Darbo paieškos, patarimai

Galvoju apie šį pasakymą. Turiu aukštąjį neuniversitetinį, darbo ieškau jau bet kokio, nes pagal specialybę niekaip. Visada įrašau ir išsilavinimą. Galėčiau nerašyit, BET, kaip atrodys tuščias CV, patirties neturiu, jei išbrauksiu ir išsilavinimą, atrodys visiškai tuščiai, be to, manau per pokalbį vistiek tektų pasakyti, kad turiu išsilavinimą... Nes gi jie visko išklausinėja...

na, jei daugiau kito issilavinimo neturit, tai jau beda. As ir vidurine baigiau, ir profke, ir aukstaja, dar kursus kelis, tai "manipuliuoju" savo CV pagal situacija.

Gerai kai yra iš ko manipuliuoti...

na bet tai dar negarantuoja darbo vietos daug diplomų

aisku, kad negarantuoja. Niekas negarantuoja. O ir yra posakis "devyni amatai, o desimtas badas", bet as vistiek nepaliausiu mokytis kad ir del saves

Tai va aš irgi jei neįrašyčiau aukštojo, kaip atrodysiu - namie 5 metus sėdinti po vidurinės? Arba tada gimimo datą reikia keist

O tai negi studijų metu nedirbot jokio darbelio? Visiškai?
Net jei tik skrajutes dalinote,plakatus klijavot ar hotdogus kepėt, vistiek įrašykite - kai nėra normalios patirties, tai jau geriau bent tokią įrašyt - parodysit, jog nebijote darbo, o ne tinginė esat.

Rašiau šiek tiek į laikraštį (maždaug 10 mėnesių kas savaitę po straipsnelį) ir rinkimų komisijoj dirbau per vienus rinkimus.
Įrašau juos į CV, bet tai vis tiek labai jau menkutė patirtis, todėl ir nesinori labai jau apkarpyti CV paliekant tik vidurinę ir tokius darbelius. Dar kartais įrašau, kad esu vieno meno kolektyvo seniūnė - kaip visuomenines pareigas, nes tai irgi tam tikras savanoriškas darbas, pagalba vadovui.

Labai girdėta 'dainele' - overqualified . O kas baisiausia - jie iš tiesų yra teisūs. Galiu savo asmenine patirtimi patvirtinti. Taip jau išėjo, kad gyvenime keiciu darbus labai daznai - kas pora metu: arba firma uzsilenkia, arba geresnis pasitaiko, arba isidarbinu tik kol pavaduoju dekretininke.
Kai buna ta pauze tarp darbu, buna labai nefaina, kad net maksimoj kasininke negaliu dirbt, bet kai gaunu 'savaji' darbeli (plataus profilio administratore - vadybininke), suprantu, kad pati saves nekesciau sededama maksimoje, nes net ir sudetingame darbe pasidaro nuobodu, kai viska ismoksti, o tobulejimo firma pasiulyti negali.
kadangi darbo ieskotis tenka daznai (ir dabar jau baiginejasi terminuota sutartis), galiu pasidalint dviem patarimais, kurie man labai gerai veikia, nors skamba kiek is fantastiskos srites: pirmiausia uzsibrezti tiksla: issiusti po 1 CV i diena. Antra: aiskiai sau ivardinti kokio darbo ieskai. Cia is psichologijos ir NLP srities: dreifuojantis laivas niekur neplaukia, nes neturi tikslo ir krypties. Kol tikslas nebus nustatytas - laivas stoves vietoj. Kas keisciausia: norai pildosi ir labai tiksliai, todel noreti reikia labai atsakingai. Pries tai norejau dirbti darba gamyboj, su uzsienieciais ir maniau, kad tokiam darbe galiu arti diena nakti. Nepatikesit - ariau diena nakti, o laimes nebuvo. Tada susidariau sarasa, kokiu savybiu darbo ieskau: be virsvalandziu, su alga ne maziau x, teigiama atmosfera, nemokamomis komandiruotemis i uzsieni ir pan. Tai, zinoma, uztruko (apie 4 men.), i jokius kitus darbus manes per ta paieskos laika neeme, nors atrode, kad kandidatuojant labiau reikalavimus atitinkancio kandidato pasaulyje nera, pokalbiuose dalyvaudavau, bet nesekmingai. Bet galiausiai sulaukiau, kad darbas, zodis zodin atitinkantis mano sarasa, atsirado. Jis, zinoma, terminuotas, bet tie pora metu man tikrai padejo atsistoti ant koju.
Merginos, noriu labai nuosirdziai palinketi: ziurekit ka galvojat, nes norai pildosi, ir, zinoma, auksciau nosis

Šitą ir savo patirties žinau - turėjau labai didelę svajonę, atrodė, kad ji neįmanoma, bet - bac - ir išsipildė. Kelis metus ja gyvenau, gyvenimo ir mirties klausimas buvo, norėjau taaaip, kad negalėjau. Stebuklas įvyko, nors vieną akimirką po kelių nesėkmingų bandymų maniau, kad ai, ką aš čia, tiek to, pasvajojau - užteks bet tada kažkaip savaime per daug neieškant atsirado galimybė susitikti su žmogumi, kuris man tą svajonę išpildė. Tada skraidžiau ant sparnų ir visiems kartojau, kad stebuklai tikrai vyksta ir pan.
tik va žemiškesnis noras susirasti darbą kažkaip nesipildo.
o gal... ateis laikas ir šitam stebuklui?

