Trepsim pas kaimynus lenkus.

bet kalnuose nėra taip labai karšta kaip kokiam plynam lauke
nors gal čia man taip atrodė, kai man amžinai šalta

Gražu ten, gražu.
Jsgute, kasdien kalbink savo chebrą gal įkalbinsi.

2013-08-08. Ketvirtadienis. Krokuva

Dar vienas šiltas ir saulėtas rytas. Susiruošiame ir kiek ankščiau išeiname į autobusų stotį. Planavau rinktis autobusus kiek po aštuntos valandos.
Grafikus galima rasti čia.
Bet prieš 8 jau vienas autobusas į Krokuvą stovi. Lenkai, pamatę, kad mes svarstome, net neklausti parodo, kad taip, tai į Krokuvą. Dar paklausiu, ar galima pirkti bilietus autobuse. Jie patikina, kad galima. Taigi, stojame į eilutę.

Apie lenkus, bent jau tiek, kiek patyriau kaip turistė, susidariau labai gerą nuomonę. Pagalbos ir dėmesio sulaukdavome ne ką mažiau, nei pvz., Italijoje. Aišku, pasitaikydavo ir ne tokių mandagių, bet vienetai. Išsivežu tikrai gerus prisiminimus apie vietinius žmones.

Taigi, į bagažinę atiduodame bagažą ir sėdame į autobusą. Į šį reisą bilietų iš anksto nepirkau specialiai, nes maža ką sumanytume keisti. Keisti bent jau man tikrai norėjosi: rūpėjo palikti bagažą saugoti, o pačiai dar iki kokio kalniuko nueiti. Bet planas yra planas.

Bilietai brangūs. Suaugusiam kainuoja 20 zlotų, o studentei - net 17 zl. Bet šitas autobusas važiuoja greičiau. Į Krokuvą turėtume nuvažiuoti per 2 valandas, taigi, sutaupome 20 minučių.
Kai ruošiau namų darbus prieš kelionę, kitų autobusų bilietus mačiau kainuojančius ir po 12-15 zl, studentams - 50 proc.

Pajudame. Mintyse atsisveikiname su Zakopane.
Autobusas sustoja keliuose kaimeliuose.
Pakelės vaizdai.




Jei pirmyn džiaugėmės gražėjančiais vaizdais, tai dabar gražūs slėniai, aukštos kalvos palieka mus. Kažkur pakelėje užmatau, kad oro temperatūra +33C. 9 valandą ryto.
Autobuse maloniai vėsu.

Netrukus ir Krokuva.


Ilgai sukinėjamės iki autobusų stoties. Galiausiai sustojame. Praeidamos peronu dar apžiūrime autobusų stoteles. Matome šviečiančią Aušvico kryptį. Dar gerai būtų išsiaiškinti, kur stoja Polskibus. Mat pirmyn važiuodami į Krokuvą neužsukome.
Paklausiame autobusų stotyje informacijos langelyje. Informacija tik anglų kalba.
Dar nusiperku Krokuvos žemėlapį. Kol suvaikštome į tualetus, matau, kad atvažiuoja Polskibus autobusai, tai viskas ok, vadinasi.

Išeiname iš stoties, nežinia, į kurią pusę pasiduoti. Kažkaip pametėme nuorodą "Stare miasto". Su žemėlapiu einu ieškoti mums reikiamos gatvės. Be proto karšta, gatvių pavadinimai žemėlapyje visiškai nesutampa.
Taksistas pakviečia, paklausia, ko ieškau. Florianska street. Nors ir suprato, kad jam biznio nebus, bet viską kantriai išaiškino. Gailėjausi tik kad esu be mergaitės, gerai kalbančios angliškai. Bet bandžiau iš paskutiniųjų suprasti ir įsiminti.

