Trepsim pas kaimynus lenkus.

Visą laiką į Lenkiją žiūrėjau kaip į nuobodžią tranzito šalį. Finansams sumažėjus reikėjo ieškoti pigesnių alternatyvų kelionėms. Ir čia prisiminiau lietuvaičius, važinėjančius apsiprekinti į Lenkiją. O kodėl gi ten nepakeliavus? Juolab, kad jau seniai būta kalnuose, seniai lyg magnetas traukia pavadinimas Zakopanė. Simple Express ir lenkų Polskibus autobusai palepina puikiomis kainomis, tai kodėl gi nepasidaryti pigių ir puikių atostogų pas kaimynus?
Grįžusi galiu tepatvirtinti, kad Lenkija yra žavi, įdomi, pilna tiek gamtos, tiek senovinių ir modernių miestų. Jau kurpiami planai kitų metų išvykai. Tad šia temą tikiuosi pildyti ir pildyti.

Lenkija 2013-08-02 – 11

Komentarai laukiami.

Stengsiuosi rašyti taip, kad turėtų ką veikia ir mėgstantys skaityti, ir tik trumpai peržvelgti.

--------
Kelionė gimė iš noro nebrangiai pakeliauti ir gauti maksimalių įspūdžių. Mūsų įprastas keliautojų tandemas komanda pasipildė vienu nariu – įtraukiau jauną studenčiokę. Norėjau ją užkrėsti kalnais, norėjau, kad suprastų, kad kelionėse yra begalė puikių dalykų.

Taigi, Simpleexpress autobuso Vilnius – Varšuva bilietų gaudymas prasideda likus keletui minučių iki vidurnakčio, kada sueina lygiai pusė metų iki numatomos kelionės datos. Žinau, kad neleidžiama bilietų pirkti ankščiau. Todėl prieš kelias minutes iki vidurnakčio tinklapyje http://www.luxexpress.eu/ltsusivedu keliautojų informaciją ir kontaktus, kad po dvylikos beliktų tik paspausti keletą mygtukų.
Išvažiavimo laiką pasirenkame penktadienio nakčiai. Žinau, kad savaitgalis, vidurvasaris, norinčių važiuoti gali būti nemažai. Simple Express duoda penkis bilietus po 10 litų. Juos dalinasi ir važiuojantys iki Berlyno. Taigi, pirmyn yra du bilietai po 10 litų, vieną tenka pirkti pilna kaina – 59 Lt. Grįžimui pasisekė visus tris pagauti po 10 litų. Patvirtinimai ateina į mailus, pinigai po kelių dienų yra nuskaitomi. Viskas ok, važiuosime.

Vos nupirkusi bilietus, užsakau nakvynes. Esu numačiusi vieną tarpinę nakvynę Varšuvoje. Zakopanėje mums su studente norėtųsi pabūti kuo ilgiau, bet turime taikytis prie draugės atostogų grafiko. Taigi, Zakopanei skiriame 4 nakvynes. O po to norėsime dar kartą (o kai kas – pirmą kartą) pamatyti Krokuvą, ramiai pavaikščioti jos gatvelėmis, ko keliaujant su agentūromis nepavykdavo.
Dar užmatau, kad Aušvico koncentracijos stovykla yra netoli. Taigi, Krokuvai skiriame 2 nakvynes. Visas nakvynes Lenkijoje užsakinėjau per booking.com.

Likus trims ar kiek daugiau mėnesiams iki mūsų kelionės lenkų pigių autobusų Polskibus linija paskelbia vasaros tvarkaraščius ir kainas. Linija Varšuva – Zakopanė nelabai džiugina. Pigiuosius arba būsiu prasnaudusi arba bilietai prasideda nuo 25 zlotų žmogui. Na ką, keliausime ne taip pigiai, kaip Stopkaime. Už bilietą vienam asmeniui maršrutu Varšuva – Zakopanė sumokame 25 zlotus, viso 75 zl. Plius 1 zlotas visam užsakymui paimamas už rezervaciją.
Atkarpą Zakopanė – Krokuva paliekame sprendimams vietoje. O už maršrutą Krokuva – Varšuva sumokame po 30 zl žmogui, ir aišku, plius 1 zl prie viso užsakymo už rezervaciją.
Visi patvirtinimai, invoicai tvarkingai ateina į el. paštą. Skirtumas nuo Simple tas, kad Polski bus nėra keleivių pavardžių, o yra rezervacijos numeris. Jis yra būtinas parodyti prieš lipant į autobusą. Teko skaityti, kad kai kas pasinaudoja tokiu pasiūlymu, perka bilietus pigiai, vėliau juos perpardavinėja brangiau. Jei kas susidomėjote šia lenkų autobusų linija, noriu užakcentuoti, kad į autobusą priima tik su internetu www.polskibus.com pirktais bilietais. Pati savo akimis mačiau, kad žmogelio, kišančio vairuotojui pinigėlius nepriėmė. Tą patį pabrėžė ir informaciniame langelyje dirbanti moteris, kai klausėme, kur Krokuvoje stoja Polskibus autobusai.

