Ok, jei Aisvydė sutiks, norėčiau, kad atsakytų į kelis klausimus:
1. kokiame mieste gyvena?
2. Koks jos išsilavinimas? Ir ar tai tas išsilavinimas, kurio jinai pati norėjo? O gal artimieji paskatino ar ta specialybė tiesiog "ant bangos"?
3. Kokie yra jos pomėgiai? Kur jinai geriausiai save realizuoja? Kam jaučiasi labai gabi ar net talentinga?
Kasininkės darbas gali būti šiaudas, bet pirma pažiūrėkime, ar ne per anksti jinai skandinasi?
QUOTE(smile_at @ 2014 02 03, 21:19)
Ir tikrai neteisinga spręsti apie to žmogaus sugebėjimus ir gebėjimus pagal tai, kiek jis metų augino vaikus,
cia svarbu ne kiek metu augino vaika, o kiek metu zmogus dirbo. Gal nepatikesit, bet kai kuriems darbdaviams svarbu darbo patirtis. Tikra. Ne ant popieriaus.
Pavyzdys. I musu darba buvo priimta moteris, kuri nepasisake, kad nescia, o kadangi stora, tai kazkaip niekas ir negalvojo. isdirbo 2 men. ir isejo i dekreta. Po 3 metu musu darbo vietos buvo likviduotos. Jos irgi. Oficialiai gaunasi, kad ji dirbus virs 3 metu. O realiai? Realiai ji tuos 2 men. tik mokesi, tik megino dirbt, bet atsakingu darbu niekas jai tada dar nepatikejo. Kodel darbdavys neturi teises issiaiskinti dirbus ji tuos 3 metus ar ne? ai, nu jo, ji namie tobulinosi
QUOTE(Dakada @ 2014 02 04, 13:05)
Nesutinku su Alexandra, kad augindama vaiką prarandi įgytą kompetenciją ir žinias. Tai priklauso nuo konkretaus žmogaus.
nebutinai prarada, bet kartais neigyja. Ne viska galima ismokt ir suzinot namie sedint, net ir labai norint. Ir kazkaip nelabai tiksisi, kad visos vaikus augindamos turi laiko ir noro visus tuos metus dar ir istatymus studijuot ar kas ju darbe aktualu.
QUOTE(Dakada @ 2014 02 04, 15:05)
, tad kasininkės darbas yra vos ne paskutinis šiaudas, kuriuo griebiamasi.
vat būtent, kai negauni pagal spec. gali eiti ir į kasininkes, kad tik būtų iš ko gyventi, o ne noriu nenoriu, deja darbdavių nežavi aukštasis, tik įdom su kokiu išsilavinimu dirba kasininkės
QUOTE(Alexandra.R. @ 2014 02 04, 12:40)
...
nebutinai prarada, bet kartais neigyja. Ne viska galima ismokt ir suzinot namie sedint, net ir labai norint. Ir kazkaip nelabai tiksisi, kad visos vaikus augindamos turi laiko ir noro visus tuos metus dar ir istatymus studijuot ar kas ju darbe aktualu.
nebutinai prarada, bet kartais neigyja. Ne viska galima ismokt ir suzinot namie sedint, net ir labai norint. Ir kazkaip nelabai tiksisi, kad visos vaikus augindamos turi laiko ir noro visus tuos metus dar ir istatymus studijuot ar kas ju darbe aktualu.
Na, pvz. aš "sėdint" namie pagilinau savo profesines žinias - baigiau magistro studijas, plius skaitau su profesija susijusią literatūrą, bet niekam tas nė motais, nes yra didelis baaaubas - vaikai
O jei realiai - ką tokiu atveju daryti, kai sunku integruotis į darbo rinką dėl tokių ar panašių priežaščių? Dirbti už mažą atlyginimą ar ieškotis paprastesnių pareigų?
QUOTE(Alexandra.R. @ 2014 02 04, 15:40)
cia svarbu ne kiek metu augino vaika, o kiek metu zmogus dirbo. Gal nepatikesit, bet kai kuriems darbdaviams svarbu darbo patirtis. Tikra. Ne ant popieriaus.
