Ligūrijos rivjeros atspindžiai

o kas yra tas staltieses mokestis aptarnavimo mokestis ar dar kazkas papildomo ?

Bet atrodo ir pavalgius sociai ir vis tiek tas tavo kirminas gyvent neduoda
Papildyta:

Aptarnauja tai visur, tik kur staltiesė, tai papildomas mokestis- atseit uz aptarnavima, bet is tikruju, tai uz staltiese

Pasitaiko, kad staltiesės nė kvapo nėra, bet mokestis yra Mums taip italų kalbos kursų dėstytoja pasakojo

linksmi tie italai su tom staltiesem kurių gali ir nebūti

Arūna, labai fainai keliaujate.

labai netikėta ir įdomi jūsų antikvariškųjų namų atmosfera. Ir ta istorija su kabančia višta. Tuomet tik labiau patiri tos vietovės dvasią, pasijauti jos dalimi, spėju.

Su nuotykiais į 5 žemes pradėjot. Bet užtat kokie vaizdai.

Laukiu toliau.

Aplinka tai man tiko ir višta teisinga pasitaikė

O vaizdus iš 5 žemių tai žinok, realiai normaliai jau pamačiau namo grįžus ir fotkes į kompą susimetus

6 diena- Ligūrijos Rivjera, Monakas.

Ligūrijos Rivjera. Fantastiško grožio kelias palei jūrą, pravažiuojant be galo dailius miestelius. Skubėti neišeina dėl mašinų ir motorolerių srauto, o ir nesinori. Vis stabtelim pasigrožėti panoramom.







San Reme (gėlininkystės ir itališkų dainų sostinėje) parkuojamės ir nuskubam prie jūros. Pliažas akmenuotas, per akmenis leki basom kaip per įkaitintą keptuvę. Tačiau jūroj pasipliuškenti visai malonu. Pasigailėjau, kad neįsimečiau į mašiną maudymosi batukų, nes per tuos akmenis ir jūroje nelabai smagiai vaikštosi.







Papildyta:
Grįžtant pliažo prieigose randame besipliažinančius vietinius bomžus.



Ne vietoj pastatytos mašinėlės iš karto pastebėtos.



Važiuojant autostrada, iš aukštai matosi šimtai šiltnamių prie San Remo. Kur ne kur išnyra jūros vaizdai. Šitoj atkarpoj jie gražiausi. Kitur jūros nuo autostrados matosi kur ne kur tik kraštelis.
Pakeliui stabtelim didesniame supermarkete – norisi kokių vietinių skanėstų . Akys laksto: sūriukai, mėsytės, visokie tortelini ir pan. Kraunam , bet proto ribose – juk į nešiojamą šaldytuvą telpa ne tiek ir daug. O ir nesuvalgysim visko. Ir kas pasakys, kad Italijoj brangu ))))







Toliau grožimės panoramomis jūros fone, kol pasiekiame Monaką. Nežinau kaip, bet čia pinigai juntami tik privažiavus ir pamačius policininkus.



Papildyta:
Ten tiesiog viskas alsuoja dideliais pinigais. Aišku, privalomoji programa kazino su veidrodžiu įvykdoma ( vis tik smalsu pažiūrėti), tačiau paskui viskas vyksta laisva forma su vaizdu į jūrą.





Automobiliai, jachtos. Prie jachtų tai nelabai pasifotografuosi, bet prie automobilių driekiasi eilės.









Papildyta:





Ir, žinoma, rusės su savo fotosesijomis. Tos tai nerealios. )



Bet ir bobulytės nerealios.



Ir tie, kurie čia jaučiasi tikrai gerai



Grįžtam atgal autostrada, nes , kad ir kaip netoli Monakas, bet važiuodami pajūriu sugaišome nemažai laiko. Teks tuo pačiu keisti planus, nes tie keliai suėda nemažai laiko, automobilių daug, o kiurksoti automobilyje nėra visai jokio noro. Ir dar, radom savo namie informacijos, kad į kai kurias vietas su savo mašinyte galim labai rizikuoti važiuodami, ji tiesiog per didelė ir per plati. Gaila, tiek planų turėjom, tačiau teks koreguoti.

7 diena – Imperija

Darom pusiau tinginio dieną. Tik pavažiuosim 26 km iki Imperijos. Norisi pasilepinti jūros malonumais. Visai netyčia randame nemokamą vietą parkavimui prie pat vietinių pliažo ( ir vėl ačiū mūsų Štirlicui už nuojautą). Čia švartuojami maži laiveliai, o ir krantas bent jau tiek, kiek reikia bristi - smėliukas.





Dušai šalia, žmonių vos keli. Kavinukė irgi šalia. Pliažinkis kiek nori. Tik saulės lietsargių nėra. Įsikuriam kaip namie, tik gal koks vienas lietsargėlis būtų neblogai.