Kelionės į Zakopanę laukiau labiau nei į Italiją.
Labai anksti, kad prieš pat kelionę užėję neplanadieniai nepakištų kojos, ėmiau dėliotis kelionės gaires. Apie Varšuvą dienai – pusantros veiksmo greit randu. Krokuvą pasilieku planavimo pabaigai. Labiausiai neramina kalnai. Ar nepaklysiu, ar susigaudysiu. Gamtoje visiškai nesiorientuoju, todėl nepasitikėjimas savimi didelis. Tad sugalvoju dar namuose susidėlioti trasas, kuriomis norėtųsi eiti. Internete randu žemėlapius, bet jie nepatogūs. Sugalvoju atsisiųsti. Ebay ir amazone kainos siuntimo didelės, o ir pasirinkimo nėr. Puolu žiūrinėti pas lenkus. Kažką randu. Prisidedu krūvą žemėlapių. Tvirtinu užsakymą. O velnias, atsiskaitymui tinka tik lenkų kortos arba bankinis pavedimas. Na, jau nemokėsiu tiek, kiek kainuoja visas siuntinys. Rašau savininkui, kad atšauktų užsakymą, paaiškinu situaciją. Jis – jokių bėdų: tuoj atsiranda nuoroda į apmokėjimą Paypal. Ir ką, žemėlapius greit turėsiu. Tiesa, atsiuntimas kainavo nemažai. Bet jei jau užsimaniau, tai buvo negaila. Po savaitės jau sėdėjau ir dėliojau maršrutus iš žemėlapių.

Pamažu susiperkama amunicija: kalnų batai, kelnės, kepurė. Lazdos, gertuvė, dėklas žemėlapiams. Su drauge vis eidavome vakarais pasivaikščioti, pabėgioti. Likus kelioms savaitėms iki kelionės kiek bėgiojau, kiek laipiojau ant kėdės – šitas metodas labai padėjo.

Prieš pat kelionę tradiciškai - nieko nenoriu. Amžinas prieškelioninis sindromas.

Penktadienį, rugpjūčio 2 d., atidirbu, pakabinu ant kabineto durų lentelę „Atostogos“ ir – į kelionės nuotaiką. Su drauge nuvažiuojame į Vilnių, ten prie mūsų prisijungia jauniausia kelionės dalyvė. Neužtrunka laikas iki 22:30 Simple autobuso į Berlyną. Naktis autobuse nebuvo lengva šįkart. Lenkų pasienyje gavom pasų kontrolę. Kompiuteriukas autobuse rodė filmus, grojo muziką. Su jaunėle dalinomės vienomis ausinėmis, tad nebuvo patogu. Bandžiau naršyti internete, bet autobuso kompiuteriuku tai padaryti buvo neįmanoma. Tad bandžiau miegoti.


2013-08-03. Šeštadienis.
Varšuvoje išlipome 05:40. Simple autobusas stoja prie pat DW. Centralnyj traukinių stoties, šalia pastato Multikino. Beje, stoja toje pačioje vietoje tiek važiuojant pirmyn, tiek atgal. Greit atgauname bagažą ir einame į stoti rytinei rutinai ir pasistiprinimui. Keista, bet tualetas nedirba. Įsitaisome antrame aukšte poilsio kambariuke, užvalgome iš namų įsidėtų lašinukų su dešra ir tik 6 valandą atsidarius tualetams, einame praustis.

