Praktinė ekologija

Oho, net nežinojau, kad kitose šalyse taip griežtai imamasi šiukšlių išmetimo reikalo, rūšiavimo.
Na, tiesa, pamenu, kaip visai dar vaikas (maždaug prieš 20 metų) svečiavausi Berlyne su mama. Ir jie jau tada šeima, pas kurią gyvenome, virtuvėje laikė daugybe įvairių šiukšledėžių ir viską labai atsakingai iki smulkmenų rūšiavo. Pamenu mum su mama tai atrodė taaaip idijotiška. Ir esu tikra taip būtų pamanęs bet kuris lietuvis, dauguma dar ir dabar taip mano... Tiesiog, manau, labai trūksta švietimo tuo klausimu... ..,na ir žinoma valdžios stipraus palaikymo reiktų... įstatymų sistemos.

Turbūt todėl Airija laabai nešvari šalis, šiukšlių viiisur pilna: pakelėse, miesto fontanuose, net nuosavų namų kvartaluose, už privačių namų tvoros, kiemai iščiustyti, o už vartų jau šiukšlynai
Taigi vienoj vietoj apie šalį kalbame, kaip apie pavzdį, o kitoje vietoje, ta pati šalis tikras nepavizdys

Turbūt todėl Airija laabai nešvari šalis, šiukšlių viiisur pilna: pakelėse, miesto fontanuose, net nuosavų namų kvartaluose, už privačių namų tvoros, kiemai iščiustyti, o už vartų jau šiukšlynai
Taigi vienoj vietoj apie šalį kalbame, kaip apie pavzdį, o kitoje vietoje, ta pati šalis tikras nepavizdys

As tai sakyciau, kad cia kontrastu salis Vieni siukslina nesusimastytami, kiti rupinasi rusiavimu, tvarkymu ir ne tik savo kiemuko, bet ir viso kvartaliuko. Musu kvartaliuke net komitetas yra - pastoviai talkas organizuoja, gelytes sodina ir pan. Be to kaip visur, taip ir cia - yra nevalingu zmoniu, kurie ir namuose kaip siukslyne gyvena. Tikriausiai siuksles - visu didesniu miestu problema, nes zmoniu daug, tautybiu, rasiu skirtingu...

Kaip žiauru

būtent man tą patį sakė. Atiminėjam iš bomžų darbą ;D

Va proga pačiai surašyti ir pažiūrėti antkiek aš kažką ekologiško darau ar ne
Buitinė chemija- skalbikliai minkštikliai plovikliai- ekologiški.
šiukšlių nerūšiuoju, nes kažkodėl nėra pas mus tokių konteinerių, bet bentjau sutraiškau plasmasinius butelius, maišelius parduotuvinius šiukšlėms dėti panaudoju.. Stengiuos neišmesti maisto, na nepagaminti perdaug, kad tektų išmest nesuvalgius.. aplamai, pasidaro gaila kai tenka išmesti kažką, na gal kiek kvaištelėjusi pasirodysiu, bet dažnai galvojasi apie tai, kiek energijos, medžiagų, buvo sunaudota tam kažkam pagaminti ir pas mane atsidurti, ir pasijaučiu kalta kad tiesiog išmetu lauk (ypač kai kalba eina apie maistą).
Jokių dirbtinių pakvėpinimų tualete ar namie nenaudoju- noriu tik pakritikuot tuos, kas rašo jog naudoja kvepiančias žvakes vietoj aerozolių- jose šlamšto nuodingo nemažiau yra, tik kitam pavidale

man irgi tas pats pasidarė



Na yra ir nenuodingų žvakių
vaškinės, kurių galima įsigyti ekologiškame "Tatulos" turgelyje



arba štai tokios ekologiškos sojų vaško žvakės iš "kvapų namų"



Tik, kad, tiesa pasakius, jos man silpnokai kvepia....
Bet labai patinka vaško žvakių sukuriama švaros ir jaukumo energija

nezinau ar labai i tema, bet tai irgi priklauso nuo musu
pasirasiau peticija del atsisakymo E ir GMO, gal bus norinciu

http://www.peticijos.lt/visos/2656

KVietimas atsisakyti "E" ir GMO:

Su dideliu pasipiktinimu galiu pasakyti, kad ekologiškas gyvenimo būdas priklauso ne tiek nuo mūsų, kiek nuo valdžios! Su mielu noru ir entuziazmu rūšiuočiau atliekas, jei prie mano namų būtų konteineriai, į kuriuos būtų galima jas mesti. Beje, gyvenu Vilniuje! Bet aplinkui nemačiau nė vieno specializuoto stiklo art popieriaus konteinerio, į kurį galėčiau mesti tokias atliekas. Tai kaip galiu prisidėti prie ekologijos?

