Kai aš laukiausi, tai 24 sav. sužinojau, kad gims vaikis su tokia problema... Tada labai pradėjau domėtis... LT mažai info, kur daugiausiai jos radau, tai SM... čia ir "įstrigau"
Po lūpytės op. ligoninėj irgi teko visokiausių užgauliojimų išgirst iš seselių (rašiau anksčiau), kad "tik akloholikai tokius gimdo"
Po gomuriuko op. vis tyčiojosi, kodėl aš viena ligoninėj su vaiku, klausinėjo, kodėl vyro nėra, gal geria? Joms nė motais, kad vyras dirba ir dar turim dukrytę, kurią irgi prižiūrėti reikia, o į ligoninę 2 kart per dieną atlėkdavo MB.
Vaikis mūsų planuotas ir laukėm jo 1,5 metų! Kiek džiaugsmo MB ir uošviui buvo, kai sužinojo, kad berniukas! Gi vienintelis giminės-pavardės pratesėjas!
Ir as laaaabai dėkinga
emamytei, ji irgi parašė man į AŽ, pamažu sužinojau, kad ji net kaimynė! Tik vat kalta aš, kad neatrašau sms dėl susitikimo, nes tai vaikis užmiega ne laiku, tai lakstom į poliklinikas, sanatorijas, o dar didžioji suserga, ar orai prasti
... Nejaukiai jaučiuosi...
QUOTE(Lusinei @ 2014 06 22, 17:38)
Apie ta full job visai verta pagalvoti, tik tam pradzioje reikalingas susitikimas, juk visu ideju vienas nesugeneruosi
vat reikia mamyciu iniciatyvos:)
O del tu kalbu, zvilgsniu, atsisukimu ir spoksojimu tai ojoj, nors gyvenam sostinej, bet susidure su sia problema aiskiai pajutom kaimo giluma
is kai kur net ne klausimai, o jau teiginiai nuskambedavo: "nestumo metu turbut alkoholi vartojot arba svaiginotes, sirgot ir nesigydet arba matyt jusu seimoje pilna tokiu" ne karta i tai priverte atsakyti grieztesniu tonu nei iprasta. Tokia jau tad visuomenes tolerancija ir supratimas. Juokaudama sakau, gal ir mums reiktu koki parada ar eisena paorganizuot, kaip, kad homoseksualai ?
Bet po visu panasiu audru ir kovu meile maziesiems dar stipresne, tad itariu islepinimas neisvengiamas
juk jie tokie zavus, nepakartojami, del visu bedeliu, rodos, subresta daug anksciau nei bendraamziai, ir tada buna mazi, smagus profesoriai
Like
po kiekvienu žodžiu
Būtų smagu, jei prasidėtų vasara, nieks nesirgtų, ir galėtume susibėgt
