Fotografijos pradžiamokslis

Prie daugybės Iks patarimų drįsiu ir aš dar pridėti keletą žodžių briedžiui šachmatai, manau, pasirinkimas geras, belieka surasti gerą jų pateikimo variantą. Man kyla klausimas ar šiuo atveju (objektai ganėtinai maži ir žemi) tikrai būtinas vertikalus formatas? man rodos per daug lieka tuščios erdvės viršuje. Siūlau pabandyti surasti daugiau idomesnių šachmatų išdėstymo variantų, gal nebūtinai jas taip tvarkingai išdėlioti, gal pagrindinę figūrą kitą pasirink, arkliuką, ir gal baltą? O gal turi šachmatų lentą, kurią irgi galima panaudoti? Konkretaus recepto kaip viską padaryti niekas neišrašys, reikia ieškoti, dėlioti, žiūrėti ir bandyti, bandyti, kol atrasi tokį variantą, už kurį be dvejonių gausi tris taip tą ir linkiu padaryti

Sutinku su Korete dėl formato. Apskritai, formato pasirinkimas - kompozicijos įvaldymo dalis.

Radau delfyje vakarykštį išverstą medį. Pati irgi bandžiau padaryt reportažą, bet nieko nepešiau, tik išvadą, kad visai pamiršau, kaip tvarkytis su muiline prietemoje.

Man toks jausmas, kad čia žmonės jau bijo dėti foto
Auklėjat auklėjat, o kaip reikia, kas gražu - neparodote.
Iks, mane kankina smalsumas, kaip tu pati reaguoji į kritiką, kaip ją priimi?
Kadras karščiausią metų dieną

Ne klaust ir kankintis reikia , o kritikuot, pageidautina taip, kad žiežirbos byrėtų Ir pamatytum tą reakciją. Ir kančios užsibaigtų Sakysi - nieko nerodai, ką kritikuot?, atsakymas - pirmajame Tavo sakinyje
Galiu atsakyti teoriškai (gal ir nešvengdama pagražinimų ir išmąstymų ne kaip yra/būtų, o kaip reikia): turbūt standartiškai; pirmas impulsas - nukaitę veidai, tirtantys pirštai ir kinkos, iš po kojų pavažiavusi žemė, salsvas vendetta prieskonis burnoje, noras numirti ir matyti, kaip kritikai renkasi į šermenis užverktomis akimis ir nugrąžytomis rankomis, noras skųstis mamai, dievui, Strasbūrui (būtinai!), noras sakyti, kad tuoj ateis mano brolis ir jums visiems parodys, noras įsipilti 100 g x7 , prikulti vaiką, šunį, MB, kaimyną, noras pasiųsti visus ir viską velniop, prisiryti hamburgerių ir užmigti embriono poza, tyliai kukčiojant į pagalvę...
Aistroms aprimus scenarijai 3:
1. Jei kritika iš lempos, piktybiška (man nepatinka tavo veidas), su tikslu nužudyti (nepamirštant kontrolinių šūvių) - aistros neaprimsta, įžanginė dalis sukasi ratu, hamburgerių daugėja.
2. Jei turiu kontrargumentų ir jais tikiu - atsakomasis puolimas/t.y. gynyba , bandau išdėstyti savo motyvus, poziciją, pažeriu visas turimas kortas ir pan.
3. Apsvarstau, ką girdėjau, analizuoju, pradedu reikalą matyti kitomis akimis, nusistebiu, kodėl iki kritikos pati to nemačiau ar nenorėjau matyti, sutinku, padėkoju (žiūrint, kokia situacija), atsiprašau (jei jaučiuos pasikarščiavusi), išgeriu su kritiku arbatos (kalio cianidą palieku variantui Nr.1 ), ir gyvenu toliau, galbūt bandydama atsižvelgti į tą kritiką, o gal ir ne... (iš tingumo, nerangumo, o gal nesugebėjimo).
Schema tokia. Ofkoz, gali būti išimčių, aš juk irgi mėnulio vaikas ir aplinkybių auka

***

Man patinka tavo mergaitė, ypač jos susivėlę plaukai, liauna figūrėlė, vaikiški kaulėti keliukai, mažiau patinka tai, į ką ji žiūri ir kaip tai parodyta, atrodo, kad labiau ją domintų kojų pirštukai, akmuo (rąstigalis? - sraigė gerokai pasimeta), nei sraigė. Daugiau nieko nesakysiu, nes klausimą apie kritiką gal supratau kaip kritiką ir dabar man įžanginė fazė↑ (nežinau, kur pasislėpė šuo ir kur parduoda hamburgerius)

Oho Gerai, kad viskas gerai baigesi.


Grazus kadras ir sraige man nepasimeta, mergytes zvilgsnis tiesiai prie jos, bent jau mane, nuvede tik gal noretusi, kad plaukuciai butu visi i kadra sutilpe

Kadangi tema ne pačiam įkarštyje, leisiu sau dar kelis ekskursus

Gizzy, tikrai buvo labai baisu. Ne pirmą kartą, beje. Kartą užatlantėje patekau į tokią peklą, kad visus poterius prisiminiau, ten medžiai ne virto, o skraidė. Bet posovietinis išdidumas neleido prašytis pastogės pirmam pasitaikiusiam kieme.

