Darbo paieškos, patarimai

Palikau tik zinutes esme. jei skaitysime tarp eiluciu, aiskiai pamatysime situacija: buvo norimas bet koks darbas - ir isejo bet koks darbas. Kol nera tikima geromis permainomis - jų ir nevyksta.
Esu buvusi abiejose barikadu pusese ir labai gerai zinau ka kalbu. Taciau krypties neturejimas yra stovejimas vietoje. Uzduokite sau krypti ir tada bus 1. ant dusios lengviau, 2. ateitis sviesesne, 3. greiciau ateis teigiami pokyciai. Kas mokesi filosofijos zino, kad salia musu empirinio pasaulio yra ir ideju pasaulis, kuriame is musu emociju generuojasi musu aplinka ir supantys zmones. Tautosaka sako, kad beda viena nevaiskto - butent, nes bedoje mes matome tik kitas bedas ir jas prisitraukiame.
Merginos patvirtino, kad ir joms norai pildosi. Kliutys gali buti: 1. blaskymasis ir nezinojimas ko nori. 2. noras priestarauja tavo esybei (pvz. pildosi vienoje srityje ir nejuda kitoje).
Tarkim, kaip sakiau, apie protinga norejima. Mano vyras turejo darba, kurio labai nemego, todel jo vienintelis noras kas ryta buvo: nekenciu savo darbo, nenoriu i ji eiti. Rezultatas: jis is to darbo isejo/ ji atleido, nes salygos pasidare nebepakenciamos fiziskai. Iseina: noras issipilde - darbo nebera. Protingas norejimas butu sedeti nekenciamame darbe ir noreti geresnio darbo su geresne alga, kolegomis ar pan. Tada tiketina, atsiras skelbimas / paskambins pazistamas, kad kazkur yra puiki laisva vieta. Rezutatas - darbas pasikeite i geresni.
Tik karti juoda patirtis mane pacia ismoke teisingai noreti ir jau dabar galiu dziaugtis puikiais rezultatais.
Jei ka, man uz tai nemoka, bet labai noreciau jums ikvepti drasos ir pasitikejimo. Kaip anksciau rasiau, gal but netrukus ir pati jau naudosiuos savo patarimais, kai reikes mesti naujas meskeres

Sveikutes,

Vis dar ieskausi darbo. Jau nuo nauju metu. Bet savo mazame mieste nieko nepavyksta rasti. Buvau keletoje darbo pokalbiu, bet vis kazko turbut pritrukdavo. Pradejau ieskotis darbo didmiestyje. Pasikviete i pokalbi. Pokalbi organizavo darbo paiesku tarpininkai. taigi su tiesioginiais vadovais imones nesusitikau. Pkalbis praejo sklandziai. Pasake,kad i antra etapa su imones vadovais butu susitikimas si pirmadieni arba antradieni. Mazdaug, lauk skambucio. Skambucio nesulaukiau siandien. Gal vertetu ryt man tai tarpininkei paciai pasukti? labai nervina tas skambucio laukimas. Jau geriau i darbo pokalbi dar karta nueiti, negu sedeti ir laukti rankas sudejus. Ka patartumete?

Žinoma, kad paskambinkit

va šito ir aš labai nemėgstu. ir ne tik iš pažįstamų, pvz. du kartus lankiausi Muzikos ir meno bibliotekoj, ten registruojantis reikia nurodyt, ką veiki, mokaisi ar dirbi, rašo ant tos kortelės, tai abu kartus labai jau priekabiai klausinėjo, kur dirbu, vos ne "o kodėl niekur nedirbat?". Lyg jiems sunku būtų paprasčiausiai įrašyt "bedarbis", neatrodau kokia asociali, knygų vogt nesiruošiu, o tos darbuotojos su manim kalbėjo taip, kad pasijaučiau nejaukiai - kalta, kad nedirbu
Pažįstu daug kolegijos studenčių, po pirmo kurso beveik visos sėkmingai įsidarbina, o aš baigiau universitetą ir metus namie sėdžiu, liūdnoka.

O dar apie norų pildymąsi - patariu niekada neturėti tik vieno didelio noro. Aš to savojo laukiau laukiau laukiau kelis metus žibančiom akim, internete menkiausias žinutes apie tai sekiau kasdien, noras išsipildė, tada aišku ėjau iš proto, džiaugiausi, gyvenau tom emocijom, bet po to viskas susigulėjo, prasidėjo kasdienybė ir supratau, kad nebeturiu to tokio crazy tikslo, varikliuko, nebeturiu ko laukt. Apie ką pagalvojus akys žibėtų ir šypsena iki ausų atsirastų. Vos ne depresija užpuolė. Tai gal ir Ceridwen panašiai - kai jau susirado darbą, nebėr ko laukt, apie ką svajot, ko tikėtis. Skubiai reikia susigalvoti kažkokį naują tikslą, kuris vestų pirmyn.

