Praktinė ekologija

Kadangi cia jusu dauguma tikrai esate praktiskos ir turite savo tvirta nuomone, noriu jusu paprasyti pagalbos.

Siuo metu atlieku tyrimuka apie naudotu daiktu isigyjimo ypatumus bei nereikalingu daiktu atsikratyma. Todel labai buciau dekinga jei galetumete isreiksti savo nuomone atsakydami i keleta klausimu paspaudus sia nuoroda:
https://tyrimai.synopticom.com/max/index.ph...152&lang=lt

Apklausa teuztruks apie 5 min. Visu atsakymu anonimiskuma ir duomenu apsauga garantuoju.

aciu labai labai!

ir as taip daznai darau

Vienas gamtos mokslų daktaras keliaudamas po pasaulį pasidomėjo (tikiuosi jis nesupyks, kad aš pasidalinsiu su jumis):

Plastikinis vanduo
Turiu omeny vandenį plastikiniuose buteliuose. Keliaujant labai į akis krenta tai, kad karšto klimato šalyse vos ne kasdien perkam vandenį plastikiniuose buteliuose. Ypač mažiau išsivysčiusiose šalyse, kur vandens higiena miesto vandentiekyje negalima pasikliauti. Dažnai būna, kad net patys vietiniai neturi tinkamo vandentiekio, patys perka vandenį, todėl negali jų paprašyti įpilti vandens. O plastikiniai buteliai yra tiesiog išmetami ir voliojasi gamtoje nesuirę- kaip taisyklė, besivystančios šalys šiukšlių neperdirba. Pasidomėjau giliau šia problema.

Faktai
1) Vandens plastikinuose buteliuose sunaudojimas, mln galonų: Pirmumas Valstybės 2003 m 2008 m Pokytis
1 JAV 6269.8 8665.6 6.7%
2 Meksika 4357.6 6501.5 8.3%
3 Kinija 2523.6 5207.7 15.6%
4 Brazilija 2842.0 3775.7 5.8%
5 Italija 2734.2 3140.5 2.8%
6 Indonezija 1834.7 2899.5 9.6%
7 Vokietija 2628.5 2863.1 1.7%
8 Prancūzija 2352.9 2218.4 -1.2%
9 Tailandas 1303.4 1705.6 5.5%
10 Ispanija 1346.8 1291.3 0.8%
Top 10 28193.5 38268.9 6.3%
Likusios 9917.3 14427.9 7.8%
Visam pasaulyje 38110.8 52696.8 6.7%

(http://www.bottledwater.org/public/statistics_main.htm)
Mano nuostabai, daugiausia vandens plastikiniuose buteliuose sunaudojama išsivysiusiose valstybėse, kur tinkamas vandentiekio vanduo neturėtų būti problema. O Afrikos, Azijos šalys, kur jo reaiausiai reikėtų, sudaro tik nežymią dalį. Kryptis taip pat aiški- sunaudojimas didėja. Tai yra greičiausiai auganti gėrimų pramonės šaka.

2) Pagaminti vieną litrą vandens sunaudojami septyni litrai vandens. bei išskiriama 100 g CO2
(http://www.insidethebottle.org/uk-eco-backlash-against-bottled-water).

Per metus vandeniui pilstyti sunaudojama 2.7 mln tonų plastiko (http://www.insidethebottle.org/uk-eco-backlash-against-bottled-water). JAV pagamintiems buteliams per metus sunaudojama 17 mln barelių naftos, iš kurios gamina butelius. Su tokiu kiekiu mln mašinų galėtų važinėti metus (http://www.foodandwaterwatch.org/water/pubs/reports/take-back-the-tap)

4) JAV tik 4 proc. butelių yra perdirbama (http://www.alternet.org/story/655200). Kitose, ypač besivystančiose šalyse, perdirbama dar mažiau, jei iš viso perdirbama.

5) 40 proc vandens buteliuose yra tiesiog krano vanduo, truputį nufiltruotas. Jį pagaminti kainuoja 500 kartų brangiau nei vandentiekio vandenį (New Internationalist, 415, September, 2008).

6) Dažnai vanduo yra pagaminamas vienoje šalyje ir transportuojamas tūkstanius kilometrų iki vartojimo vietos. Tam taip pat eikvojami ištekliai. Be to, pilstant į butelius vandenį vienoje vietoje dideliais kiekiais, eikvojami požeminio vandens rezervai, ko pasekoje kinta apinka, džiūsta pelkės, ir pan.