Poilsio kambarys Varšuvos dw. Centralnyj traukinių stotyje:


Pro langus - į bundantį didmiestį:

Nu va kaip operatyviai - šaunuolė

Ačiū, linole, už dar vienus patrepsėjimus

Stengiuosi kol dar ūpas ir laiko yra:

Mūsų viešbutyje registracija tik nuo 14 valandos. Iš pradžių norėjau tartis, kad viešbutis priimtų bagažą pasaugoti. Bet pažiūrėjau, oficialiai nėra teikiamos bagažo saugojimo paslaugos, tad nėr ko tikėtis, kad mūsų čiamodanus kas 6 valandą ryte priims. Be to tai netgi ne viešbutis, o atskiri nuomojami butai. Tad nusprendžiame mantą pusdieniui palikti saugojimo kabinoje traukinių stotyje. Skaičiau, kad Varšuvos Centralna traukinių stotyje yra dviejų rūšių bagažo saugojimo kabinos. Vienos – aptarnaujamos darbuotojų, kitos – savitarnos. Taigi, apsidžiaugiame radę darbuotojų aptarnaujamą saugyklą. Kaina – 10 zlotų už vieną vienetą bagažo. Mokėti reiks atsiimant, dirba 24 valandas. Kažkuriuo metu, berods nuo 14:00 iki 14:30 neoficiali pertrauka.
Išeiname laimingos ieškoti kavos, bet labai greit suprantame, kad už bagažą žiauriai permokėjome. Nes netoli randame savitarnos kabinas, kur kaina už dėžutę prasideda nuo 8 zlotų. Na, kaip jau išėjo, taip. Sėdame gerti kavos, aplankome tualetus (2 zlotai žmogui) ir – į pažintį su Lenkijos sostine.

Iš pat ryto šviečia saulė, todėl veiksime pagal planą – iš pat ryto į Lazienki parką.

Mūsų orientyras - Kultūros ir mokslo rūmai – sovietinių laikų palikimas, Stalino „dovana“ broliškai lenkų tautai 1952-1955 m. Skaičiau, kad buvo svarstoma šį gigantą nugriauti. Bet mums statinys tarnavo kaip puikus orientyras tiek stočiai, tiek viešbučiui rasti. Jo antena išstypusi į 231 metro aukštį. Tai – ne tik aukščiausias Varšuvos, bet ir visos Lenkijos statinys. Nebent per paskutinius metus duomenys pasikeitė.


Kelią iki Lazienki parko buvau nužiūrėjusi su google žmogiuku. Pakeliui dar užsukame pažiūrėti, kur bus Metro Politechnika stotelė, iš kurios su metro riedėsime iki Metro Wilanowska, iš kur į Zakopanę išvažiuos Polskibus autobusas.

Kai rinkausi viešbutį Varšuvoje, prioritetas buvo viešbučio dislokacijos vieta netoli Centralna traukinių stoties ir metro. O bet tačiau likus mėnesiui iki mūsų kelionės šalia viešbučio esančią metro stotelę uždarė rekonstrukcijai. Teks kažkiek dardėti tramvajumi ar autobusu, o tik po to – metro. Labai pagelbėjo Varšuvos visuomeninio transporto tinklapis

Varšuvos centras palieka dvejopą įspūdį. Net nesuprantu, patinka jis ar nepatinka. Ir ar jis daugiau senamiesti ar naujamiestis.


Konstitucijos aikštė pasipuošusi reklamomis, dėl ko atrodo visai ne konstitustiška.




Skulptūra didingo pastato sienoje:


Artėjame prie Zbawicielo aikštės:


Zbawicielo aikštė su man patikusia to paties pavadinimo bažnyčia:


Šalimais yra metro Politechniki. Viskas paprasta čia. Dar apžiūrim, kaip veikia bilietų pirkimo automatas – ir link park Lazienki.

Į park Lazienki įeiname iš Bagatela gatvės. Patenkame į rožių parką su skulptūra.


Apsižiūrim, laukiame, kol ir ašikštės išeis didelė korėjiečių grupė ir mėgaujamės pavėsiu. Kai kas jau trypia, kad laikas būtų užvalgyti.

Dešros laukimas:


Iškart sukertami ir priešpiečiai, ir pietūs. Dabar jau galima mėgautis parku.

Trumpai parašysiu, kad karališkasis Lazienki parkas tarnavo kaip karaliaus Stasnislavo Augusto vasaros rezidencija. Tai didžiulis 76 ha parkas su rūmais. Sodai sudaryti iš trijų dalių: Karališkasis, Modernus ir Belvederio tipo sodas. Sodą puošia XVIII-XX a. skulptūros. Šiame parke yra vadinamieji „Rūmai ant vandens“ – neoklasikinės architektūros šedevras, kuriame šiuo metu įrengtas Architektūros muziejus.
Nemokamai galima aplankyti skulptūras ir šventyklas, esančias Lazienki parko teritorijoje. Parkas atviras nuo aušros iki sutemų.

Pasileidžiame takeliais be jokio plano. Patenkame prie senosios oranžerijos. Dabar čia skulptūrų galerija ir karališkasis teatras.









