QUOTE(tishka @ 2013 11 27, 04:42)
Irma, sveika sugrįžus, aš žinok vis galvoju ir galvoju apie tave
Labai smagu išvyst tavo kūrinį
O vakar kaip tik skaičiau straipsnį apie tą įkvėpimą
(scrap info 3 Nr.). Man tokie aiškinimaisi, suvokimas, kas, kodėl ir kaip vyksta, labai padeda savęs ieškojimuose ir mūzos gaudyme. Bet, žinoma, tikrai sena tiesa, kad tas įkvėpimas yra tik 1% viso rezultato. Kiti 99% yra darbas darbas darbas... Ir beje man taip dažnai būna, kad mūza šmėžčioti pradeda tik įpusėjus skrebuką
O darbo į skrebą žinoma galiu daug įdėt tik todėl, kad rezultate matau prasmę. Jeigu tik sugalvosiu, kad tai, ką darau ne taip ir reikalinga/prasminga - manau pradėsiu užleidinėti šį reikalą...
Be to, gi žinoma, kad galima ieškojimuose surasti dar geresnį būdą save įprasminti ir mesti tuos skrebinimus. Svarbu, kad pats jaustumeisi komfortabiliai tame, ką darai. Tik tada galėsi vis giliau lįsti į "save" ir tuo pačiu geriau atsiskleisi kitiems. Man atrodo, kad tai ir yra svarbiausia.
Malonu kad mane dar kas nors cia pamena
Pilnai
su visa issakyta nuomone. Kuryba yra mano krauje nuo ankstyvu dienu, bet tiesa sakant neaisku kurioj formoj. Anksciau visad galvojau kad skrebas, bet kartais man nesiskrebina. O kadangi turiu tieeeeek daug priemoniu prisirinkus, jauciuosi lyg ipareigota skrebinti, o kada jauciuosi ipareigota ar save prievartaujanti kad privalau si ta daryti, tada muza iskeliauja i dausas
Vz, labai esu laiminga kad pagaliau perskaiciau ta knyga "The Artist's Way" - puiki knyga kurybiskom sielom ar tai menininkam ar muzikantam ar aktoriam, ir pan.,- tiem kurie atsiduria pries nemenka barjera.
P.S o apie koki cia straipsni tu kalbi "
scrap info Nr.3"?