Gaunasi savotiškas paradoksas: nors ir būtų galima gauti vandens iš krano, nemokamai, žmonės jį transportuoja iš vienos vietos į kitą ir moka už jį nemažus pinigus, manydami, kad tai yra geresnis vanduo. Taip yra todėl, kad vandenį pilstanios firmos įvykdė neblogą reklaminę kompaniją ir įdiegė supratimą, kad "plastikinis" vanduo yra sveikesnis. Taigi, ką galima padaryti?

Problemos sprendimo būdai:
1) Reikia suvokti, kad "plastikinis" vanduo nėra geresnis ar sveikesnis už švarų vandentiekio vandenį. Todėl geriau yra vartoti krano vandenį.

2) Vastybės turėtų užtikrinti tinkamą gerti vandentiekio vandenį. Lietuvoje, manau, daugeliu atvejų vandens kokybė yra gera.

3) Keliaujant vandens galima paprašyti pas vietinius ar viešbutyje, jei jie turi vandentiekį. Net jei ir neturi, o vandenį perka, tai dažniausiai perka dideliuose, daugkartinio naudojimo induose.

4) Keliaujan galima įtartiną vandentiekio vandenį dezinfekuoti, pvz, jodo tirpalu. Kiti žygeiviai pasakojo, kad vietiniai Pietų Amerikoje (o gal ir kitur) naudoja specialų skystį vandeniui dezinfekuoti, kuriuo plauna daržoves maitinimo įstaigose. Gavus skysčio, problema išsispręndžia.
Taip kad reikia suvokti problemą ir daugiau sąmoningumo.

P.S. http://www.lamanauskas.lt/

Va čia tai teisybė. Tačiau kol kas daugelio elgesį lemia visagalis marketingas ir tiesiog nenoras atsisakyti patogumo.

O čia mano pamąstymai:
1) Ne visada vandentiekio vanduo yra skanus ir sveikas gerti. Net jei atitinka visas normas, kai kada tikrai labai jaučiamas geležies skonis. Ne visi žmonės turi vandentiekį, ne visur netgi yra galimybė pasidaryti giluminį gręžinį, naudoti paviršinius vandenis yra labai rizikinga. O ką jau kalbėti apie jūrinius regionus, kur vandenyje labai daug fluoro.
2) Vandentiekis nėra valstybinė įmonė. Valstybė nustato leidžiamas normas, kurių turi laikytis geriamojo vandens tiekėjas, tačiau normos taikomos vandeniui kuris išeina iš vandentvietės, o ne tam kurį gauname namie. Pasenę vamzdynai yra keičiami, tačiau ne tie kurie yra name, nes tai jau žmonių nuosavybė. Užsistovėjęs vanduo labai sėkmingai plauna rūdis ir tokį vandenį tenka gerti daugiabučiuose. Nugeležinimo įrenginiai kainuoja milijonus, nufluorinimo - skaičiuojama dar didesnėm sumom. Lietuvoje pajūryje nerekomenduojama gerti vandens iš krano, dėl per didelio fluoro kiekio. O ką jau kalbėti apie užterštus nitratais ir kitais teršalais šulinių vandenis.
3) Vandens iš "bambalių" būna visuose viešbučiuose. Bet.... Pakuotė gaminama iš polikarbonato, naudojant bisfenolį, kuris labai kesnksmingas ir prasiskverbia į vandenį. Mažos pakuotės gaminamos iš PET, kuris nėra kenksmingas. vandentiekio vanduo daugelyje šalių labai smirda chloru, ryškiai jaučiamas geležies skonis, gerti nelabai įmanoma. Nebent tai kalnų kraštas, arba Skandinavija, jie naudoja ledynų vandenį.
4) Galima dezinfekuoti ir kalio permanganatu, bet tokio vandens aš gerti nenorėčiau, nebent iš bėdos. Bet tai padeda tik nuo biologinio užterštumo, o kur cheminis užterštumas, kuris yra daug pavojingesnis.
Pasaulyje yra tik 2proc. geriamojo vandens. Lietuvoje geriamojo vandens (požeminio) yra daug, tačiau mes jo nevertiname. Naudojimas gerokai pranoksta atsinaujinimą. Ir jei dabar galime nevaržomai net ir karščiausią vasarą laistyti laukus, tai ateityje gali tekti vandens kiekį labai apriboti. Taip jau įprasta, kad tai kas yra nemokama ar kainuoja labai pigiai, nėra vertinama, nors ir yra labai vertinga.
Brangiausias pasaulyje geriamas vanduo - „Kona Nigari“. Imamas jis ne iš artezinių gręžinių, o iš jūros dugno netoli Havajų salų. Jūros vanduo gėlinamas, valomas ir išpilstomas į butelius. 5 litrų vandens butelis kainuoja daugiau nei 2000 JAV dolerių. Įdomiausia, kad gerti iš butelio vandens negalima - prieš vartojant jį reikia praskiesti įprastu vandeniu.