Papildyta:









Išėje iš Oranžerijos kiemelio džiaugiamės takelias pavėsyje ir pamažu judame tolyn.

Labai smagu naujienas skaityt.
Bet kalnų tai laukiu labiausiai

Bet dar kiek su Varšuva pakankinsiu:

Vos išsukus iš Oranžerijos, pasigirsta čiurlenimas:


Sukame link Baltojo paviljono. Už jo randame štai ką - apipešiota uodega, nuvargusį:


Gal pagaliau chebra liausis iš manęs tyčiojusis: kur tavo žadėtos voverys, kur povai? Nes užmatome ir voverytę:


Ilgai stebeilijamės į mažą ir vikrią drąsuolę. Kai nusibosta, sukam toliau.

Baltasis paviljonas:


Pataikome į raudonųjų žibintų alėją:


Nežinau, kas tai, bet labai gražu.

Papildyta:
Prieiname tiltuką per upelį:


Kiek pasėdime. Kai kas numeta kelis duo nos gabaliukus antims:




Einame tolyn. Vestuvėms paruoštas restoranas.


Dar vienas tiltukas:


Ir prieš akis atsiveria parko pagrindinis akcentas - Rūmai ant vandens:

Lazienki ir mums buvo tooooks atradimas Tų raudonųjų žibintų gegužės viduryje nebuvo Povas savo grožybių neparodė, nors ir kiek sekiojom ir kalbinom O antys tai paskui sekiojo bėgiojo
Laukiu tęsinio - senamiesčio, o jau paskui kalnų

Mūsų povas nelabai turėjo ką rodyti, nes vietoje uodegos dvi nupiepusios plunksnos karojo.

Dar parodysiu karališkųjų Lazienki sodų rūmus ant vandens:


Priartėjame:






Galima paplaukioti kanalu-upe:


Bendras kiemo vaizdas:




Skulptūra:

Palikę rūmus ant vandens, patenkame į kitus, Myšlewickie:


Labai karšta. Kai kas jau ima zirzėti, kad skrandis maisto prašosi. Prie upės sukremtame po javiniuką.

Rūmai iš kitos pusės - šiuo metu restauruojamos.


Vanduo:


Tiltas:


Atvėsę einame link tilto:


Skulptūra už jo:



Papildyta:
Patraukiame kita upės puse. Kažkur pasukame ir užmatome šventyklą:


Palipame iki jos:




Dar vienas eksponatas šalia:


Priešingoje nei šventykla pusėje pamatome tai:


Užlipę suprantame, kad tai tas pats įėjimas į parką, kuriuo ir atėjome.

Išėję iš parko leipstame nuo karščio.
Iki Zbawicielo aikštės kulniuojame tuo pačiu keliu, kaip ir atėjome.


Nuo jos sukame kita gatve. Nufotografuoju pakeliui pasitaikiusius įdomesnius namus:






Prieiname Trijų kryžių aikštę:


Ir šv. Aleksandro bažnyčią:


Prieiname pažiūrėti:


Ilgokai sėdime viduje, nes vėsu ir niekur nesinori eiti.
bet artėja laikas registracijai į viešbutį, tenka judėti.


Traukinių stotį randame gana nesunkiai. Susimokame už 3 bagažo vienetus 30 zlotų. Ir išeiname į viešbučio paieškas. Kelią buvau išžiūrėjusi su žmogiuku, randame nesunkiai.
www.hosapartments.pl Mūsų buvo numeris Bagno 5. Užsakinėjome per booking. Mokėjome 139 zlotus trims žmonėms už naktį. Pasiūlymas buvo neatšaukiamas, pinigus nuskaitė iškart.
Viešbučio instrukcijose nurodyta iš vakaro susisiekti su viešbučiu ir pranešti savo atvykimo laiką. Susirašiau, puiki komunikacija. Sutarėm susitikti 14:00, kad ir prasideda registracija.
Kažkiek vėluojam. Jaunėlę puikiai kalbančią angliškai įpareigoju paskambinti šeimininkei, kad atvykome. Po 5 minučių ji jau čia.

Šeimininkė aprodo studiją. Sutariam, kur paliksim raktus, kadangi rytoj anksti išvykstame. Tiesa, dar reikėjo pateikti kortelę, kuria atlikta rezervacija.
Mums čia visai patinka. Net imame gailėtis, kad nakvosime tik vieną naktį. Nusprendžiame, kad studija būtų ideali gyventi dviems, trims ji - kiek ankštoka. Bet tai - menka bėda.
Nustebino, kad namas turi budėtoją.









Įsikūrę greit užkandame ir lėksime į senamiestį.