Pamatai

Kokį žvyrą geriau imti po plokščiu pamatu? sijotą, nesijotą, plautą?
Ar imti kuo sunkesnę vibroplokštę?
Ar paklojus geotekstilę tarp smėlio ir žvyro (30 cm po putplasčiu) ji kiek nors pagelbės, kad smėlis "neišvažiuotų" į šalis vėliau kasinėjat tranšėjas aplink įrengtą pamatą?

Ar galima pakloti daugiau polietileno plėvelės po putplasčiu ir kraštus užleisti kaip 2 m sijoną aplink pamatą su nuolydžiu nuo namo, lietaus vandens nutekėjimui? Tokiu atveju plėvelė gerai apsaugotų po ja esantį smėlį nuo vandens. Ar yra šansų vėliau nesuplėšyti šios plėvelės dirbant su pastoliais ir panašiai?

Išvedžiojus grindinio šildymo vamzdelius ant apatinio tinklo paskui būna sunku įstatyti atskyrimo "gyvates". Kaip geriausia jas įstatyti?

Kai nemokantys daro, tai taip ir gaunasi. Armatūra iš polių turi būti palikta pakankamai ilga, kad būtų užtikrintas armatūros inkaravimo ilgis. Tą ilgį parenka tas, kas konstruoja pamatus.
Realiai pririši ar privirinsi - jokio skirtumo.
Tas armatūros sukabinimas tik vos ne tam, kad laikytųsi rostverko karkasas.




Čia tai išvis pieva. Tokie kaimynai man labiausiai patinka
Sąrama įlinko nebent dėl to, kad per mažas aukštis parinktas buvo. O kad virinta armatūra, tai jokio skirtumo įlinkiui. Čia tik stiprumui turi įtakos, nes pvz skersinės armatūros virintinių strypų plieno stipris imamas mažesnis.

Ar teisinga tokia detalė - konkrečiai drenažas, geotekstilė ir XPS "sijonas"?

Aš dirbau su ~100kg, pagal charakteristikas jis, kiek pamenu, sutankina grunto iki 20cm gylio. Mano manymu, tai pakankamai optimalus svoris ir tai dviems su juo tampytis jau sunku. Tolimesnis ženklus svorio didinamas sutankinamo grunto gylį didina neženkliai. Aš tankinau keliais sluoksniais, sutankinu ir užvežu naują sluoksnį smėlio, tai sutankinau grubiai 50 cm smėlio. Norint sutankinti giliau iškarto, rekomenduočiau vibrokoją, nes ji su pakankamai nedideliu savo svoriu leidžia sutankinti gruntą iki (ir vėl jei atmintis nepaveda) 1,2m gylio. Jei ketini dirbti vienas, manau tai teisingesnis pasirinkimas. Su plokšte aš manau ne ką mažiau privaikščiojau nei būčiau privaikščiojęs su vibrokoja. Po tankinimo iškart atkreipiau dėmesį, kad didžioji daugumą plytelių klojėjų, gruntą tankina su vibrokoja.



Mano supratimu sluoksnių maišymosi pagrindinis variklis - vanduo. Jei nebus vandens ir geotekstilės nereikia. Geotekstilė mano supratimu turėtų dar pagelbėti.



Mano supratimu turėtų būti geras sprendimas.



Grindinis šildymas taps labai inertiškas, be to, šiltesnė betono pusė bus nukreipta į gruntą, tad gruntas bus šildomas labiau, nei patalpų vidus. Dėl betono didelio šilumos laidumo, tas temperatūrų skirtumas nebus labai didelis, bet mano supratimu, juntamas, kas turėtų jaustis ir patiriamuose šilumos nuostoliuose vertinant šildymo kainos aspektu.
Papildyta:


Nemanau, kad apdaila reikalinga ir toje dalyje, kuria rostverkas yra pakastas žemėje, ta dalimi aš rostverką apdengčiau geomembrana.