Sveiki, mūsų šeima taip pat stengiamės įprasti gyventi sąmoningai ir ekologiškai. Žinoma, nereikia persūdyti, nes kraštutinumai turbūt nei vienoje srityje nėra labai gerai, bet daug ką galima padaryti ir neįdedant milžiniškų pastangų
Iš naujausių mano ekologiškų poelgių: į darbą keliauju pėsčiomis, kadangi jis tik už maždaug 1,5 km. Taip ir sveikiau man pačiai, ir taupiau ir ekologiškiau. Žinoma, jei būtų už kokių 5 km, turbūt šio metodo nebetaikyčiau
Į rankinuką turiu įsimetusi plastikinį maišelį - parduotuvėje nereikia pirkti, o net jei ir dovanai gauni, tai, juk po to tą ilgai irančią „dovaną“ gauna ir mūsų aplinka... Net jei ir trumpai irantys tie maišiukai, kam juos naujus vis pirkti?

O čia dar radau porą ekologiškų naudingų straipsniukų:
apie sodo kenkėjų naikinimą natūraliomis priemonėmis:

Sodo spalvos augalai pries kenkejus

apie plastikinius vazonėlius:

Sodospalvos plastikiniaivazoneliai

Labukas visoms ekomamoms,
su didžiuliu susižavėjimu perskaičiau jūsų žinutes, jūs 10 kartų geresnės ekologės už mane, šitiek gerų minčių galvon prilindo.
Aš tai mėgstu stebėti..........kai kada ir pastebiu. ............dar paskambinusi pasiaiškinu.....



Tikra 100 procentinė tiesa- šviečiamės ir kitus šviečiam, vaikus mokykloj mokom, o ką pasakyt dukrai, kuri mato , kaip iš tų geltonų ir mėlynų varpų , mūsų jau atseit išrūšiuotas atliekas atvažiavusi šukliavežė susiverčia prie jau surinktų rajono šiukšlių? Nemeluoju. Aišku, paskambinus paaiškėja, kad ten "vien tik šiukšlės su plastiko keliais gabalais" . O pasiaiškinus jau geriau, ne spaudai , pasirodo, kad šiuo momentu juos domina tik PET'as, nes už jį geriausiai mokama. Arba , kad jie kitokio plastiko neturi kur dėti. Arba , kad stiklo duženų iš jų niekas neperka. Pigiau išvežti mūsų išrūšiuotas antrines žaliavas į sąvartyną, nei samdyti žmones perrūšiavimui, sandėliavimui, presavimui .Taigi laimimi konkursai vežti šiukšles, savivaldybė su jais atsiskaito už išvežimą, mes įsivaizduojam , kad rūšiuojam ir gerą darbą darom, o anie žvengia į kuloką. Tai po velnių, kam rūšiuojam tada, jei finale vis tiek tame pačiame sąvartyne atsidurs?
VA šitame lygyje yra bardakėlis. Savivaldybės nepajėgios arba nenori sukontroliuoti kelių įmonių veiklos. Aš sakyčiau, kad jei jau veži šiukšles, tai ir antrinėmis žaliavomis pasirūpink. Nesugebi dirbti pagal įstatymus ir jų laikytis- nedirbk. SAkyčiau čia gal yra kažkokia spraga įstatymuose, kaip jums atrodo?


Ne išimtis tikrai.

Apie butelinį vandenį- man negėda prisipilti pakartotinai iš krano ir neštis pliažan, sporto kluban, pirtin. Juk mūsų vandenukas vandentiekio yra bene pats brangiausias Lietuvos turtas. Juk ne valytą chemiškai upių vandenį mes geriame kaip kitose šalyse, o gryną gerą požeminį. NA tai kas , kad jis kietas ir nusiprausus odą truputį traukia bei arbatinukai "priauga" nuosėdų. Užtai ŠVARUS!