Dėl kritikos. Stengiuosi ne per skaudžiai, jei kartais kada blogai paskaičiavau pagal VAS skalę - atsiprašau Kritikos priėmimas, mano galva, irgi menas, ir žaviuosi tais menininkais, kurie jį įvaldė. Prie parašyto - man ne visad iš pirmo karto pavyksta Užtat manau, kad su savikritika tvarkaus padoriai, dantys pagaląsti, nagai ragai išpuoselėti, veidrodis ne kreivas Tarkim, nebijau pripažinti, kad RK vietoje gal irgi nebūčiau jokio šedevro iškepusi, gal ir tas optines deformacijas spragsėdama būčiau pražiopsojusi, ir tą povandeninį laivą į kadrą įplukdyčiau, ir šešėlius nukapočiau nė nemirktelėjusi. Tik toks skirtumas, kad gal pačias grubiausias klaidas bent kompe pastebėčiau ir po gilaus atodūsio tokiai foto akeles užmerkčiau.

Dar dėl Rarity foto. Kaip karščiausią metų dieną - oho, kaip gaiviai Tik man kiek per pilka(nedaug) ir erdvės pamažinta.

Smagu būtų, bet kai Dievas iškalbą dalino aš matyt kažkur apie eilės pabaigą stovėjau




Dėkui



Dėl pilkumo - man paskutiniu metu patinka tokios foto. Gal vėliau kažkas pasikeis
Erdvės mažoka, bet vaikai yra vaikai - nepasakytsi - tu biški palauk, o aš tolėliau paeisiu.
O laikas taip pat ribotas fotosesijoje...
Žaviuosi Alabama ir kitomis, kurios taip nerealiai savo vaikus fotkina.

Žiūriu per laptopą, todėl kiek privengiu vertinti tamsumą/šviesumą, pilkumą/juodumą, nes anas kaitaliojasi pakeitus poziciją. Tarkim, kol kuičiaus virtuvėje prie kompo prisėdo dukra, ekraną pasireguliavo pagal save, dabar man Tavasis pilkumas visai nieko, nežinau, kada apsigaunu, gal visad
Manau, kad ši vaiko foto irgi visai vykusi, jei tai būtų ne Rarity, kuriai pagal kategoriją užkelta kartelė - netgi splošnoj wow

Labas vakaras,

As labai noriu jungtis i Jusu bureli. Megstu fotografuoti ir labai noriu tobuleti. Mano manymu, be kitu kritiko yra labai sunku tobuleti. Tad, sakau labas visoms ir atnesu savo pirmaji namu darba

[/U]1 Namu Darbas

Sveika (?), Sweet Dream,
Junknis, jauskis kaip namuose, vaišinkis arbata
Pirmiausia, kas gerai: matyti, kad žmogus ruošėsi, ieškojo, galbūt siekė savitumo, norėjo kitaip, ėjo lyg ir sunkesniu keliu.
Bet. Vis tik pačioje pradžioje vertėtų gal kiek "susimažinti", sužaisti paprasčiau, su paprastesniais objektais ir paprasčiau valdoma kompozicija. Kol raumenys užaugs ir išsitreniruos iki gurgždėjimo Taip, fotografijoje visai priimtina rodyti ne visą objektą, bet jo fragmentą, būdingas detales, kažką ypatingesnio už objektą "visu ūgiu". Bet reikia turėti jau gerokai išlavintą akį ir uoslę, kad tos detalės imtų kalbėti, o ne atrodytų, kad tiesiog prastai sukadruota ir ne vietoje nukarpyta. Tavo atveju nutiko būtent tai. Atrodo suspausta, neapgalvota, nukirstieji žiedlapiai prašosi į kadrą, nes nėra jokio stipraus traukos centro, kuris tokį apkarpymą pateisintų. Paskutinėje foto nepasigailėjai ir kraštinių žiedlapių kairėje. Foto be prasmės. O ir fokuso trečioje foto teko paieškoti, nors taip ir likau iki galo nesupratusi, ką akcentavai - trečiąjį vainiklapį ar lašelius ant žiedlapio..? Todėl ir siūlau starto pozicijose pasieškot kažko paprastesnio, ką ir pačiai bus lengviau aiškiai sufokusuoti, tvarkingai pasidėlioti ar pan. Asmeninis prašymas: keldama foto tarp nuotraukų spausk enter, nes sunku ir nepatogu žiūrėti į štai taip sulipdytas; ačiū Gėles apskritai labai sunku fotografuoti, t.y. gražiai jas pateikti, nustebinti, užburti žiūrovą, jų prigimtinio grožio, deja, nepakanka. Tad draugiškai siūlau jų fotografavimą atidėti kitiems kartams ar asmeniniam albumėliui, po ND galbūt atrasi visokių stebuklingų būdų, kaip elgtis su aikštingosiomis gelėmis (o gal net jos ims ir pasidarys visai neįdomus Tau objektas, nutinka ir taip ).
Užduotį supratai, bet siūlau perdaryti. Gali palaukti ir kitų nuomonių. Sėkmės

Sveika prisijungus
Del nd visiskai pritariu Iks ir irgi siulau perdaryt

man labai patinka,kitokia tokia ir vejukas gaivina ir JB man tokia patinka,zodziu liuks

vasaros kadras ..