Trepsim pas kaimynus lenkus.

kaip gaila...

Atėjo ir į mano kiemą "šventė".

Kada ten bukietas vėl nuotraukas paleidžia, nuo kito mėnesio? Deja, teks luktelti, kol vėl pradės rodyti. Atsiprašau visų, kurie nori, bet negali šiuo metu pažiūrėti.

Ačiū, linole, už nuostabų reportažą! Kiek daug nuostabių nematytų vietų parodei. O jau nuotraukų grožis
Ir pats pasakojimas toks nuoširdus, taip įtraukė, kad nejučia visą vienu ypu prarijau

O, jau ir mano reportažą rodo - gal nė nebereikės to Plius paketo iš photobucketo pirkti.

Ačiū už gražius žodžius.

Lenkijoje yra tiek daug visko pamatyti. Tikuosi ateityje po gabaliuką plačiau vis panarstyti kaimynus.

Kaip gaila, nematau foto .

Sveikinu puikias keliautojas. Įdomus reportažas. Kai visos vietos praeitos, tai smagu jas buvo prisiminti kito žmogaus akimis

Ačiū už gražius žodžius.

Ilgiuosi tų vietų... Labai noriu snieguotas Tatrų viršūnes pamatyti. Bet... gal kada nors... Šįmet nebent pusdienis Varšuvoje teišpuls.

Reportažas toks puikus, kad net kilo mintis pakartoti Jūsų kelionę!

Ačiū. Džiaugiuosi, jei pavyko norą kelionei sužadinti. Tikiuosi, neteks nusivilti.

Siunčiu krūvą balionių ištvermingajai keliautojų trijulei Linole, dėkui už puikų reportažą - labai sužavėjo jūsų kelionė Ir tokia nostalgija užplūdo žiūrint į tavųjų Tatrų nuotraukas, kad sunku žodžiais apsakyt - labai norėčiau kada nors bent viena iš jūsų trąsų prasieiti Kažkada seniai mes jau ėjom iki Morkie Oko, po to link antrojo ežeriuko Czarny staw pod Rysami Buvo labai karšta, bet tuo pačiu beprotiškai gražu Tąkart pirmą kartą gyvenime matėm kalnus ir būtent ten supratom, kad be kalnų nebegalėsime gyventi

Ačiū, Aidluka.

Ši kelionė man buvo trečiasis Tatrų lankymas. Ir su kiekvienu kartu aš jų noriu vis labiau. Džiaugiuosi, kad ir mūsų jauniausia bendražygė jau ima galvoti apie savarankišką kelionę į Tatrus.

Aidluka, ačiū, kad grįžai į virtualų pasaulį. Tavieji reportažai tokia atgaiva dūšiai būna.

2014-06-07. Šeštadienis.
Turime gerą pusdienį iki skrydžio į Madeirą. Išnaudojame laiką tolimesnei pažinčiai su Varšuva:
Planuose – senasis rajonas Praga, esantis kitoje Vyslos pusėje.
Iš Centralna traukinių stoties patraukiame pro puikų orientyrą, „Stalino dovaną“ – Kultūros ir mokslo rūmus. Jų atspindys viename iš netoli stoties esančių dangoraižių:



Šalia kažkas vyksta. Matome į pastatą einančius žmones. Užeiname smalsumo vedinos. Nieko įdomaus nerandame, bet randame nemokamus tualetus.
Sukame pro Ogrod Saski. Labai patinka šis parkas su didžiuliu fontanu ir daugybe skulptūrų bei gėlių.


Pilsudskio skverą ir Nežinomo kareivio kapą matome pirmą kartą. Pernai ši vieta buvo rekonstruojama. Prie Nežinomo kareivio kapo budi sargyba, dega Amžinoji ugnis.


Papildyta:
Skveras nepaprastai didelis, erdvus. Tik labai karšta, iš pat ryto jau norisi pasislėpti nuo saulės.
Sukame į Krakowskie Priedmiesčie alėją. Ji kaip visada – puošni.


Labai norisi į senamiestį. Bet prieš pat Karališkuosius rūmus pasukame tiltu link Vyslos.





Papildyta:
Praga dažnai vadinama Varšuvos Bruklinu. Išskirtinas šis rajonas tuo, kad jame išlikę prieškario laikų pastatai. Rajonas laikomas skurdžiu, dar visai neseniai buvo galima pamatyti daug apleistų pastatų. Rajoną mėgsta bohemos atstovai. Taip pat ir benamiai. Kelionių gidai pataria būti atsargiems tamsiu paros metu. Tiesa, paskutiniais metais Praga labai pasikeitė. Pastatai ir gatvės rekonstruojamos. Tuo įsitikinome ir mes.

Kelias į Pragos rajoną neprailgsta. Vis atsisukame pažiūrėti puikios Varšuvos senamiesčio panoramos. Ir padarome išvadą, kad atvažiuoti čia reikėjo autobusu ar tramvajumi. O grįžti – pėstute.








Taigi, jau kitoje Vyslos pusėje. Ir mus pasitinka šv. Florijono bažnyčios bokštai.






Papildyta:
Šiek tiek pavaikštome gatvėmis.


Pragos kapela:




Pragos rajonas nepalieka tokio stipraus įspūdžio, kaip kad Kazimiero Krokuvoje.
Grįžtame prie šv. Floriono bažnyčios. Einame į kitą pusę link Marijos Magdalietės cerkvės. Vyksta pamaldos.




Norime eiti pavaikščioti po senąsias Inžinierska, Listopada gatveles. Bet toje vietoje vyksta didelės rekonstrukcijos. Atsisakome minties sukti didelius lankus.



Papildyta:
Užmatome buvusius Vandens rūmus - vieną iš seniausių ir labiausiai vertinamų pastatų. Dar vadinamą Kolonų rūmais.


Nusprendžiame eiti vėsiu Lenkijos Armijos vardu pavadintu parku.
Skulptūra parke:


Paskui kylame ant tilto, kuriuo ir atėjome ir grožimės Varšuvos senojo miesto panorama.




Grįžtame atgal į Centralną traukinių stotį tuo pat keliu, kaip ir atėjome.

Tiek Varšuvos šįkart.