Kažkur esu girdėjusi mintį, kad reikia ne bijoti svajoti, bet bijoti, kad svajonės išsipildys
Alyvose žinokite ir aš kažkaip pastebėjau, kad tie pažįstami/draugai, kurie baigė kolegijas, kažkaip daug lengviau darbus susiranda nei baigę universitetus
Beje man ir buvo panaši situacija kaip Jums, tik atnaujinant duomenis bibliotekoje, kai nusistebėjo, kad nedirbu. Vos ne iš serijos, kaip jūs taip galite, rankas, kojas turite tai kaip čia nedirbate. Tik aš toje vietoje išsišiepiau ir paklausiau ar biblioteka neieško darbuotojų Bibliotekininkė pati net pasimetė ir sumurmėjo, kad darbuotojų jos žiniomis neieškoma. Net neįsivaizduoju, kas ten man ant liežuvio buvo užplaukę , nes šiaip aš pagal charakterį viską visad nutyliu, į konfrontacijas nesiveliu.
O šiaip bent iš mano varpinės pažvelgus, kai aš stojau mokytis į universitetą, kažkaip aš pagal savo specialybę darbą įsivaizdavau kitaip, nei teko realybėje šiek tiek susidurti (šiuo metu kaip Ceridwen dirbu ne pilnu etatu, ne pagal specialybę). O šiaip manau yra neblogai padirbti įvairius darbus, kad ir po mėnesį (nors manau darbdaviai į tai neigiamai žiūri), bet kai išbandai vieną vietą, kitą gali geriau suvokti, kokio darbo nori Nors aišku kartais yra labai sudėtinga rasti tą darbą, kuris bent iš dalies patiktų. O jei dar baigei mokslus iš socialinių mokslų srities ir staiga suvoki, kad tavo pašaukimas yra tikslieji mokslai, inžineriniai dalykai va tada tai problematiška kažką tai keisti nors LABAI pasistengus manau įmanoma

teko pabuvoti šioje situacijoje , dabar prisiminus, kiek juokinga...labai troškau kūdikio, bet tuo pačiu metu ieškojausi ir darbo...kai nebesitikėjau nei vieno, nei kito, iš dangaus man nukrito abu , aišku teko rinktis... taigi esu viena iš statistinių bedarbių mamų, na bet manau, viskam savas laikas, dabar taip sau nusistačiau, kad žinau ko noriu ir tikiu, kad pavyks...(net užzsirašiau...), beja pravartu turėti sąrašiuką (norų) ir stebėti, kaip pamažu realizuojasi...
Papildyta:

na pas mane tų norų , nors vežimu vešk
Papildyta:

manau ir atlyginimas Jūsų visiškai nemotyvuoja...

* tikra tiesa. Nuo vaikystes svajojau dirbti tam tikra darba, bet pagal savo brandos atestata nebuciau galejusi. Bet tada atrode laimei, isidarbinau i toki darba, tik visai kitas pareigas, kur nereikia spec.issilavimimo. Ir zinot ka? Kai pamaciau ta darba is vidaus, kai pazinau tuos zmones, pasigailejau, nes... tiesiog geriau apie ta sistema galvojau. Buvau geresnes nuomones, idealizavau, o kai padirbau pamaciau ten purva, bjaurius egoistus issiaukstinusius zmones.

**kai nedirbau irgi budavo, kad kas is pazistamu klausdavo: o tai ko nedirbi? tai jiemns ir atsakydavau: o kodel tureciau, as nenoriu
O siaip manau, kad tai yra tiesiog durnas klausimas. Nera darbo, tai nedirba zmogus, arba serga labai, o cia imk ir aiskinkis kiekvienam is eiles

bet bent jau pabandėt, išpildėt svajonę, pamatėt, kas ne taip ir išėjot.
Aš dažnai kitiems kartoju: jeigu labai ko nors nori - bandyk, per galvą negausi, net jei nepasiseks, būsi pabandęs. Nes kartais tik atsikalbinėjimai: "tai ne man, tai per sunku, aš nemoku, nepadarysiu..." užkerta kelią pirmyn. Pabandai ir matai, kad su ta užduotim susidorojai

kartais ne VRM SISTEMA?

geriau buciau nejus, nedirbus ir visa to nemacius. Bent buciau buvus geresnes nuomones


nesakysiu

O VAT JUS CIA MAN PASAKYKIT- ar tai siu laiku tendencija, norma, naturalu - nebent privaciam sektoriuj, kuomet darbuotojai nuolat perviliojami ir firmos konkuruoja -ar kaip tik nenormalu ir minusas - pvz, valstybiniam sektoriuj. nes manes tai klause: tai neturi nieko pastovaus, tik pavaduojate.... taigi ne kazin kaip. nesijauciu isitvirtinusi NIEKUR. turiu viena darba, kur pati sau esu bose, bet dirbant kitam - irgi gaunasi, tai pavadavimai, tai..... zodziu. atrodo be sansu kazkur ilgai dirbti, darbas atrodo mielas, bet ivairios aplinkybes susiklosto, ir...terminas pasibaigia,arba pati iseinu.
kazin kaip darbdaviai ziuri? ar cia gerai, ar blogai - turbut labai skirtingai

oki tik toje sistemoje idealai žlunga...