QUOTE(given444 @ 2013 09 18, 08:23)
O VAT JUS CIA MAN PASAKYKIT- ar tai siu laiku tendencija, norma, naturalu - nebent privaciam sektoriuj, kuomet darbuotojai nuolat perviliojami ir firmos konkuruoja -ar kaip tik nenormalu ir minusas - pvz, valstybiniam sektoriuj. nes manes tai klause: tai neturi nieko pastovaus, tik pavaduojate.... taigi ne kazin kaip. nesijauciu isitvirtinusi NIEKUR. turiu viena darba, kur pati sau esu bose, bet dirbant kitam - irgi gaunasi, tai pavadavimai, tai..... zodziu. atrodo be sansu kazkur ilgai dirbti, darbas atrodo mielas, bet ivairios aplinkybes susiklosto, ir...terminas pasibaigia,arba pati iseinu.
kazin kaip darbdaviai ziuri? ar cia gerai, ar blogai - turbut labai skirtingai
Tiesa sakant, nei vienoj vietoj darbinantis negavau klausimo, kodel daznai keiciu darbus. Aisku, as paaiskinu priezastis, kurios yra absoliuciai objektyvios. O skirtinga patirtis man asmeniskai yra privalumas. Gal kad jauciuosi stipriai, tai ir neatrodo kaip minusas... Siandien pakalbejau su kolege, kuri turi toki pat poziuri: pirmi metai-idomu, mokaisi. Antri-dirbi, treti-ieskaisi naujo, nes senam nuobodu, jei nepasiulo tobulejimo. Man reikia kitimo, nemegstu stovincio vandens. Tai mano pozicija ir as del jos nesijauciu blogai. Bet ko gero tai ir mano karma, kad nerandu pastovaus darbo. Kita vertus ar as tokiame issedeciau? Pvz . Dabartiniam darbe jau tuoj baigsis mano kadencija, iseinu mamu atostogu, bet jau sulaukiau pazado, kad jei jiems pritruks darbuotoju, as busiu pirma, kuriai paskambins. Manau, kad tai man pavyko butent del saziningo santykio su savimi ir darbdaviu. Nezaidziu dvigubu zaidimu, reziu tiesa i akis (vadovams taip pat) ir mane uz tai gerbia.