Taigi, išėję iš autobusų stoties antrame aukšte, sukame į dešinę. Leidžiamės laipteliais žemyn, papuolame į judrų prekybos centrą - mūsų Akropolį, kuriame susitinka abiejų stočių keleiviai, o iš kitos pusės - neaprėpiama galybė parduotuvių. Dabar jau nebeatsimenu, kylame ar leidžiamės eskalatoriumi iki Galeria Krakowska. Čia jau randame nuorodą "Stare miesto". Išeiname į didelę aikštę su skulptūra bumbulu viduryje.
Kitas kelias - išeiti per traukinių stotį Krakow Glowny.
Praėję aikštę, lendame į požeminę perėją. Didžiulė perėja su daugybe parduotuvių. Yra nuorodos į gatves. Sekame savo Florianska. Netrukus pamatau Floriono vartus - nuo čia kelias jau daugiau mažiau žinomas.
Labai greit atrandame Tuttifrutti hostelį.
Ten yra ir apartamentai, ir hostelis, bet kaip supratau, vienoms rankoms priklauso.
Hostelis sename name, antrame aukšte. Draugę paliekame su lagaminais, o su mergaite einame apsižiūrėti, kaip ten kas. Nes check-inas tik nuo 14 val. O dabar - tik vienuolikta. Bet mums pasiseka, nes kambarys laisvas, taigi mus iškart apgyvendina.
Sumokame 328 zl už dvi naktis trims žmonėms. Keisčiausia, kad booking.com tiek šiame hostelyje, tiek viloje Zakopanėje rašė, kad neįskaičiuotas pagalvės mokestis. Bet iš mūsų niekur to mokesčio neėmė.

Parodoma pusryčių vieta, galimybė naudotis virtuve ir visais indais. Duodamas raktas ir pasakomis instrukcijos, kaip rasti. Nes mūsų kambarys bus kitame pastate, esančiame priešais pagrindinį pastatą.
Laimingos leidžiamės į savo naujus namus.
Papildyta:


Ačiū už balionus.

Šaltu tai nebent rugsėjo mėnesį arba vasaros pradžioje. Nes vėlyvą rudenį-žiemą trasos būna uždarytos.

Papildyta:


Man tai buvo karšta. Bet kentėti dar galima. Aš irgi šaltmirė.

Gal galima ir keltais pasikelti į kalnus? Ir pasigrožėti jų didingumu. Aš taip dariau Bukovelio trasoje praeitą vasarą. Taip ir karštį sugebėčiau. Žinau žinau,kad pusę kaifo praraščiau .Nevisiems duota lakstyti,kažkas turi ir šliaužioti Gerų Jums kelionių.

Beje, kelią labai sunkiai radome. Aš ne viską supratau, ką sakė, administratorė. Žinau, kad turime atsirakinti duris į laiptus kairėje. Ten laiptai į ginekologo kabinetą. Galiausiai nusprendžiame pabandyti - valio, už tų durų ne tik kabinetas, bet ir ištisas kvartalas. Po to vėl stop mašina. Antrame aukšte savo durų nerandame. Paskui mergaitei atėjo, kad second floor - tai ta prasme - ground, o po to skaičiuoti iki second britiškas skaičiavimas. Realiai turime lipti į trečią aukštą. O čia jau atrandame.
Mūsų kambarys yra paprasčiausiame dviejų kambarių bute senoviniame pastate. Randame kito kambario gyventojus, jaunus vaikinus. Bet juos gal tik kartą vėliau matėme. Daugiau per visą savo būvimą nieko bute nesutikome.

Butas kad ir senove dvelkiantis, bet tvarkingas, kažkiek atnaujintas, švarus, spalvos ryškios. Čia toks skiriamasis Tuttu frutti ženklas. Baldų minimaliai ir senoviniai dauguma jų.

Kambarys. Žvilgsnis į langą.


Žvilgsnis į duris.


Iškart atsidarome langą, nes kambaryje tvanku. Žvilgsnis į pagrindinį viešbučio pastatą.


Gatvė labai judri. Ištisai eina minios ir ištisas šurmulys. Žinojau, kad taip bus, bet reikėjo centrinės lokacijos.
Vieta labai lengvai randama. Iš vienos pusės matyti Marijos katedros bokštai.


Iš kitos - Floriono vartai.