Pavyzdys. I musu darba buvo priimta moteris, kuri nepasisake, kad nescia, o kadangi stora, tai kazkaip niekas ir negalvojo.
Pavyzdys. I musu darba buvo priimta moteris, kuri nepasisake, kad nescia, o kadangi stora, tai kazkaip niekas ir negalvojo.
dar viena diskriminacija: stora... teko ir man susidurti darbinantis su nėštumu, deja aš pasisakiau, nes taip sutapo, kad ir nėštmas ir darbas , darbdavys mielai išklausė, bet pasakė: gerai, kad pasisakėte, būtų blogai baigęsi...ir aišku nepriėmė...o koks tai moteriškei skirtumas dėl tų 2mėn? uždu mėn. išdirbtus juk negaus sodros išmokų vis vien...
Keista skaityti kai kurių patirtį. Gyvenime nesu susidūrusi su diskriminacija nei dėl vaikų, nei dėl išvaizdos.
Gi daug moterų sėkmingai dirba, augindamos du ar net daugiau vaikų. Todėl nemanau, kad čia slypi problema.
Aš, kaip sėkminga darbų ieškovė, visuomeniniais pagrindais kur nors kavinėje net sutikčiau išklausyti ilgalaikės bedarbės prisistatymą. Na, suvaidinti ieškančią darbuotojų darbdavę O po to paaiškinti, kodėl imčiau ar neimčiau
Gi daug moterų sėkmingai dirba, augindamos du ar net daugiau vaikų. Todėl nemanau, kad čia slypi problema.
Aš, kaip sėkminga darbų ieškovė, visuomeniniais pagrindais kur nors kavinėje net sutikčiau išklausyti ilgalaikės bedarbės prisistatymą. Na, suvaidinti ieškančią darbuotojų darbdavę O po to paaiškinti, kodėl imčiau ar neimčiau
QUOTE(limpopooo @ 2014 02 04, 13:48)
Na, pvz. aš "sėdint" namie pagilinau savo profesines žinias - baigiau magistro studijas, plius skaitau su profesija susijusią literatūrą, bet niekam tas nė motais, nes yra didelis baaaubas - vaikai
diplomas - super turit irodyma, kad tikrai darbu domejoties, toliau moketies.
QUOTE(xiuke @ 2014 02 04, 13:51)
dar viena diskriminacija: stora...
ka tu cia moterele nusisneki? Kur kokia diskriminacija? Gal rasiau, kad del storumo i darba neprieme????
QUOTE(Smurka @ 2014 02 04, 14:58)
Keista skaityti kai kurių patirtį. Gyvenime nesu susidūrusi su diskriminacija nei dėl vaikų, nei dėl išvaizdos.
Gi daug moterų sėkmingai dirba, augindamos du ar net daugiau vaikų. Todėl nemanau, kad čia slypi problema.
Gi daug moterų sėkmingai dirba, augindamos du ar net daugiau vaikų. Todėl nemanau, kad čia slypi problema.
Pritariu Aleksandra.R.
Aš net matau kaip tos ,kurios čia piktinasi dėl vaikų, būdamos darbdavės,savo įmonės savininkės pultų priimdinėti nėščias, su vaikais, būtų nesvarbu darbo stažas ir t.t.
Yra įvairiausių pozicijų, jei pav. maža įmonė, ir tik sekretorė viena daro tam tikrą administracinėį darbą, natūralu, kad norės darbdavys gal būt be vaikų, nes nebus kam jos pavaduoti, jei sirgs vaikai, didesniame kolektyve na daugybė moterų dirba su vaikais ir jokių problemų.
Mane kažkas kažkada gi priėmė ir su mažu vaiku, ir be išsilavinimo, ir be patirties. Ir ne tik mane.
Kodėl kitų negali priimti?
Aš, jei būčiau darbdavė, nesibaidyčiau entuziasto be patirties. Aišku, iš pradžių gal mokėčiau mažesnį atlyginimą, nei patyrusiam darbuotojui, bet motyvuočiau didesniu atlyginimu ateityje
Papildyta:
aš visada stengiausi, kad sergantys vaikai būtų mano, o ne darbdavio problema. Aišku, galiu džiaugtis, kad mano vaikai nebuvo (ir nėra) sirgaliai, bet ne kartą esu samdžiusi tokiam reikalui auklę.
