QUOTE(Eufforija @ 2014 09 03, 19:18)
Lusinei, mieloji.... isivaizduoji, kaip turetu but sunku... bet juk mum svarbiausia viska padaryti, kad palengvinti vaikiukams ju dalia... pasistenkit kaip nors paziureti is kitos puses... juk nepaliksit vaikiuko su atsiverusia ertme, esu isitikinusi, kad atsigaus maziukas po operaciju, juk yra pilnas jegu! Laaabai jum linkiu, kad si syki viskas butu kuo puikiausiai
kada jus dabar operuos?
Na, o mes jau priduodam tyrimus, gulsimes 9 diena, o operuos rugsejo 10. Mums bus sunkus isbandymai, kadangi as su sunuk gulsiuos i ligonine, o vyra paliksiu su dukra, jai teks per ta laika atprasti nuo kruties
neisivazduoju kaip cia mum seksis, tik ar ne teks vyrui nakti lekti su dukra pas mus i ligonine
juokai juokais, bet kai pagalvoju, tai net siurpas krato...
Aciu labai visoms uz palaikyma, lyg ir suprantu, kad nieko nelieka kaip eiti pirmyn, tiesiog liudna, kad vel ta pati reiks vaikui patirt, preciziski tyrimai, kraujavimai, skausmai ir dar mums kt srityje op laukia.
Nuosirdziai linkiu jums tik vienkartiniu operaciju ir sekmingu gijimu. Nors problema viena, bet kaip matom, procesas kiekvienai skirtingai pakrypsta. Musu atveju, Z ivardija vaiko emocionaluma, jis klykauja, krykstauja, zodziu aktyvus, kaip reikiant, o i verkima, juoka, spiegimus gomurys reaguoja. Bet is kt puses, juk vaiko nenutildysi, ramini kzk, bet vaikas juk lieka vaiku.