Vonia ir tualetas šiame bute labai švarūs ir kvepiantys. Virtuvė irgi puiki. Pagalvojame, kad visai neverta kaskart eiti valgyti į pagrindinį pastatą. Bet pasirodo, kad neveikia nei arbatinis, nei mikrobangė. Nors mikrobangės gal tiesiog nemokėjome įjungti.

Dešros jau niekas nebenori.
Pasiimame sausų košių ir einame į pagrindinį pastatą užkrimsti.

Valgomasis + bendrasis kambarys.




Vaizdas pro valgomojo langą.


Apžiūrime virtuvę.


Randame daug pieno. Administratorė pasako, kad pieno galite naudoti į valias. Pačios sau pasijuokiame, kad vadinasi, čia turėtų būti pavojingos sąlygos. Bet nesigiliname ir einame pietauti.
Mūsų kava jau pasibaigus, naujos dar nepirkome. O viešbučio kava tik tirpi. Aš susigalvoju gerti arbatos su daug pieno. Arbata jų prasta, bet su pienu ji labai skaniai geriasi.
Apžiūrim kiek matosi kitas viešbučio patalpas, bendrus tualetus. Visur taip spalvinga, šviesu, švaru, automatizuota. Kol kas viešbutis palieka labai gerą įspūdį.

Papildyta:


Prie pačios Zakopanės keltuvais galima pasikelti į Gubalowka ir Kasprowy Wierch. Pasikėlus į Kasprowy Wierch jau galima ir į Swinicą užlipti nesunkiai, manau. O ir šiaip pavaikščioti labai smagu. Gražu ten.

Pasistiprinę išeiname į gatvę. Čia suprantu, kad tas oras, kurį mes Tatruose įvardijome kaip labai labai karštą, ten tebuvo malonios šilumos pliūpsnis. Krokuvoje karštis - deginantis. Jaučiamės kaip į orkaitę įkritę.

Slenkame šešėliais. Užeiname į Marijos baziliką. Bilietas suaugusiam 10 zlotų, studentei - 5 zl. Gauname informaciją lietuvių kalba.
Bažnyčia garsi dėl medinio drožinėto atsiverčiančio Vito Stvošo altoriaus. Interjeras labai prabangus.
Galima užeiti į bažnyčią ir nemokant pinigų, tiesiog eiti į maldininkų dalį. Tik altorius bus daug toliau.

Marijos bazilika.


Tada sukame į čia pat esančią Turgaus aikštę ir Sukienicus.




Pasakysiu atvirai: karšta taip, kad viskas visiškai neįdomu. Dairomės tik pavėnių.


Vienintelis dalykas, atmerkiantis akis ir prikeliantis gyvenimo džiaugsmą ir susidomėjimą yra šis:


Po iš po gaisrininkų šlangos trykštantį fontaną turškiasi ir maži ir dideli. Sušlampame iki paskutinio siūlo. Gyvenimas kiek prašviesėja. Einame tolyn.


Rotušės varpinė.



Papildyta:
Sukame link Vavelio kalvos. Pakeliui pasėdime parkelyje po medžiais.

Vavelio kalvos pspėdeje - gal kunigų seminarija?


Vavelis.


Studentę paleidžiame po Katedros požemius ir Zigmundo bokštą pavaikščioti su audiogidu. O mes stumiame laiką. Tiesiog kurį laiką pasėdime katedroje. Po to nueiname į Karališkosios pilies kiemelį.




Sutarta valanda kažkaip tai praeina. Susitinkame ir patraukiame tolyn.

Vavelio ansamblis.




Draugė girdėjusi, kad įdomu "Drakono dantyje". Na gi, pabandome.
Sekame nuorodą. Bilietus perkame savitarnos automate prie pat įėjimo. Suaugusiam -3 zlotai, studentei - pusė kainos.
Ar saulė ištirpdė bet kokius mūsųpojūčius, bet "Dantis" mums nepaliko jokio įspūdžio. Urvas ir tiek. Gal kad kas kokią legendą pasektų, tai būtų įdomu. Vienintelis privalumas tas, kad pabūname tikrame pavėsyje.