Kodėl kitų negali priimti?
Aš, jei būčiau darbdavė, nesibaidyčiau entuziasto be patirties. Aišku, iš pradžių gal mokėčiau mažesnį atlyginimą, nei patyrusiam darbuotojui, bet motyvuočiau didesniu atlyginimu ateityje
Papildyta:
QUOTE(Aimeja @ 2014 02 04, 14:05)
Yra įvairiausių pozicijų, jei pav. maža įmonė, ir tik sekretorė viena daro tam tikrą administracinėį darbą, natūralu, kad norės darbdavys gal būt be vaikų, nes nebus kam jos pavaduoti, jei sirgs vaikai, didesniame kolektyve na daugybė moterų dirba su vaikais ir jokių problemų.
aš visada stengiausi, kad sergantys vaikai būtų mano, o ne darbdavio problema. Aišku, galiu džiaugtis, kad mano vaikai nebuvo (ir nėra) sirgaliai, bet ne kartą esu samdžiusi tokiam reikalui auklę.
QUOTE(Smurka @ 2014 02 04, 14:12)
bet ne visos taip galvoja. Pakanka darbdaviui gaut viena tokia, kur "bileteniai liejasi laisvai" ir zmogus pasimoko, ir nenori daugiau taip rizikuot. Galu gale, gal jam ir kitu darbuotoju gaila buna. Nes gal tada kitas turi dirbt net ne 2, o 3 etatais. Tik prie algos jam uz tai niekas neprideda (nes nenori, ar negali).
P.S. darbu turejau jau ne viena, bet manes dar niekada neklause del vaiku
Na, privačiose įmonėse nerizikuočiau visą laiką sėdėt "ant biuletenio". Nes tada darbdavys labai greitai gali sudaryt sąlygas išeit iš darbo savo noru
Papildyta:
Dar dėl išsilavinimo savo pastebėjimus norėčiau išdėstyt.
Sakau iš asmeninės patirties - jei nepretenduoji gydyt žmonių, projektuot pastatų, teisėjaut, advokataut, mokytojaut (ir dar kelios profesijos), darbdaviui dzin tas tavo išsilavinimas. Per visą gyvenimą gal tik porą kartų manęs diplomo paprašė. Nes jis jokios pridėtinės vertės nekuria (nebent sieki akademinės karjeros).
Todėl pati didžiausia studentų klaida - atsiduoti vien tik studijoms. Jau po pirmo kurso reik eit dirbt ir derint studijas su darbu
Papildyta:
Dar dėl išsilavinimo savo pastebėjimus norėčiau išdėstyt.
Sakau iš asmeninės patirties - jei nepretenduoji gydyt žmonių, projektuot pastatų, teisėjaut, advokataut, mokytojaut (ir dar kelios profesijos), darbdaviui dzin tas tavo išsilavinimas. Per visą gyvenimą gal tik porą kartų manęs diplomo paprašė. Nes jis jokios pridėtinės vertės nekuria (nebent sieki akademinės karjeros).
Todėl pati didžiausia studentų klaida - atsiduoti vien tik studijoms. Jau po pirmo kurso reik eit dirbt ir derint studijas su darbu
QUOTE(Smurka @ 2014 02 04, 15:12)
aš visada stengiausi, kad sergantys vaikai būtų mano, o ne darbdavio problema.
Tai va būtent ir aš taip.
Gal todėl mes esame dirbančios ir nesiskudžiame? Ir priima visur, jokių vaikų neklausia.
Dažnai realybėje būna taip-verkia, oi oi su vaikais neprima, ir va kažkas priima, ir tada , galva aukštai, atsakomybės nulis, nes aš vaikus auginu, šokit visi apie mane, imu NP, mamadieniai, bendradarbiai pavaduokit, o aš tai aukščiau visų, ir tada kažkaip atleidžia, ir tada vėl verkia, va atleido dėl vaikų, bla bla bla.
Geram darbuotojui jokie vaikai netrukdo įsidarbinti.