Ai , dar nuo pernai anytai į sodo lauko tualetą įpiršau tokį bakterinį preparatą, kvapas tikrai geresnis, nei naudojant chlorkalkes. Tos bakterijos sumažina
Tai tiek tos mano ekologijos, nesikartojau, ką ten dar darau, panašiai kaip ir jūs.

Sėkmės mažuose darbuose, jie nugriauna kalnus.

Labai smagu, kad yra bendraminčių
nes pakankamai dažnai tenka susidurti su tokis nuomone, maždaug, ką tu čia stengiesi ir su vėjo malūnais kovoji, vistiek niekas nuo tavęs vienos nepasiekeis.
O aš galvoju, kad pasikeis.
Kai jau atsiranda 10 taip galvojančių, jau ir ima keistis.
O kai 100, 1000 ...

Iš paskutinių mano prisitaikytų idėjų:

wc gaivų kvapą galima susikurti ant medvilninės ar lininės medžiagos skiautelės (pvz. romantiškos nosinaitės ) užlašinti kelis lašus mėgstamo eterinio aliejaus.

Tą patį aliejuką galima įsilašinti plaunant grindis. Paskleis namuose malonų kvapą. Tik nereikia persistengti - eteriniai aliejai stiprūs. Aš į kibirą įsilašinu kokius 4-5 lašiukus ir užtenka pilnai.

O arbatmedžio eterinis aliejus yra puikus vaistas vaikams nusibrozdinus, jis visai negraužia ir gerai dezinfekuoja. Bet jo kvapas specifinis, tai bent jau aš jo į vandenį grindų plovimui nelašinu.

Labai faina idėja, o kiek laiko kvapas išsilaiko?

Dar manau, kad keitimasis išaugtais vaikų drabužėliais, ką daug šeimų daro, yra tikra praktinė ekologija, nes mažina vartojimą, skudurų pirkimą ir išmetimą.

Na, mane labai piktina, kad surūšiuotas atliekas į vieną krūvą suverčia Kai kaimynas pasakė, jog matė, kad plastmasę, popierių ir stiklą suvertė į vieną mašiną, tooooks siutas paėmė. Pas mus tikrai nėra primesta buitinių atliekų, suruošiuota tvarkingai. Pirma mintis buvo spjauti ir neberūšiuoti.
Kai nurimau, galvoju ne, aš nepasiduosiu. Rodysiu pavyzdį vaikams, kad jie mokytusi ir priimtų tai, kaip natūralų dalyką. Gal kuris nors iš mano sūnų užaugęs bus "Kauno švaros" vadovas ir į šį reikalą pažiurės kitaip. Arba jūs, mamytės, tokį užauginsit ir mūsų vaikai padarys tvarką !!!!!

Kažkas rašė, jog rūšiavimui neturi tiek vietos. Paprieštarausiu. Aš turi šalia buitinės šiukliadėžės atskirą plastikinį Maxima maišą - į jį viską dedu (plastiką, stiklą, popierių, metalą), o prie konteinerių traukiu iš maišo ir metu į tam skirtą konteinerį. Spintelėje tas maišas telpa kuo puikiausiai ir laisviausiai, išmesti laiko užima labai nedaug ir tai (bent pas mane) tas maximinis maišelis į lauką iškeliauja kartą ar du per savaitę. Tikrai neapsunkina.

kaip įdomu

o kalbant apie rūšiavimą - jau gal minėjau kažkada - nešiau į konteinerį šiukšles iš popieriaus smulkintuvo. nusitempiau su visa dėže, galvoju supilsiu, ale kur tau - ta anga konteineryje siaura, skirta mesti tik sulankstytas dėžes visokias. bandžiau kišti tuos sukramtytus popierius po saują, ale vėjas pradėjo juos po kiemą nešioti, tai kol nepridirbau daugiau dar bėdos, suverčiau į bendrą konteinerį tai va kas gavosi iš mano norėjimo gerą darbą padaryti

kvapas laikosi priklausomai nuo aliejaus, tarkim iš mano naudojamų, greičiau išsikvepia levandų, o eukaliptas laikosi ilgiau. Taip pat žiūrint, kiek užlašint. Aš lašinu kokius 2-3 lašiukus, tai jaučiasi apie 1-3 dienas.


Papildyta:
Dar manau, kad keitimasis išaugtais vaikų drabužėliais, ką daug šeimų daro, yra tikra praktinė ekologija, nes mažina vartojimą, skudurų pirkimą ir išmetimą.

Pritariu 100 procentų