P.S. arba reiks persikvalifikuot į tą ano stebuklo, kitaip tariant savo laisvalaikio sritį, nes su ja susiję net patys paprasčiausi (netyčia, tik tarp kitko sugalvoti) norai pildosi.

jo, tas darbas, kaip stebuklas
pastebėjau, kad ir mano norai realizuojasi, bettik protingi , kad ir kiek nesėkmių būta, matyt viskam savas laikas...

Sveikos, paskaičiau Jūsų komentarus ir nusprendžiau ir aš pasidalinti savo mintimis. Tai va aš irgi baigiau mokslus ir metus neradau darbo CV siunčiau ir į pardavėjas, salės darbuotoja, bet į ten net nekviesdavo, o jei pakviesdavo tai sakydavo, kodėl neieškote pagal specialybę darbo ar kažko rimtesnio. Kitaip tariant nesupratau, ko jie čia mane pasikviečia, jeigu net netinku. Tik vėliau suvokiau, kad buvo kviečiami visi atsiuntę CV jų neskaičius, nes tų CV ant stalo/prekystalio, rankose laikė visą šūsnį Iš didelės nevilties pradėjau siuntinėti visur, kad ir už pusę etato, kad tik nesedėti namie, nes jaučiausi visiška nevykėlė, o kai dar darbdaviai užklausdavo, kodėl ilgai nerandate darbo, man jau pradėjo vaidentis, kad jie klausia kas su jumis negerai, kad niekas nepriima Trumai tariant per metus praradau visai pasitikėjimą savimi ir net bendravimo įgūdžius, net pradėjau bijoti, ką nors iš pažįstamų susitikti, nes jie klausdavo kaip sekasi, ką dirbi, kaip čia tu to darbo neturi. Nervai net pradėjo nelaikyti.
Tai va prieš porą savaičių įsidarbinau "pusę etato" už 500 Lt (aišku, dar mokesčiai nukarpys šią nuostabią sumą). Atrodo turėčiau džiūgauti, kad priėmė, kažkas davė šansą, bet jaučiuosi vis tiek prastai Žinau atrodo, juk norėjai darbo - va turi, džiaukis, bet į darbą einu kaip į katorgą. Dirbti realiai gaunasi apie 6 valandas (nes atseit darbas su pertrauka per kurią realiai neišeisi, o po darbo dar ataskaitų pildymas, pateikimas), darbas intensyvus su žmonėmis, reikalaujantis tikslumo ir atidumo ir dar vis išlenda visokių niuansų, valdžia skubina ir kartais atrodo mesiu ir eisiu į Maximą kasą dirbti atlyginimas bus tas pats tik mažiau valandų už pusę etato reiktų dirbti. Bet vis sau sakau dar dieną padirbėk, gal kitą dieną bus geriau, įsidirbsi, gausi vertingos patirties, pati matai kad nėra darbų be darbo patirties (prieš tai vasaromis žemės ūkyje tik dirbus), tai taip dienas stumiu ir ieškau kito darbo. Nežinau ar čia man taip sunku dėl to, kad ilgai nedirbau ar dėl to, kad realiai suvokiu, kad aš ne tik, kad nieko neuždirbu, bet ir dirbu darbą, kuris man visai nepatinka Vis bandau save nuteikti, kad pradžioje visiems sunku ir kai jau viską mokėsiu bus viskas gerai, gal ir darbas patiks, kad dirbu vien dėl darbo patirties, kad kitą darbą gal bus lengviau rasti (nors ši savi įtaiga nelabai veikia).
Turbūt, ką norėjau pasakyti, kad tas norėti darbo dėl darbo turėjimo irgi nieko gero ir įsivaizdavimas, kad būsiu laiminga, jeigu tik turėsiu kokį nors darbą yra savęs apgaudinėjimas. Tik gal psichologiškai šiek tiek geriau jautiesi. Įtariu, kad mano pasisakymas, mintys gali susilaukti ir ne kokios reakcijos, bet tiesiog norėjau anonimiškai išsikalbėti, nes sakoma, kad išsikalbėjus būna ant širdies lengviau:geda2: