QUOTE(Rytine Kava 10 @ 2013 08 10, 00:12)
O tai koks turi buti logotipas? Su pauksciukais, gelytem, medeliais?
Jei jau jis toks būtinas..?.. Manau, paprastas, aiškus, informatyvus, lakoniškas, kuo mažiau pastebimas, neįsiterpiantis į foto, jos neužgožiantis, nemeniškesnis ir neišraiškingesnis už pačią foto. Jo misija juk pakankamai kukli (ir nuobodi)
QUOTE(Rytine Kava 10 @ 2013 08 10, 00:31)
Kol dziusta drabuziai ir laukiu, dar viena idedu
Nuoširdžiai? - prasti popieriai

,
pradedant keistu formatu, gigantišku išdegimu centre, kompozicijos nonsensu (atrodo, lyg nematoma ranka būtų pačiupusi moterį už suknelės krašto ir temptų ją su visa mergaite lauk iš kadro; susidaro įspūdis, kad tos būtybės fotografui nė motais, jis gal norėjo pademonstruoti turįs galių pačią jūrą "sudeginti", o gal orientavosi į tą pliauską dešinėje - nesuprasi, ten Žilvino palaikai, povandeninis laivas ar ..?) ir
baigiant (nepabijosiu to žodžio) visai tragišku žmonių ansambliu. Nežinau, gal vis tik tai talentas, juk reikia dar sugebėti šitaip sadistiškai iškankinti, praktiškai sulaužyti žmones. Įsižiūrėk įdėmiau, atrodo, lyg gamta šią moterį būtų žiauriai nuskriaudusi - galva, liemuo/torsas ir tiesiai iš jo dygstantys aukštakulniai

. Beje, tokių tupėjimų apskritai siūlyčiau vengti, nes tupi tupikas, žiūri žiūrikas ir jam atrodo, kad tupikas pritūpė ... hmm... (kaip čia delikačiau pasakius) motinos gamtos prispirtas - neestetiška, tikrai nemoteriška, nefotogeniška galų gale. Suprantu, kad norėjai pavaizduoti artumo akimirką, bet užsimiršai ir pavaizdavai visai ką kita (ką - nežinau, vėjo klausk

). Nebėra artumo, nebėra jausmo, matau tik keistą kankinimų ir kankinimosi scenelę. Mergaitė moteriai (motinai?) atrodo lyg didžiausia našta, tokia sunki, kad net neramu, ar po akimirkos moteris triokšt keberiokšt neparvirs aukštielninka

Kyla įtarimas, kad ta vaikiška rankelė, kurią moteris apdairiai prilaiko, norėtų tai moteriškei... paprasčiausiai užvožti. Akivaizdu, kad mergaitei irgi nepatogu, bučinys priverstinis, išprievartautas, kietas, mechaniškas, sprangus; abiejų veidai nusukti, susilydę, likę neišraiškingi fragmentai, emocijų ir čia ieškok neieškojęs. Mergaitės pėdučių pirščiukai gal ir visai mielai užsirietę (kitame kontekste, nes čia tik pabrėžia nenatūralią, sumeluotą, suvaidintą esatį), bet reikia duoti rykščių fotografui, kuris spjovė į žavų šešėlį ir jį nukapojo be jokio sąžinės graužimo

.
Išsakiau tik dalį pastabų, nes jaučiuos lyg koks budelis antrą kartą per parą rakinėdama RK stuburą

Nemanyk, kad labai saldu. Prieš miegą mielai išdalinčiau oskarus, bet šįkart, sorry, nerandu už ką
P.S. RK, jei teisingai suprantu, Tu palyginus seniai ir gausiai fotografuoji. Sunku patikėti, kad tai, ką atnešei, Tavo giesmių giesmė..?