujungimų, išlinkimai tiek kiek leidžia vamzdis. Tech. patalpoje bus atsišakojmai ir pagrindinis "kranas", iš ten eis 7 vamzdžiai per plokštės betono sluoksnį (ten pat kur ir grindinio šildymo vamzdeliai). Norint kad tie vamzdeliai išeitų statmenai grindims betonuojant reikalingos metalinės "L" formos "alkūnės", į kurias įsistato sulenkta vamzdžio dalis. Alkūnės parinktos pagal vamzdžio diametrą ir vamzdžio lenkimo radiusą. Tas pats ir su grindinio šildymo vamzdelių galais.
Oro vamzdžiai bus židinio oro padavimui d110 (jeigu jis bus) ir ventiliacijai iš gruntinio šilumokaičio d200. Jie eis taip pat apie 120cm gylyje ir mamatą kirs statmenai. Dar neaišku kur stovės vasarinė šilumokaičio apėjimo sklendė, bet tikriausiai, kad lauke, tokiu atveju nebereikėtų papildomos oro padavimo skylės sienoje. Skylė pamate yra visada šilčiau nei skylė sienoje ar tuo labiau stoge.
Geoterinio d40 vamzdžiai ateis giliai po žeme (180-200cm) ir su 1m radiuso užlenkimu išeis į viršų kiaurai pamatą tiesiai toje vietoje, kur priklauso (tech. patalpos kampe). Sujungimus darau patalpoje, kad būtų mažiau užkastų ar užbetonuotų probleminių vietų.
Nežinau ar daryti dvigubą vamzdį karštam vandeniui su cirkuliacija, kad prie čiaupo pastoviai būtų karštas vanduo. Kiek tai praktiškai naudinga? Kokio minimalaus diametro vamzdį galima dėti, kad būtų "nuleidžiama" kuo mažiau vandens iki kol atitekės karštas? Karšto vandens vamzdžiai bus išvedžioti akmens vatos su folija apvalkale, viršutiniame putplasčio sluoksnyje.
Ar reikia dėti paminkštinimus, ten kur vamzdžiai kerta betoną? Ar tiesiog užbetonuojami be nieko?
Taigi kažkokių paslėtų sujungimų bus minimaliai ir tik kanalizacijos vamzdyne.
Taip pat bus pravestas nemenkas skaičius gorfruotų vamzdelių (šarvų) laidams į visus namo kampus lauko pusėje iš skydinės ir pagrindinis kanalas įvadiniam kabeliui. Jie visi bus išdėstyti grunte.
Visi vamdžiai bus tinkamai užsandarinti, kad neturėtų įtakos namo sandarumui. Bent vienas paliktas neužsandarintas vamzdis iš lauko į vidų pablogins sandarumo testo rezultatus.
Dar nesikonsultavau su santechnikais dėl viso šito. Gal kažkas dar pasikoreguos vėliau.
Gal pastebėjote klaidų?

Domėjausi 75mm diametro kanalizacijos vamzdžiais, tai jie buvo brangesni nei 110mm ir jų net nebuvo sandėlį. Jie nepopuliarūs, paprastai jei neužtenka 50mm stato 110mm.




nemažo diametro šulinėlis turės būti. Betoninis 1m?



Kažkur čia, ar bitės forume buvau radęs mintį, kad jei vamzdžiai ploni ir nutiesti nedideliu atstumu, cirkuliacija nebūtina, nes šaltas vanduo greitai nubėga. Skaičių neprisimenu, reikėtų pasitikslinti. Sau darau be cirkuliacijos.



Tai kad brangu. Thermofleh vamzdžiai neaiškios medžiagos yra pigesni, o deklaruojama šiluminė varža pakankamai nebloga, bet ir tai, kai pasižiūri, tai ši termoizoliacija brangi.





Vandentiekio vamzdžiams man siūlė dėti "gofrus" aš uždėjau thermofleh apšiltinimo kevalus. Kanalizacijos vamzdžius teigė galima drąsiai betonuoti.





Siūlyčiau naudoti atitinkamo diametro techninį vamzdį. Jis panašus į vandentiekio, tik prastesnės kokybės. Juo vėliau naudotis bus lengviau, beje, abejoju, kad gofras pritaikytas užkasimui ir užbetonavimui, jei kurioje vietoje užsispaus, tai vienas kanalas iškart palaidotas.