Galima matyti kokia šiluma mus lepino


Papildyta:
Ichtiandro grota



ir vietinis Mauglis



Ir čia maniškis sugeba įsidurti į kažkokį pagaliuką koją. Žaizda nedidelė, bet gili.
Pasimėgavę saulės ir jūros voniomis nupėdiname krantine iki uosto. Gražuolės jachtos tykiai plūduriuoja lazurito spalvos vandenyje. Palei jūrą driekiasi įvairiausi pliažai. Čia jau žmonių knibždėlynas.















Nuo molo atsiveria Imperijos panorama. Einame iki galo, kur tik jūra, jachtos ir paukščiai. Nepaprastai dailiai atrodo pats miestas iš toli. Negaliu atsižiūrėti rausvai geltonais miestais mėlynos jūros fone. Kaip koks pyragėlis tarp dangaus ir jūros mėlynumo, pūpso Imperija. Imperija jaunas miestas – 1923 m. sukurtas sujungus dvi gyvenvietes - Porto Mauricijo ir Onelia.
Papildyta:


Į miestą nuo paplūdimio patenkame tuneliu. Jaukus, pilnas augalijos, besididžiuojantis įspūdingo dydžio katedra, pilimi ir tipiška itališkos Rivjeros pakrante. Visai smagu būtų porai dienų čia apsistoti, vakarais pasivaikščioti krantine.














Papildyta:







jam pats tas saulutė





Vakarėja, norisi valgyti, tad traukiame namo, kur gaminsime pirktas tortelini ir gnoci.
Prie namų sveikinamės su visais. Kaip gražiai ir ramiai jie ten gyvena. Net buvo kilęs noras imt ir nusipirkt kokį akmeninį namą ir ramiai ten sau gyventi. Užsiimti kokiais rankdarbiais ir tiek. Va taip, vakare, išsineštum taburetką į kiemą paplepėti su kaimynais- ir jokios skubos, jokių nervų. Visai smagiai vėl vakare išlendame pasivaikščioti.





naktinis vaizdelis

Nuostabus reportažas
Taip ir laukiu tęsinio

Dėkui, Vilter


8 diena – Cenova, Pievo di Tecco

Ir dėl pravažumo ir dėl sukalečintos kojos (skauda vaikštant) , keičiam planus. Sekančias dienas lankysim kaimelius ir miestelius netoli nuo mūsų, kur nereikia daug tapnoti .
Vakarais vis matome šviesas kiek aukščiau įsikūrusio kaimelio, kaip ir rytais girdime skambant jo bažnyčios varpą.



Reikia aplankyti kaimyną. Cenova dar mažesnis kaimelis nei mūsų, nors prieš posūkį į kalnų keliuką, vedantį link jo, stovi viešbučio reklama. Ir ten nusibeldžia pagyventi turistai. Kaimelis taip pat jaukus, tik labai nedidelis, viens du ir pasivaikštom.













Papildyta:
Matosi mūsų kaimukas



Radau duomenis, kad čia gyvena 61 gyventojas. Namų tai daugiau. Bet daugelio durys užstatytos apačioje tokiom nemažom lentukėm- čia kaip supratom taip priimta parodyti, kad šeimininkų nėra ilgesniam laikui. Greičiausiai, kaip ir mūsų namelių šeimininkų, tai nupirkti būstai atostogoms. Pradeda lynoti.

Leidžiamės žemyn link kiek didesnės gyvenvietės Pieve di Tecco.






Nepaisant nedidelio jos dydžio, jis turi ką pasiūlyti. Pvz. Teatro Salvini laikomas mažiausiu pasaulyje. Smagu pasivaikščioti dengtomis galerijomis, kur viena prie kitos įsikūrę įvairiausios kavinukės ir parduotuvėlės. Blogai tik tai, kad parduotuvėlės užsidaro siestai.







Bet visai smagu pasėdėti po arkomis lauko kavinukėje ir atsigerti tikrai puikios itališkos kavos. Vėliau beklaidžiodami, netyčia randame bažnyčią -Chiesa di San Giovanni. Net aiktelim, kai įeinam – iš išorės nesitikėjom, kad ji tokia didelė. Tikras klasicizmo šedevras. Čia vyko Čaikovskio muzikos festivalis.







Papildyta:
Paskutinį mėnesio sekmadienį miestelyje įsikuria sendaikčių turgus.















Įsilyja. Geriau trauksim namo. Šiek tiek kapsi nuo lubų, bet nelabai baisiai. Vakaroti su atdarais langais į žalius kalnus tai netrukdo.

Eik tu sau, kaip gražu...

negąsdink manęs su tom akim - dabar sapnuosiu