Išeiname kažkur žemai už pilies teritorijos ribų.

fantastiskos foto is kalnu nebuvau dar niekad lenku pusej tatruose vien tik del to nezmonisko zmoniu srauto - va tas ir stabdo

Ačiū.
Labai įdomu, kokie tie srautai kitais mėnesiais. Su savo studente jau sutarėme dar kartą ten važiuoti kitų metų rugpjūčio antroje pusėje. Aišku, iki kitų metų pasaulis gali dešimt kartų apsiversti, bet pažiūrėtume, gal iš tikrųjų mažiau žmonių bus į sezono pabaigą?

ok, dar šiek tiek Krokuvos:

iš Vavelio išeiname visai neblogoje vietoje, nes netoliese gatvės veda į mūsų suplanuotą Kazimierz - senąjį žydų kvartalą.


Slenkame ne tiek gatvių pavadinimais vadovaudamosi, bet kiek šešėliais nuo pastatų. Išeiname kažkur centrinėje Kazimierzo gatvėje.


Seni apleisti pastatai.




Šiame kvartale tokia ramybė, tokia atskira respublika po prabangaus Krokuvos senamiesčio atrodo. Labai smagu būtų prasivaikščioti gerą pusdienį. Bet dėl karščio neberūpi niekas.


Pamatome statinį Wolnica aikštėje.


Bet rūpi tik rasti kavinę ir ramiai patiesti vos gyvą kūnelį.
Ne taip paprasta, nes tai nedirba, tai ne mūsų kišenei. Tai tik kava ir saldumynai. O mums reikia ir papietauti.

Nusprendžiame sėsti į pirmą pasitaikiusią, kurioje kainos nebus kosminės. Prie jau minėtos Wolnica aikštės randame gal italų restoranėlį, viliojantį pasėdėti tokiame kiemelyje.


Užsukame. Mauname tiesiai į pavėnyje esančią kertę. Užsisakome po picą ir alaus. Pica Capriciosa 17 ar 19 zlotų, nepamenu. Barmenas dar pasitikslina, ar tikrai visoms po vieną picą. Mėgaujamės vėsiu alumi. Atneša picas... O mamma mia... Diiiidelės. Įveikiame vos po du trečdalius. Likutį susipakuojame, bus vakarienei.

Linole, bet jūs per gan trumpą laiką tiek visko pamatėt


Mus Krokuva irgi pasitiko 35-36 laipsniu karščiu (asfaltas buvo 50 laipsnių ), tai labai pagelbėjo kad per patį karštį leidomės į druskų kasyklas, kitaip matyt mano vyriškiai būtų lengvai nuprotėję nuo karščio.

Kavinėje prasėdime gal pusantros valandos.
Gatvėje nei kiek neatvėsę, nors saulė jau kiek žemiau plieskia.
Netoli pamatome bažnyčią. Dievo kūno.


Bažnyčios prižiūrėtojas, pamatęs, kad mes dairomės aplinkui, pakviečia mus užeiti. Ir užrakina paskui mus bažnyčios duris. Vos laikomės nepradėję klykti iš juoko. Visos kaip telepatijos veikiamos galvojame, kad va, dabar pradės iš mūsų, alaus prisibaubusių, velnią varyti. Bet netrukus pamatome, kad atviros šoninės nedidukės bažnyčios durys.
Pasidairome ir vėl leidžiamės į gatvę.

Prieiname turgelį, bet nieko gero.


Prieiname sinagogą.






Kažkur gatvelėje.


Grįžtame į tą pačią gatvę, kaip ir atėjome į šį rajoną.


Išeiname ties Vavelio siena.

Papildyta:


Jūsų spendimas buvo labai teisingas dėl kasyklų. Aš su drauge ten esu buvusi, mums įspūdžio per daug nepadarė, kad antrąkart eitume.

O dėl karščio visai neįdomi ta Krokuva buvo. Nors šiaip ją dievinu.

Pamažu parslenkame iki savo rajono. Grodzka gatvėje apžiūrim šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią.