Na manau gali paskambinti ar nueiti i savivaldybę, ar į komunalinį ūkį ir pasiteirauti, kodėl nėra specializuotų šiukšlių konteinerių, pasakyti kad jų pageidauji, surinkti namo ir aplinkinių namų gventojų, pageidaujančių tokių konteinerių parašus.
O prie ekologijos dar daugybe būdų gali prisidėti.

Šiaip geras straipsniukas
Re: Medelynų technologijos
Laimis Žmuida » Ant Vas 03, 2009 11:25 pm

Man kyla lėtos mintys - o kam reikalingi tie dekoratyviniai augalai? Nejau aplink negražu? Obelis auga, slyva, trešnė, ąžuolas, lazdynas, pušis, žolė, žibutės... gražu. Labai gražu. Taigi grožio netrūksta.

Todėl kyla man mintys, kad dekoratyviniai augalai auginami ne dėl grožio, o dėl pinigų. Ąžuoliukų, klevų, vinkšnų juk neparduosi. Jų kiekvienas gali nueiti ir prisikasti miške. O čia štai augalai, kurių iš niekur negausi nemokamai, teks pirkti. Metama didelė reklama, kad tie augalai būtų suprantami kaip "gražūs". Nors jie niekuo negražesni. Niekuo negražesni. Bet reklama padaro savo.

Permakultūros pradininkas Billas Molisonas sako, kad visa žemdirbystė yra sukurta tam, kad gamintų pinigus, o ne maistą. Todėl jis sukūrė permakultūrą, kad pagaliau būtų grįžta prie ištakų ir vėl pradėtas gaminti maistas.

Su dekoratyviniais augalais yra lygiai tas pats. Jų pardavinėjimas daro didžiulę žalą aplinkai, planetai, žmonėms... Įsivaizduokite, kad jūs turite savo daržą, savo sodą ir iš to maitinatės. Ir staiga jūs sugalvojate užsiimti dekoratyvinių medelių pardavinėjimu. Kur jūs juos auginsite? Iš kur žemės paimsit? Iš savo sodo ir daržo juk neimsit. Juk nenorit jo viso iškasti ir suniokoti. Juk tai jūsų sodas, jūsų daržas. Todėl jūs imsite žemę iš kitur. Iš kur kitur? Juk visa žemė yra padengta nuostabiais augalais ir tam, kad paimti žemę iš kažkur reikia tuos visus augalus sunaikinti.

Skaičiau čia tokią knygelę apie pelkes. Ten rašoma, kad apie 1990 metus Lenkijoje buvo intensyviai sausinamos pelkės ir kasama milijonai tonų durpių kasmet. Ir beveik 100 procentų visų durpių nukeliaudavo pas sodininkus. Taip, pelkių naikintojai ir gyvosios gamtos griovėjai yra būtent sodininkai. Ir būtent tie sodininkai, kurie perka sodinukus vazonėliuose ar iš medelynų, kurie naudojo durpes auginimui, ar savo sodui praturtinti.

Mes čia susirinkome ne uždarbiauti, ne pinigų daryti, o pasidalinti technologijomis, kurios nekenkia arba mažai kenkia žemei. Todėl tuo ir turėtume užsiimti. Pinigų reikia? Nu tai prasimanykime jų technologijomis, kurios nekenkia.

1. Pradėkime nuo landšafto dizaino. Žmonės to nedaro. Ima lygų lauką, užsiveisia veją ir kraštus apsodina dekoratyviniais medeliais. Nulis naudos jiems patiems ir žala žemei. Galime imti pinigus už protingą sklypo dizainą. Pradžiai turiu omenyje sklypo suformavimą. Padarai nuolydį į pietus kelis centimetrus ir jau turi keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą. Iškasei prūdą prieš sodą pietuose ir jame atsispindėję spinduliai duoda papildomos energijos sodui. Kitur sukūrei šešėlį, pataupei vandens, sukasei kalniuką ar griovelį, kad vanduo užsilaikytų ir jo būtų pakankamai. Juk galime sukurti tokį sklypo dizainą, kad paskui viskas be priežiūros augs. Koks gi žmogus nenorėtų tokio sklypo, kuriame viskas puikiai auga?