Teptinė rostverko hidroizoliacija. Nežinau ar ji reikalinga. Bet kokiu atveju aš jos nedaryčiau su bituminio pagrindo hidroizoliacijomis. Sau pasirinkau mineralinę hidroizoliaciją. Dabar jei sau daryčiau, tai arba išvis hidroizoliacijos ant betono nedėčiau, arba jei dėčiau, tai tik mineralinę, vis tik didesnė tikimybė, kad nedėčiau iš vis.

Dėl konkretaus klausimo, tai mano supratimu, kaip ir viskas tvarkoje, išskyrus tai, kad nematau nuolydžio nuo namo - nuogrindos. Kad ir kokia gera hidroizoliacija ir drenažas bebūtų, mano supratimu, teisingiau maksimalų vandens kiekį iškart nuvedinėti toliau nuo namo ir kovoti su vandens likučiais, nei bandyti visą lietaus vandenį susemti namo pamatų sausinimui skirtu drenažu, o jam nespėjus su viskuo susitvarkyti, tikėtis kad vandens perteklius nieko nesugadins.

As daryciau sekanciai, kaip sakai pleves dedi su atsarga 1-2m kad eitu kazkiek apgaubt pamata is isores, tada is sonu gerai apkasciau zvyru. Jai to nepadarysi lietaus vanduo tikrai isgraus kazkiek is po pamatu. Pas mane rostverkas, zvyras po juo buvo tankintas bet visvien sukrito nuo keliu iki keliolikos cm..

Jei jau kalba pakrypo apie zvyra po rostverku - ji butina tankinti?

Manau, kad hidroizoliacija nereikalinga, jei ant pamato vertikaliai klijuosis XPS. Putplastis pats nepraleis drėgmės prie pamato vertikalios plokštumos, be to ir prisiklijuos tvirčiau.
Mano klausimas: kas dėjote (dėsite) pamatų membraną ant apšiltinimo, ar ją kažkaip klijavote ar prispaudėte ir užpylėte žvyru. Kuria puse dėjote - lygia puse prie pamato ar gumbuota?

Ar butina nezinau, asmeniskai tai reikalavau jog sutankintu.



Vanduo pats aiku kad nepateks, bet gal reiktu ziuret kur iskrenta rasos taskas. Vakar turejau progos padraskyt savaji xps suklijuota vidineje pamato puseje, bituminis sluoksnis buvo dregnas. Kiek ta dregme gali kenkti pamatui nepasakysiu.

Ta dregme ir atejo is vidaus greiciausiai, ne is isores.

Ir kas rostverkui atsitiks, jei truputį ir sudrėks. Poliai juk neapsaugoti nuo drėgmės, ir kas jiems. Be to, jei ir iš visų pusių rostverką hidroizoliuosi, polių juk neapsaugosi nuo drėgmės ir ji per polius rostverką vis tiek pasieks.

Svarbiausia virš rostverko gerą hidroizoliaciją padaryti, kad drėgmė į mūrą nekiltų, o rostverkas mano supratimu gali būti ir drėgnas. O ir putplasčio įmirkis nelabai didelis, o termovaržos kritimas dėl įmirkio irgi ne įpatingas, čia ne vatos.

Cia speliojimai, o kai paziuri i normalius konstruktyvus hidro visur pavaizduota aiskiai...

Iš Goto buvau paėmęs 330kg reversinę vibro plokšte. Deklaruojamas tankinimas iki 50cm. Jie patys atvežė ir pasiėmė. Kadangi ji reversinė, tai ant sauso grunto jokių pastangų nereikia vibruojant.

Jeigu nori kad gruntas neišvažiuotų iš po pamato, apjuosk gruntą lentom, kaip pas mane jei pameni.

Aš irgi turėjau tokią mintį dėl plėvelės, nes pamato išorinė dalis buvo ja uždengta. Bet nedariau šio sijono ir nupjoviau ją visiškai. Labai daug grunto būtų tekę atvežti, tinkamai jį sutankinti apie namus.