Užsukame į Klarysių vienuolyno kiemelį.


Šalia esant šv. Andrejaus bažnytėlė.


Ir Apaštalų PP bažnyčios tvora.


Prie Sukienicų jau vakarėja.


Užeiname į hostelio pagrindinį pastatą išgerti arbatos. Išmaukiu nežinau kiek vandens ir arbatos.
Rytoj mūsų planuose - Aušvico koncentracijos stovykla. Į ją planuojame vykti labai anksti. Mūsų hostelyje pusryčiai prasideda nuo 7 valandos. Administratorės užklausiame dėl sauso davinio. Mūsiškė tikrai puiki administratorė, susitariame, kad ateisime 06:15, ji paruoš pusryčius ankščiau.

Grįžtame į savo karštą kambarį. Nelabai padeda net vėsus dušas. Kambaryje jokio kondicionieriaus ar ventiliatoriaus.
Bandome miegoti. Karšta, o lauke - didelis triukšmas.

foto fantastiskos
bet zmoniu ateiciai zinosiu kad rugpjuti geriau nevaziuot

Ačiū. Keliavimui sąlygos buvo ne kokios, bet nuotraukų grožiui - tai idealios.

Tikrai geriau nevažiuoti.

Tęsiu:

2013-08-11. Penktadienis. Aušvicas

Rytas tragiškas. Miegojau prasčiau nei Simple autobuse. Visą naktį blaškiausi nuo šono ant šono, pabusdama tai nuo karščio, tai nuo triukšmo, tai nuo muzikos. Triukšmas ir muzika nutilo tik kokią penktą ryto. Po mūsų kambariu yra klubas, matyt, iš ten ir sklido.
Nemiegota naktis, ankstesni ankstyvi kėlimaisi, karštis visą kelionės laiką matyt susidėjo į vieną ir mane galutinai pribaigė. Nieko nebenoriu, noriu namo. Labai laukiu rytdienos, kada pagaliau išvažiuosime.

Bet keliuosi, nueiname pusryčių. Kaip buvome sutarę, kiek po šešių jie jau paruošti.
Kelių rūšių dribsniai, pienas, mėsytės, sūrio, daržovių. Užkertame gerai. Ir leidžiamės link stoties.

Autobusas turėtų būti 07:10. Antrame autobusų stoties aukšte nėra jokių švieslenčių apie autobusus į Oswiecim, kaip kad matėme vakar. Visos be reakcijos, stovime ir žiūrime. Nueiname į informaciją, pasako, kad 8 stotelė. Nueiname į 8 stotelę - ten visiškai kitas autobusas. Vairuotojas parodo pirštu žemyn. Mergaitei "daeina", kad reikia nusileisti į apatinį aukštą. Bet apatiniame aukšte 8 stotelėje nieko panašaus nėra. Vadinasi, pavėlavome.
Nusiminu. Einame pirkti bilieto į kitą autobusą. Kasininkė pasako, kad kitas - be dešimt aštuonios. Viskas, ok. Bet palaukit, turi tik du bilietus. O mums reikia trijų. Liepia eiti tiesiai prie autobuso.

Prie autobuso stotelės išsirikiuoja nemaža eilė. O atvažiuoja tik nedidukas autobusiukas, kaip mikroautobusas.
Galvoju, netilpsime, tai po velnių. Visai nebenoriu aš į tą Aušvicą. Iš vis, noriu namo.

Įlipa su bilietais būrys korėjiečių. Dar du žmonės su bilietais. tada labai greit įlipame ir mes. Vairuotojas klausia, ar return bilietą? Prisimenu, forumuose skaičiau, kad geriau nesirinkti return, nes būni pririštas prie laiko. Bet pagalvojau apie šios dienos mūsų patirtį - vis tik geriau return. Sumokame 12 zlotų suaugusiam į vieną pusę (viso 24 zl žmogui). Bijau sumeluoti, studentei lyg nebuvo nuolaidos.
Kartu su bilietu gauname ir grafikėlį su grįžimo laikais.