2. Sklypo apsodinimui naudokime vietinius, vaisinius, vaistinius, nektaringus, medingus ar kaip kitaip naudingus augalus. Iš jų bus dviguba nauda. Ir maistas, ir grožis. Mažas sklypas? Puiku, turim vyšnią, medlievą, kadagį, serbentą, agrastą, svarainį, slyvą, aroniją, šermukšnį, kaulenį, ožekšnį, sedulą, viržius, apynius, sausmedžius, avietes... Puikiausią grožį galima išgauti iš jų. Ir dar bus nauda! Štai padaryk tokį dizainą iš vietinių augalų ir imk pinigus. Žemė tau padėkos.

3. Išmokink sodininką kaip gerinti žemę po tais augalais. Kad nereikėtų jokių trąšų, jokių durpių, nieko iš pašalies. Arba jei imti iš pašalies, tai tik šiukšles arba tai, kas nueina į sąvartynus arba sudeginama - lapai, žolė, šakelės, maisto atliekos... Tik kad būtų gražu ir estetiška.

4. Augalai bujos tokiame sklype. Jie vietiniai tai ne tik išsiplės, bet ir pasidaugins. Ir kur žemę gerbiantis sodininkas juos dės? Ranka nekyla jų nužudyti. Taigi jis mielai juos atiduos geriems žmonėms, t.y. jums. Jums tik reikia rudenį ir pavasarį suorganizuoti transportą apvažiuoti visus žmones pas kuriuos įrengėte sklypą ir susirinkti pasidauginusius pas juos sodinukus ir paskui juos parduoti naujiems žmonėms. Pinigai iš niekur.

5. Suprantu, kad pradžiai reikės sodinukų. Bet juk tai vietiniai augalai. Jiems nereikia papildomo juodžemio, specialių substratų, natūralių pesticidų ar fungicidų, priežiūros žiemą, laistymo, kaip klausia arunas.. Juos galima auginti medelyne gamtinės žemdirbystės technologijomis ir žemė medelyne tik gerės. Paskui bus galima parduoti kam nors tą derlingą medelyno žemę ir įkurti naują sodybą medelyno vietoje. Vazonėliams specialių substratų nereikės. Kasim tą pačią žemę ir dėsim į vazonėlius. O paskui kai kasis kažkas prūdą tame sklype, tai atlikusią žemę pils ten iš kur mes paėmėm žemę vazonėliams. Pagaliau juk ne visus medelius iš medelyno reikia iškasti. Pasėsim tai daug, paskui retinsim, parduosim ir keletą paliksime augti ten, kur jie išdygo. Tik pagalvokite po septynių ar dešimt medelyno darbo metų, ten bus ne nualinta žemė, o puikus sklypas su jau vietoje augančiais stipriais iš sėklos išaugintais DIDELIAIS medeliais jau duodančiais vaisių ir duodančiais atžalų ir naujų sodinukų. Tik namuką pasistatei ir jau gyveni.

Atsiprašau iš karto už ideologiją. Nes buvo prašoma ne ideologijos, o konkrečių technologijų, bet gamtinėje žemdirbystėje jau taip yra, kad reikia 99 procentų mąstymo, ideologijos ir tik 1 procento fizinio darbo. Gamta tegu dirba, o mes tik turim parodyt ką jai dirbt ir kiek.

O technologija paprasta. Sukasei medelyne vazonėlius, į juos prisėjai sėklų. Išretinai paskui į naujus vazonėlius irgi įkastus į žemę. Visus vazonėlius žemėje mulčiuoji, užveisi grybų, padarai laistymo sistemą ir išrauni kelias piktžoles. Kai medeliai reikiamo dydžio - išimi su vazonėliu ir parduodi. Vsio. Laimis Žmuida

Pranešimai: 121
Užsiregistravo: Tre Gru 17, 2008 10:00 am
Asmeninė žinutė Į viršų