QUOTE(linamog @ 2014 09 22, 14:09)
O kas konkreciai negerai su stuburu?
Iš esmės mes neturime galutinės diagnozės dar. Gydomės jau daugiau nei mėnesį laiko, sveikam šuniui iš niekur nieko (8 metai, maža veislė) prasidėjo skausmai, staigūs sucypimai, baimė vaikščiot, gūžimasis. Tomografas parodė, kad kaklo srities du slanksteliai pakitę, pabukę, aplink neaiškūs darinukai. Pradžioj buvo diagnozė kaulų vėžys, vėliau gydytoja, pasitarus su kitais daktarais, diagnozavo, kad tai kažkokios genetinės ataugos, uždegimas. Šiuo metu šuniui suleistas ilgo poveikio hormonas (jei tiksliai supratau), kasdien girdau po dvi tabletes neurotino, ketvirtuką neurobino. Šuo jau dvi-trys savaitės kaip nei karto necypė, labai aktyvus, be galo geras apetitas, o vienu metu (gydymo pradžioj) buvo kaip daržovė.. Kol kas gydymą tęsiam, poryt pasirodom gydytojai, suprantu, kad ims kraują vėl, žiūrės pokyčius, galbūt vėl tomografas pažiūrėjimui, kaip toliau vystosi ataugos, greičiausiai vėl leis tą ilgo poveikio ukolą. Sakė yra ktias jorkiukas su tokia pat problema, - atvežė suparalyžiuotą. Maniškiui reik pažiūrėt judėjimą, kad nešokinėtų pernelyg duag, nesupūstų ir pan. Pradėjau galvoti, kad profilaktiškai galbūt galima būtų duoti ir kažkokių vitaminų, kaip manot? Gydytoja kol kas apie tai nieko neužsimena, bet trečiadienį paklausiu.
Dabar toks jausmas keistas.. Šuo atsigavęs, linksmas, guvus, bet suprantu, kad jis "yra ant vaistų", kaip mažutė tiksinti bomba, labai baisu pagalvot ir veju tas mintis šalin, kad bet kada gali ir paralyžiuoti (jei užspaus kokiu nervus), ar prasidėti skausmai.. Darom viską, kad tik jį gelbėti. Kol kas gydytoja pasitikim, viskas ok, tikrai šaunuolė, bet galvoju, gal ir vitaminai kažkokie nepamaišytų.. Nors maistą valgo gerą, TOW jau kokie 5i metai, tai kaip ir subalansuota pas jį ta mitybą, bet jei žinočiau, kad yra kažkokie preparati, padėsiantys dar, viską nupirkčiau..